Įkandus erkei nereikėtų iškart pulti į laboratoriją tirti kraujo. Pirmas savaites reikia stebėti galimus Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomus, o kilus įtarimų nedelsiant kreiptis į medikus.
Kraujo tyrimas klaidino
Kad ir kiek būtų kalbama apie erkių keliamą pavojų ir būdus jo išvengti, šių mažų kraugerių platinamomis ligomis užsikrečia vis daugiau žmonių.
Pavyzdžiui, pernai pavasarį Laimo liga buvo diagnozuota 27 kauniečiams, kuriems įkando erkės, o šiemet per tą patį laikotarpį – jau 31. Tiesa, susirgusiųjų erkiniu encefalitu mažėja, šiemet iki vasaros pradžios ši liga Kaune dar neužregistruota. Galbūt todėl, kad vis daugiau žmonių skiepijasi nuo erkinio encefalito. Pernai per penkis metų mėnesius šia liga susirgo 4 kauniečiai.
Kai šilta ir drėgna, erkės ypač aktyvios ir gyvybingos. Jos gyvena nuo 2 iki 4 metų ir pereina kelis vystymosi etapus: kiaušinėlio, lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva būna vos 0,6 mm dydžio, vos matoma plika akimi.
Nimfa yra dvigubai didesnė. Lytiškai subrendusi patelė dar padvigubėja ir gali būti net pusės centimetro dydžio, o prisisiurbusi kraujo ji gali padidėti iki viso centimetro. Būtent lervos arba nimfos infekuoja žmogų, rečiau – suaugusių erkių patelės. Patinai maitinasi trumpai ir negausiai arba visai nesimaitina.
Manoma, kad bemaž pusė žmonių, kuriems įsisiurbė erkė, jos nė nepastebi, vėliau nebent susiduria su ligos simptomais. Kai kurie, besibaimindami sunkių ligų, netgi persistengia.
Grįžusi iš miško kaunietė Renata Petraitienė pastebėjo į pažastį įsisiurbusią erkę. Ją išsitraukė, bet kitą dieną toje vietoje moteris aptiko raudoną dėmę. Dėl savo sveikatos sunerimusi moteris nusprendė išsitirti – sumokėjusi apie 70 litų privačioje laboratorijoje išgirdo atsakymą, kad jos kraujyje Laimo ligos sukėlėjų – borelijų – nėra.
Moteriai skaudėjo galvą, tad ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nurodė nedelsiant pradėti vartoti antibiotikus. Šiandien R.Petraitienė džiaugiasi, kad nepasikliovė vien laboratorijos tyrimo rezultatais ir mano, kad kiti žmonės gali apsigauti dėl kraujo tyrimų ir nesigydyti pavojingos Laimo ligos.
Kraujas tiriamas vėliau
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis patvirtina, kad sergančiųjų Laimo liga daugėja visoje Lietuvoje. Pirmasis jos požymis – praėjus 7–10 dienų po erkės įkandimo gali atsirasti vadinamoji migruojanti raudonė.
„Tuo metu, kai yra raudonė, serologiniai tyrimai nieko neduoda. Diagnozuoti Laimo ligai užtenka to, kad atsiranda raudonė. Pradinėje gydymo stadijoje pakanka gydymo antibiotikais 3–4 savaites. Tuomet 100 proc. aišku, kad pasveiksite. Kadangi ne visi ligoniai pastebi paraudimą arba jis visai neatsiranda, tačiau juntami kiti simptomai, tuomet galima nustatyti ligą pasitelkus serologinius tyrimus”, – dėstė profesorius.
Pasak A.Ambrozaičio, serologiniai tyrimai gali duoti tikslius rezultatus praėjus maždaug mėnesiui po įkandimo. Ilgai negydant Laimo ligos gali atsirasti sąnarių, širdies ir kitų organų bei sistemų pakitimų.
Laimo ligos simptomai labai įvairūs. Pradinėje ligos stadijoje be paraudimo gali pasireikšti karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas.
„Tokiu atveju reikia ne kraujo tyrimus daryti, o eiti pas gydytoją ir prašyti, kad paskirtų gydymą. Ankstyvoje stadijoje dažnai antikūnai dar nespėja atsirasti, todėl neverta eikvoti pinigų tyrimams”, – kartojo medikas.
Laboratorinių tyrimų, pasak jo, nepatariama daryti ir tuoj po taikyto gydymo, reikėtų palaukti dar apie mėnesį.
Vartoti per trumpai – blogai
„Kai kurie medikai skiria vieną gydymo kursą antibiotikais, daro laboratorinius tyrimus, radę antikūnų vėl skiria dar vieną gydymo kursą. Tokiu atveju gydo antikūnus, o ne ligonį”, – kolegų klaidas komentavo profesorius.
Teigiama, kad gydymą antibiotikais nutraukus per anksti, gali išsivystyti atsparesnės bakterijų rūšys, dar labiau žalojančios smegenis ir visą organizmą.
„Tinkamai gydant nuo Laimo ligos pasveikstama, išskyrus paskutinę stadiją, tai yra, kai gydyti pradedama per vėlai ar visai negydoma. Tuomet išsivysto lėtinė Laimo liga. Pakitimai yra tokie, kad ir išnaikinus bakteriją ligonis visiškai nepasveiksta. Tiesa, kai kurie žmonės ir savaime pasveiksta nuo šios ligos”, – pridūrė pašnekovas.
Kuo ankstyvesnio Laimo ligos gydymo esmė – sunaikinti sukėlėją, kol jis yra odoje, kol nepateko į kraują. Kai bakterijos patenka į kraują, paplinta po visą organizmą ir nežinia, kokį organą gali pasirinkti. Tuomet gydyti sudėtingiau.
„Pavyzdžiui, Amerikoje iškart po erkės įkandimo siūloma profilaktiškai suvartoti antibiotikų vienkartinę dozę. Pas mus manoma, kad šis būdas nėra tinkamas, žmonės gali pradėti piktnaudžiauti vaistais”, – pasakojo A.Ambrozaitis.
Skiepytis būna per vėlu
Be Laimo ligos, erkė gali užkrėsti ir erkiniu encefalitu. Praėjus maždaug dviem savaitėms po įkandimo pasireiškia vadinamojo vasaros gripo požymiai: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po to temperatūra krenta, viskas, rodos, susitvarko.
Po to trečdaliui ligonių pasireiškia antras karščiavimo periodas. A.Ambrozaičio aiškinimu, tai rodo, kas virusas pateko į kraują ir smegenis. Pradeda skaudėti galvą, trinka koordinacija, darosi sunku vaikščioti ar kalbėti, kartais paralyžiuojama kuri nors kūno dalis. Tai gali trukti gana ilgai. Vieni žmones serga sunkesnėmis, kiti – lengvesnėmis erkinio encefalito formomis.
Kartais persirgę šia liga žmonės lieka neįgalūs, o 40 proc. pasveikusiųjų dar kurį laiką pasireiškia liekamieji reiškiniai: atminties, koordinacijos problemos, galvos skausmai. Apsaugoti nuo erkinio encefalito gali vakcina.
„Lietuva yra endeminė zona, kurioje ši liga yra ypač paplitusi, todėl reikia skiepytis. Žmonės to nesupranta, galvoja, kad jie nesusirgs, susirgę gailisi, kad nepasiskiepijo”, – dėstė profesorius.
Erkinis encefalitas – negydoma liga, nėra vaisto, kuris įveiktų virusą. Maždaug 1 proc. ligonių miršta.
Laimo liga: istorija, sukėlėjai, gydymas
Laimo liga pirmą kartą diagnozuota JAV, Konektikuto valstijos Laimo miestelyje 1975 metais. Tiriant vaikus, sergančius artritu, išryškėjo ryšys tarp sąnarių pakenkimo, erkės įkandimo ir po jo atsiradusio odos paraudimo. Nuo to laiko liga vadinama Laimo liga.
Ligos sukėlėjas – borelijos, spirohetų šeimos mikroorganizmas. Todėl Laimo liga dar vadinama borelioze.
Laimo liga gali pasireikšti tokiu plačiu simptomų spektru, kad ji dažnai supainiojama su kitomis ligomis. Gali būti klaidingai diagnozuojama išsėtinė sklerozė, lėtinio nuovargio sindromas, fibromialgija, Alzheimerio liga, kitos ligos. Dėl ligų sukėlėjų panašumo, Laimo liga lyginama su sifiliu ir vadinama jo seserimi.
Ši liga gydoma ne vien tik antibiotikais – reikia vartoti daug imuninę sistemą stiprinančių priemonių. Be to, vartojant antibiotikus, reikalingos antigrybelinės vaistažolės, švelninančios vaistų poveikį kepenims ir inkstams. Reikia vengti cukraus ir kitų saldumynų, nes jie pamaitina ligos sukėlėjus. Reikalingi acidofilai ir kiti probiotikai, atnaujinantys žarnyno florą po antibiotikų kurso. Patartina kiek įmanoma vengti alkoholio, gyventi sveikai ir pakankamai ilsėtis.
Kaip ištraukti įsisiurbusią erkę
Įsisiurbusią erkę reikia kuo greičiau pašalinti. Svarbu traukiant jos nesuspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė turi ligos sukėlėjų. Geriausia tai daryti mažu specialiu pincetu, suimant erkę už galvos, ne už kūnelio. Traukiama lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus, įkandimo vieta nuplaunama muilu. Jei erkės kūnas nutrūksta ir galva pasilieka odoje, reikia kreiptis į gydytoją.
Negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, kokiais nors tepalais, tikintis, kad ji uždus ir bus lengviau ją pašalinti. Įrodyta, kad tokios priemonės pakenkia, nes erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir taip paskleidžia daugiau infekcijos sukėlėjų.
