Vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius pasakoja apie vaistingųjų augalų gydomąsias savybes. Žolininkai įsitikinę, jog kiekvienoje žolėje slypi paslaptis, kurią įminęs žmogus gali padėti sau ir kitiems.
Pasak V. Skirkevičiaus, natūralus vaistas – toks pat svarbus, kaip ir cheminis. Pasitikėdami savo ir gyvosios gamtos vidine jėga, galime išsilaisvinti iš daugelio ligų, pykčio, pavydo ar net baimės.
Rytiečiai bando aiškinti, kodėl mūsų kraštuose žmonės dažnai būna pikti, kamuojami depresijų. Tvirtinama, jog tikrai ne dėl politinės ar ekonominės padėties, o dėl to, kad mūsų klimatas šaltas ir drėgnas, o maistas sūrus ir rūgštus. Ypač žiemą žmones kamuoja depresijos.
„Žiema toks laikas, kada reikia į save kaupti jėgas, valgyti daug ir sotaus maisto, mažiau nervintis. Rytų išminčiai sako, kad žiemą negalima skirtis su artimais žmonėmis”, – sako V. Skirkevičius.
Į depresiją panirę žmonės nebegali apsieiti be raminamųjų vaistų. Bet galima nusiraminti, nemigą įveikti ir vartojant vaistažoles. Kaip pirmą natūralų vaistą nuo nemigos vaistininkas rekomenduoja vartoti paprastąjį apynį. Tik ilgiau jį vartojant sumažėja lytinis potraukis.
Viena vokiečių profesorė, pasak vaistininko, pataria depresiją gydyti ir tokiu būdu: odą ties kepenimis ištrinti levandų aliejumi, ant šios vietos užsidėti šiltą šildyklę ir eiti miegoti.
Vartojantys valerijoną žino, jog šis augalas ramina bei slopina isterijas, todėl stresą patyrusiems žmonėms rekomenduojama pirmiausia išgerti valerijono lašų. Bet ilgai vartojant šitą vaistažolę gali išsivystyti apatija, fizinis išsekimas. Specialistas perspėja, kad kiekvieną augalą reikia vartoti griežtomis dozėmis, – kitaip augalas ne gydys, o kenks.
Augalų mišiniai – vertingesni
Sumaišius derančius tarpusavyje augalus, gaunamas efektyvesnis produktas. Sumaišytos vaistažolės naikina viena kitos neigiamas savybes ir skatina gerąsias. Pavyzdžiui, preparatas iš sukatžolės, valerijono, mėtos ir apynio yra veiksmingas, nes valerijono sukeliamą apatiją užgožia mėtos savybės.
„Didžiausias vaistažolių mišinių pranašumas tas, kad organizmas taip greit nepripranta prie vaisto, kaip pripranta prie vienos vaistažolės preparato,” – teigia liaudies medicinos ekspertas.
Pasak V. Skirkevičiaus, tobulėjanti diagnostika ir tyrimai paneigia ilgai gyvavusius įsitikinimus. Pavyzdžiui, suomių mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vitaminas A, vartotas vėžio profilaktikai ir ypač rekomenduotas rūkaliams, gali didinti vėžio susirgimų riziką. Todėl dabar skatinama vartoti vitaminų bei mineralų mišinius.
Mados – pavojingos
Ne tik vasarą, bet ir žiemą merginų pamėgta nuogų bambų mada, anot liaudies medicinos eksperto, organizmui gali labai rimtai pakenkti. Plačioji juosmens dalis turi būti itin saugoma, nes kitu atveju gresia ginekologinės, virškinimo, medžiagų apykaitos ligos.
„Ypač organizmui kenkia drastiškos dietos, – teigia V. Skirkevičius. – Sugalvojo moteris pabadauti. Organizmas nebegauna įprasto maisto, pradeda kažkur kaupti atsargas, nes žino, jog gali vėl ateiti bado laikotarpis. Taip ima kauptis akmenys, cholesterolis, o po dietų svoris neretai smarkiai padidėja.”
Temperatūros mažinimas vaistais taip pat nėra gerai. Vaistininkas aiškina, kai staigiai sumažinus temperatūrą neleidžiama organizmui pačiam kovoti su infekcija.
Temperatūrą jis rekomenduotų vaistais mažinti tik tais atvejais: keturių mėnesių kūdikiui – visada; vyresniam nei 60 metų, jei temperatūra siekia daugiau nei 39 laipsnius karščio; iki 60 metų, jei kūno temperatūra siekia 40 laipsnių ir daugiau; kada labai skausminga galva ir tris paras nemažėja temperatūra; rizikos grupės žmonėms, sergantiems diabetu, bronchine astma, kardiologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis.
Rytų išminčiai patardavę vaistažolių preparatus vartoti pagal tokią schemą: jei vaistai vartojami valandą prieš valgį, jie stipriau veikia organus žemiau juosmens, valgio metu – labiau veiks pilvo sritį, valandą po valgio – viską, kas yra aukščiau krūtinės.
„Tradicinė medicina pataria: jei norima stipresnio vaisto veikimo, jį reikia vartoti apie dvidešimt minučių prieš valgį, jei norima silpnesnio, bet ilgesnio veikimo, vaistą reikia išgerti apie dvidešimt minučių po valgio”, – aiškina vaistininkas.
Vaistažolės prisijaukinimas
„Net nuodas gali tapti vaistu, jei žinosime, kaip jį vartoti”, – sakė V. Skirkevičius.
Vaistininkas dalijasi sukauptomis žiniomis, pasakoja, jog kiaulpienė skatina medžiagų apykaitą. Žliūgė ir dilgėlė vyresniems žmonėms padeda valyti organizmą. Alijošius labiausiai tinka gydyti organus, kurie yra mažajame dubenyje. Labai efektyviai aukštą kraujo spaudimą mažina krapai, kmynai bei ypač efektyvūs – gudobelės lašai.
Tačiau reikia žinoti, kiek kokios vaistažolės vartoti. Vienas gramas ajero su medumi padeda žymiai lengviau atsigauti po narkozės, atkurti nervinius impulsus. Gudobelės lašus reikėtų vartoti aštuonias savaites, po to tris savaites daryti pertrauką, nes vaistinis augalas tiek laiko organizme veiks.
Mėtų nepatartina ilgą laiką ir dideliais kiekiais vartoti vaikams, nes šis augalas stabdo centrinės nervų sistemos vystymąsi. Jei vaikas mėtų arbatą geria kelis kartus per savaitę, šiek tiek pagerės virškinimas, vaikas bus ramesnis.
Beržo lapai valo iš organizmo druskas, bet pavartojus beržo pumpurus ar lapus didesnėmis dozėmis, efektas gali būti atvirkštinis – druskų pasišalins daugiau nei tikimasi, o tai gali pakenkti širdžiai.
„Dažnai žmonės pas gydytojus ar į vaistines ateina prisižiūrėję reklamos, manydami žiną, kaip reikia gydytis. O reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir į gydytojo patarimus, nes gydyti ligas dažnai galima ir be cheminių vaistų”, – sako vaistininkas.
