“Kaip išgyventi pošventinę depresiją ir grįžti prie kasdienių darbų?” – klausia ponia Eugenija.
Pirmiausias patarimas – per šventes vartoti kuo mažiau alkoholio. Jei po švenčių nekankins pagirios – tai ir liūdesį įveikti bus lengviau.
Besikeičiant metams virsmo dalykai visada būna sunkesni. Žmonės, išklausę linkėjimus ir sugalvoję gausybę norų, viliasi ir tikisi, jog išaušus naujųjų metų rytui, kažko sulauks. Jie mano, kad atsikels naujųjų metų rytą, praplėš akis – o čia visos jų svajonės ir norai tarsi sulipę į lovą.
Deja, dažniausiai niekas nepasikeičia. Nereikia to tikėtis – taip nėra ir nebus. Tiesiog buvo viena diena ir atėjo kita. Atėjus šventiniam laikotarpiui nevertėtų į jį dėti per daug vilčių ir tikėtis ko nors įspūdingo. Tokiu atveju pasibaigus šurmuliui neapniks nusivylimas, graužatis ir liūdesys.
Paprasčiausiai reikia suvokti, jog šventės – tai tiesiog kelios laisvos dienos. Žmogus turėtų suprasti, kad viskas, kas keičiasi, keičiasi tik kalendoriuje.
Grįžti prie kasdienių darbų taip pat neturėtų būti sunku. Jokio skirtumo, ar baigėsi atostogos, ar savaitgalis, ar didžiausios metų šventės – tai tiesiog grįžimas į kasdienybę.
Žinant, jog rytoj po laisvų dienų teks grįžti į darbą, reikėtų tam nusiteikti jau išvakarėse. Tiesiog susikaupti ir sąmoningai sau pasakyti: “Rytoj grįžtu prie kasdienių darbų.” Taip tiesiog “nusipurtai” ir grįžti.
Svarbiausia neapgaudinėti savęs ir nekartoti sau, jog apie darbus pagalvosi, kai išauš rytas, – tada nieko ir neišeis.
