Vandenį tiriantys specialistai džiaugiasi, kad vandeniui, kuris gyventojus pasiekia vandentiekio sistemomis, priekaištų beveik neturi niekada. Didžiausias galvos skausmas – vanduo Lietuvos šuliniuose.
Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva gali didžiuotis, kad visas geriamasis vanduo yra požeminis. Be Lietuvos, unikalią galimybę vartoti požeminį vandenį turi tik Danija.
Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių maisto ruošimui naudoja parduotuvėse įsigytą šaltinių vandenį, specialistai pastebi, kad vanduo iš čiaupo nėra jau toks prastas.
Tiesa, ir gruntinis vanduo įvairiose Lietuvos vietose turi priemaišų. Vilniaus krašte didžiausia problema – geležies perteklius, Vakarų Lietuvoje – organiniai teršalai. Tačiau visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ramina – vandenį iš čiaupo gerti galima. Anot jų, didžiausia problema – gyventojų kiemuose stovinčių šulinių vandens kokybė.
Viršija leistiną nitratų kiekį
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai kasdien atlieka tyrimus, tikrindami vandens kokybę. Mėginius jiems atneša tiek įvairios organizacijos, tiek savo sveikata susirūpinę gyventojai.
Specialistai ramina – nors kartais kyla nerimo dėl vandens kokybės bangos, atvejų, kai vandentiekiu atitekantis vanduo neatitiktų higienos normų, praktiškai nepasitaiko. Tačiau didžiausia su vandens kokybe susijusi Lietuvos problema – šulinių vanduo.
Anot specialistų, maždaug pusėje jų nitratų ar kitų kenksmingų mikroorganizmų kiekis viršija leistinas normas.
„Žmonės įpratę geriamą vandenį vertinti pagal skonį. Sako, va, atsigėriau, labai skanus vanduo. Ašgyvenu sode, kuriame yra šulinys ir vanduo ten tikrai labai skanus. Bet faktas toks, kad jame pilna nitritų ir nitratų. Kiekvienas žmogus, turintis šulinį ar gręžinį, turėtų patikrinti jo kokybę”, – sakė NVSPL gydytoja mikrobiologė Aldona Cilcienė.
„Maždaug pusė šulinių yra užteršti mikroorganizmais: ešerichijomis, entrokokais ir kitais. Tai nereiškia, kad situacija yra labai bloga, bet šie mikroorganizmai parodo, kad į vandenį galėjo patekti ir patogenai, ligos sukėlėjai, dėl kurių susergama vidurių šiltine, salmonelioze, gelta, kitomis ligomis, todėl tokį vandenį pavojinga gerti”, – perspėjo ji.
Nėra tokios tabletės ar miltelių, kuriuos įbėrus į šulinį visi nitratai imtų ir išnyktų. Į šulinius sutekantys požeminiai vandenys yra susisiekiantys.
Išvalyti neįmanoma
Sužinojusiems, kad jų šuliniuose vanduo užterštas, specialistai nelabai turi kuo padėti. „Nėra tokios tabletės ar miltelių, kuriuos įbėrus į šulinį visi nitratai imtų ir išnyktų. Į šulinius sutekantys požeminiai vandenys yra susisiekiantys. Jei pas kaimyną rasta nitratų ar ešerichijų, tai jų bus ir tavo šulinyje”, – aiškino NVSPL chemijos laboratorijos maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė.
Didelį vandens užterštumą šuliniuose lemia ir per intensyvus trąšų naudojimas. ” Vanduo užsiteršia nuo paviršiuje esančių sluoksnių. Jei yra šulinys, šalia jo, kaip taisyklė, yra namelis su žeme, kuri metai iš metų buvo tręšiama. Tuomet šulinio vanduo, tikėtina, kokį dešimtmetį, bus užterštas, jei nebus nukastas užterštas žemės paviršius”, – kalbėjo NVSPL chemijos laboratorijos vedėjas Virginijus Keturka.
Miesto gyventojams tuomet siūlomas paprasčiausias būdas – prisijungti prie vandentiekio. Kitu atveju reiktų statyti filtrus, kurie gana brangiai kainuoja. „Tačiau tuomet jau reikia svarstyti, kas yra brangiausia. Aš manau, kad sveikata”, – savo nuomonę dėstė V.Keturka.
Dar vienas visuomenėje gerai žinomas apsaugos nuo mikrobų būdas – vandenį iš šulinio pavirinti. „Virinimas yra neblogas būdas, nes išverda mikrobai, bet lieka baltyminė medžiaga ir alergiškam žmogui dėl to gali būti problemų”, – perspėjo A.Cilcienė.
Maždaug 90 procentų šulinių Žvėryne buvo užteršti nitratais. Ir aš įsitikinęs, kad situacija greičiausiai nepagerėjo.
Aktualu ir mieste
V.Keturka patikino, kad užterštas šulinių vanduo – ne tik kaimų problema: „Tokių šulinių ir pačiame Vilniaus mieste yra pakankamai nemažai. Pavyzdžiui, Žvėryno gyventojams ši problema tikrai egzistuoja. Kokiais 1996-1997 metais mūsų laboratorija atliko monitoringinius tyrimus Žvėryno rajone. Maždaug 90 procentų šulinių buvo užteršti nitratais. Ir aš įsitikinęs, kad situacija greičiausiai nepagerėjo”.
Specialistai džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių susirūpina geriamojo vandens kokybe ir atveža jį ištirti.
Nemaža dalis jų naudojasi programa, pagal kurią besilaukiančioms moterims ar mamoms, auginančioms vaikus iki pusės metų, šulinio vandens tyrimai nieko nekainuoja.
„Šulinio vandenyje randami azotiniai junginiai labai pavojingi kūdikių ar besilaukiančių mamų sveikatai. Todėl jos gali kreiptis į savo gydytoją, kuris, savo ruožtu, kreipsis į visuomenės sveikatos centrą, ir tuomet vandens tyrimai nieko nekainuos”, – pasinaudoti proga siūlė G.Jankovskienė.
