Gudručio vaistinė

Nuo problemų – šokio žingsniu

Vietoj psichologo konsultacijos – šokio terapijos užsiėmimai. Tam, kad susikaupę rūpesčiai išsilietų per judesį. Tačiau klaipėdiečiai tokį problemų sprendimo būdą vertina gana atsargiai.

Šokti pataria psichologai

„Kūnas kartais daug iškalbingesnis nei žmogus”,– įsitikinusi šokio terapijos užsiėmimų vadovė Dovilė Binkauskaitė. Pasak jos, pamėgtos žmogaus pozos, laikysena signalizuoja susikaupusias problemas.

Ir ne tik. Kūne atsispindi auklėjimo stereotipai, išgyventi stresai, suvaržymai, baimės bei nerealizuoti norai.

„Kūnas atspindi tai, kas yra viduje. Kai visko prisikaupia pernelyg daug, kūnas pradeda griūti”, – paaiškino ji.

Prieš kelis mėnesius D.Binkauskaitė bene pirmoji uostamiestyje pakvietė į šokio terapijos užsiėmimus. Tačiau naujovė uostamiestyje sunkiai skinasi kelią.

Choreografė spėjo, kad klaipėdiečius greičiausiai gąsdina žodis „terapija”. Jis esą tarsi signalizuoja apie užklupusias problemas bei pagalbos poreikį, tad žmonės geriau renkasi įprastas šokių repeticijas.

Pasak D.Binkauskaitės, šokio terapija padeda geriau pažinti save, moko klausytis savo kūno, o kartais – spręsti tam tikras problemas.

Choreografė sutiko, kad šokio terapija yra savotiškos psichologinės pagalbos forma. Užsienyje tokius užsiėmimus kai kuriems pacientams pataria lankyti psichoterapeutai.

Aptaria judesio poveikį

D.Binkauskaitė pabrėžė, kad šokio terapija labiau sprendžia psichologines, o ne fiziologines bėdas. Tačiau ji minėjo, kad ilgametė patirtis su šokio judesiu leidžia nuspėti ir problemines kūno vietas.

Dažniausiai nuo įtampos kenčia pečiai, kaklas, užspausta krūtinė, sulinkusi nugara. Šokio terapijos vadovė taip pat pasigenda laisvo ir nesuvaržyto kvėpavimo.

Kaip vyksta šokio terapijos užsiėmimai? Vadovė pasakojo, kad kiekvieno jų pradžioje ir pabaigoje yra tam tikri ritualai. Paskui duodamos konkrečios užduotys. Jos išreiškiamos per judesį.

Vėliau įgytoji patirtis analizuojama, kokius jausmus ar prisiminimus sukėlė užduotys. Būtent jų aptarimas ir skiria šiuos užsiėmimus nuo įprastų šokių.

Į šokio terapiją ateina labai įvairūs žmonės, dažniau vyresni. Kai kurie jų tiesiog mėgsta judėti. Nors vadovė pabrėžė – šokimo patirtis nebūtina. Užsiėmimuose nenurodoma, kaip kas turi šokti ar judėti.

„Kaip jautiesi, taip ir judi. Judėdamas pažįsti save, stebi, kokią emociją, asociaciją sukelia vienoks ar kitoks judesys”, – pasakojo moteris.

Geriau pažįsta save

Pasak D.Binkauskaitės, užsiėmimai kartais turi net tikslią paskirtį – stiprinti pasitikėjimą savimi, atrasti save, pajausti tvirčiau žemę po kojomis, įgyti bendravimo įgūdžių.

„Judesys padeda pažvelgti kitaip į santykius: kaip judu poroje, kaip elgiuosi su kitais, ar esu iniciatorius bei linkęs kontroliuoti. Per šokį įmanoma suprasti savo bendravimo būdą”, – tikino choreografė.

Tačiau dažniausiai žmogus negali nurodyti konkrečios problemos. Į užsiėmimus jį atveda vidinis nepasitenkinimas.

Vadovės manymu, per judesį grupėje gerokai lengviau eksperimentuoti nei įprastais būdais. Užsiėmimų rezultatai kartais nustebina net patį žmogų.

Gydymas įdomiau už estetiką

D.Binkauskaitė iš savo patirties pastebi, kad šokis keičia kasdienį gyvenimą. Į dienos šviesą per judesį iškeliami iki tol pasąmonėje glūdėję dalykai.

Nuo vaikystės šokusi ir dirbusi su įvairaus amžiaus šokėjais choreografė šokio terapija susidomėjo prieš kelerius metus, pastebėjusi, kaip kiekviena užduotis veikia žmogaus emocinį pasaulį.

Tuomet prasidėjo konkrečių metodų, skirtų gerinti savijautą, paieška. Ji atkreipė dėmesį, kad šokio terapija tiesiogiai susijusi su sveikata ir gyvenimo kokybe – kuo geriau jautiesi, tuo daugiau padarai.

„Dabar retas kuris gali pasigirti gera sveikata. Tad gydomasis šokio aspektas man pasidarė įdomesnis nei estetinis šokio vaizdas”, – apie susidomėjimą šokio terapija sakė D.Binkauskaitė.

Nijolė Šostakienė, Klaipėdos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja

Menų, tarp jų ir šokio, terapija Klaipėdoje kol kas aktyviai tyrinėjama teoriškai, tačiau praktiškai taikoma itin retai. Nors menų terapija itin veiksminga reabilitacijoje, psichiatrijoje. Tokios intensyvios terapijos kaip kineziterapija, ergoterapija, logoterapija ir pan. – sudėtingi ir aktyvūs užsiėmimai, tad daugumai traumuotų ar sunkiai sergančių pacientų sukelia emocinį pervargimą. Šokio, muzikos, dailės ar keramikos terapijos emociškai neišvargina ir atpalaiduoja. Pernai ligoninėje pradėjome taikyti muzikos terapiją, paįvairinamą pokalbiais. Ligoniams ji labai patinka, tad patys įsitikinome, jog muzikos terapija labai naudinga.

Šokio terapijos poveikis:

gerėja savijauta,

kūnas tampa laisvesnis, lankstesnis bei lengviau valdomas,

giedrėja nuotaika,

atsiranda daugiau energijos,

mažėja įtampa,

gerėja bendravimo įgūdžiai.

Avevita klinika

TAIP PAT SKAITYKITE