Specialistai pastebi, kad ryšys tarp įvairiausių gamtos reiškinių ir žmonių sveikatos būklės yra labai glaudus. Medikai teigia, jog staigiai pasikeitus orams į ligonines suplūsta daugiau pacientų. Mokslo tyrimai rodo, kad padidėjus geomagnetiniam aktyvumui daugėja staigių mirčių nuo širdies ligų.
Tiek medikai, tiek klimatologai, pažymi, jog gamtos reiškiniai, oro sąlygos nesusargdina, jos tik signalizuoja apie turimas bėdas, tačiau jau turintiems sveikatos problemų patariama atidžiau sekti prognozes.
Klimatologai žmones skirsto į meteostabilius ir meteolabilius. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, meteostabilūs – sveiki, darbingi žmonės, kurie mažai reaguoja į visokius orų pokyčius. Meteolabilūs – vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, turintieji sveikatos problemų.
Klimatologės teigimu, pagal pavojingumą orai yra skirstomi į palankius, nepalankius ir ypač nepalankius arba pavojingus.
„Palankūs orai – tuomet, kai vyrauja aukšto slėgio sritis, pučia silpnas vėjas. Normalus atmosferos slėgis yra apie 1013 hektopaskalių (hPa), jei jis pakyla iki 1020 ar 1025 hPa, sveikas žmogus gerai jausis. Nors ramūs orai ir palankūs žmogui, reikėtų pasvarstyti dėl pasovaikščiojimo lauke, nes tokiomis sąlygomis kaupiasi kenksmingos medžiagos”, – teigia dr. A. Galvonaitė.
Klimatologės teigimu, nepalankiais orai laikomi tada, kai keičiasi jų pobūdis: cikloną keičia anticiklonas, vieną atmosferos frontą keičia kitas, kai yra vėjuota.
„Ypač nepalankūs arba pavojingi yra staigūs orų pokyčiai. Pavyzdžiui, kai kurį laiką vyravus aukštam slėgiui, staiga priartėja ciklonas ir jis labai staigiai krenta, kokiais 5-10 hPa ar net dar daugiau. Tada žmogaus organizmas nespėja prisitaikyti ir jam būna šokas. Reikėtų būti atidesniems savo sveikatai, kai labai staigiai pasikeičia oro temperatūra, sustiprėja vėjas”, – sako dr. A. Galvonaitė.
Klimatologė taip pat atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku žmogaus savijauta išėjus į lauką priklauso ne tik nuo to, kokią temperatūrą rodo termometras, bet ir nuo vėjo greičio.
„Pavyzdžiui, mes sakome, kad oro temperatūra yra minus 5 laipsniai, bet jei yra vėjuota, tai žmogus jausis kaip esant 12-15 laipsnių šalčio”, – sako dr. A. Galvonaitė.
Pasak klimatologės, karštuoju metų laiku žmogaus temperatūros pojūtis priklauso nuo drėgmės. „Kai drėgna, žmogus jaučia didesnį karštį, nei rodo termometras”, – sako dr. A. Galvonaitė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė doc. Žaneta Petrulionienė pažymi, jog yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad ryšys tarp gamtos reiškinių ir žmogaus sveikatos egzistuoja ir yra labai glaudus.
„Mes visi esame gamtos dalis ir dėl to negalime nereaguoti į įvairiausius gamtos pokyčius. Yra netgi atskiras mokslas – klinikinė kosmobiologija, tiriantis, kokią įtaką kosminė spinduliuotė, didelės energijos protonų srautai, neutronų aktyvumas, žemės geomagnetinis aktyvumas daro žmogaus sveikatai. Nemažai šios srities mokslinių straipsnių yra publikavęs išeivis iš Lietuvos prof. Ilja Stupelis”, – teigia doc. Ž. Petrulionienė.
Pasak medikės, pastebėta, jog tuo metu, kai geomagnetinis aktyvumas yra didesnis, užfiksuojama daugiau staigių mirčių nuo širdies ligų, taip pat ir ritmo sutrikimų.
„Labai daug pacientų pasako, kad jaučia tam tikrus klimato pokyčius, kad jų metu sutrinka širdies ritmas arba pakyla kraujospūdis, vargina nemiga, padidėja jautrumas. Dirbantys širdies kraujagyslių, intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose pastebi, kad tam tikrais laikotarpiais būna labai daug sunkios būklės pacientų, greitosios pagalbos automobiliai tam tikromis dienomis ir naktimis atveža žymiai daugiau žmonių, kuriems paūmėja ligos”, – sako doc. Ž. Petrulionienė.
Medikės teigimu, pacientų padaugėja keičiantis orams, kai kurie sako, jog juos veikia Mėnulio pilnatis. „Pacientai sako, kad kai gamta rami, ir jiems lengviau”, – teigė doc. Ž. Petrulionienė.
Kardiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas funkcionuoja pagal tam tikrus paros bioritmus.
„Moksliškai įrodyta, kad didžiausia rizika įvykti miokardo infarktui, insultui, staigiai pakilti kraujospūdžiui yra paryčio valandomis, kai žmogus bunda, keliasi iš lovos, rengiasi”,- sako doc. Ž. Petrulionienė.
