„Aš pastaruoju metu labai dažnai žagsiu. Turiu gerai „pavargti”, kad nustočiau Ar gali būti, kad man kas nors rimto?”
Dažniausiai žagsėjimas užpuola per greitai ryjant maistą, per trumpą laiką suvalgius daug riebaus maisto, sumažėjus kūno temperatūrai ar stipriai susijaudinus.
Tačiau ilgai trunkantis ir skausmingas žagsėjimas gali būti tam tikros ligos simptomas. Pavyzdžiui, pilvo ertmėje arba plaučiuose prasidėję uždegiminiai procesai dirgina diafragmą ir gali sukelti įkyrų žagsėjimą.
Žagsėjimas gali signalizuoti ir apie tai, kad plaučiuose ar kepenyse formuojasi piktybiniai augliai. Dažnesnis žagsėjimas dėl sutrinkančio kvėpavimo būdingas žmonėms, kuriems buvo atliktos skrandžio arba stuburo operacijos. Žagsėjimas taip pat gali būti galvos ir stuburo smegenų ligų, infarkto bei kai kurių infekcinių ligų požymis. Labai dažnai šis ne itin malonus reiškinys kamuoja susijaudinus.
Jeigu žagsite daugiau kaip dvi dienas, juo labiau daugiau nei mėnesį, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgai užsitęsęs skausmingas žagsėjimas, kurio metu dar ir pykina, gali liudyti apie skrandžio opą, taip pat apie tulžies, kepenų, kasos ligas.
Kaip sustabdyti žagsulį:
– Kvėpavimas „pilvu” padeda atsikratyti žagsėjimo. Šiuos traukulius galima sustabdyti kontroliuojamais diafragmos judesiais: giliai, laisvai ir ritmiškai įkvėpti ir iškvėpti, maksimaliai išpučiant ir įtraukiant pilvą.
– Kartais žagsulio pavyksta atsikratyti tik imituojant kvėpavimo judesius pilvu ir krūtine, bet iš tikrųjų nekvėpuojant. Kvėpavimą reikia sulaikyti tik 30-40 sekundžių, o pratimą daryti mažiausiai 3 minutes. Po to žagsulys išnyksta arba gerokai sušvelnėja.
