Nobel biocare

Dermatologai: soliariumus vasarą reikėtų uždaryti

Soliariumai vasarą turėtų būti uždaryti. Tokį sprendimą, jei galėtų, priimtų gydytojai dermatologai. Pasak specialistų, saulės vonios ir soliariumai vasarą – nesuderinami dalykai.

Oda patiria šoką

Nors vasarą soliariumai sulaukia mažiau lankytojų, tačiau dalis moterų net ir plieskiant vidurvasario saulei naudojasi jų paslaugomis. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) specialistai primena, kad vasarą soliariumas gali pakenkti labiau nei žiemą.

VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vedėja Veslava Golnis paaiškino, kad soliariume gaunama didžiulė mums, šiaurės kraštų gyventojams, neįprasta ultravioletinių spindulių dozė.

Net ir soliariumuose, kuriuose naudojamos mažiausio galingumo lempos, veiksmingoji energinė apšvieta atitinka tropikų regionų (Australijos, Šri Lankos) saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės lygį.

Tad jei išėjus iš soliariumo būnama saulėkaitoje, oda gauna dvigubą šoką, o jeigu žmogus dar būna išsitepęs ir įdegį skatinančiu kremu – net trigubą.

„Jei jau niekaip negalite apsieiti be soliariumo, kelias dienas po jo venkite tiesioginių saulės spindulių”, – patarė specialistė.

Išsklaidė mitus

Pasak V.Golnis, apie soliariumus tenka išgirsti visokių mitų. Vienas jų – pasideginus soliariume oda apsaugoma nuo nudegimo saulėje.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad soliariume įgytas įdegis apsaugo odą nuo nudegimų saulėje kaip apsauginiai kremai nuo saulės, turintys saulės apsaugos faktorių SPF 2–3.

„Taigi tokia apsauga yra niekinė”, – tvirtina VVSPT atstovė.

Pasak jos, norint apsisaugoti nuo neigiamo saulės poveikio reikia ne į soliariumą vaikščioti, o teptis apsauginiu kremu ir nepiktnaudžiauti gulėjimu saulėkaitoje.

Mat kuo daugiau ultravioletinių spindulių gaunama, tuo anksčiau susiraukšlėja oda, tuo didesnė vėžinių susirgimų rizika.

Bando pergudrauti prigimtį

„Kodėl mes lygiuojamės į tamsiaodžius ir galvojame, kad kuo ilgiau kaitinsimės, tuo juodesni būsime?” – stebisi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja Aldona Kajutytė.

Pasak gydytojos dermatologės, Lietuvos gyventojai dažniausiai yra ryškūs baltaodžiai, tad, palyginti su pietiečiais, mes apsaugos nuo saulės turime itin mažai.

„Gamtos taip surėdyta, kad apsauga nuo saulės mums skirta tik vaikščiojimui lauke, o ne gulėjimui paplūdimiuose. Apie kaitinimąsi soliariume negali būti net kalbos. Vasarą juos išvis turėtų uždaryti”, – griežta vedėjos pozicija.

A.Kajutytė paaiškino, kad kiekvienas žmogus turi įgimtą kiekį melanino – rudojo pigmento. Tad nuo didesnio kaitinimosi saulėje ar soliariume jo nepadidės. Nors dailiosios lyties atstovės kartais bando pergudrauti prigimtį.

Sulaukia nudegusių pacientų

Gydytojos pastebėjimu, net ir šviesiaodžiai būna skirtingi: vieni šviesesni, kiti tamsesni. Pagal plaukų ir akių spalvą žmonės skirstomi į odos tipus. Priklausantieji pirmajam tipui yra šviesiaplaukiai mėlynakiai baltaodžiai, kurių oda net linkusi raudonuoti.

A.Kajutytės teigimu, toks žmogus niekada neįdegs rudai, nes jo odoje tiesiog nepasigamins tiek melanino.

„Jei šviesiaplaukė paplūdimyje kaitinsis su tamsiaplauke rudake, ši per kelias valandas taps ruda. O šviesioji bus nusvilusi, nes jos oda neskirta ilgam kaitinimuisi saulėje”, – aiškino pašnekovė.

Tačiau dermatologė iš praktikos pastebi, kad žmonės dažnai nekreipia dėmesio nei į savo odos tipą, nei į pigmentines dėmes ar apgamus. Todėl vos skaisčiau pašvietus saulei sulaukiama nudegusių pacientų.

Klaipėdiečiai būna nukentėję ne tik nuo pernelyg ilgo kaitinimosi saulėje. Dažnai papildomas alergines reakcijas sukelia įvairios žolės, vabzdžių įkandimai, maudynės vandens telkiniuose.

Atsiranda priklausomybė

Nuo ankstyvos paauglystės soliariume įpratusios lankytis jaunos merginos tampa nuo jų savotiškai priklausomos. Net kai įdegis prilygsta juodaodei, merginoms vaidenasi, kad jos pernelyg blyškios.

A.Kajutytė tokį požiūrį palygino su anoreksija, kai net perkaręs žmogus įsivaizduoja esąs storas ir riboja maistą.

„Tai jau psichikos problema”, – įsitikinusi gydytoja.

Pasak vedėjos, kai kurioms merginoms atsiveria akys, pamačius dermaskopu išdidintą apgamo ar odos lopinėlio vaizdą – ji būna pasenusi, išsausėjusi bei išvagota smulkių raukšlių tinklu. Gydytoja paaiškino, kad tokie išdidinti neigiami odos pokyčiai greitai bus matomi ir plika akimi.

Vanduo įdegį sustiprina

A.Kajutytės pastebėjimu, žmonės kartais klaidingai galvoja, kad judant ar maudantis saulė taip stipriai nekimba. Moterys mėgsta įsitaisyti jūros pakrantėje, prie pirmosios bangos.

„Jos gauna dvigubą spindulių dozę – iš viršaus ir atsimušančių nuo vandens. Daugiausiai spindulių gauna kūno vieta, esanti arčiausiai vandens”, – įspėjo pašnekovė.

Tokiais atvejais ypač nudega veidas, pečiai. Kartais saulė taip nusvilina, kad iškart nustatomas antrojo laipsnio nudegimas, pasirodo pūslės.

Ar reikia apsaugos?

Geriausia bei saugiausia mėgautis saulės voniomis rytą iki 11 val. arba nuo 15–16 val. popiet. Ar deginantis saugiu laiku būtinos apsaugos priemonės nuo saulės?

Pasak A.Kajutytės, dėl šių priemonių naudojimo būtinybės sunku vienareikšmiai atsakyti, nes specialistų nuomonės skiriasi. Jos manymu, per pirmuosius pasimėgavimus saulės voniomis apsauga nepakenks.

„Juk dėl 20 minučių niekas į Smiltynę nevažiuoja, – ironiškai pastebi ji. – Dažnai paplūdimyje net per pirmuosius apsilankymus užsibūnama kur kas ilgiau”.

Gydytoja paaiškino, kad lygiai, gražiai įdegusi oda parodo apie tinkamą kūno pasiruošimą saulės vonioms. Tuomet galima degintis ir be apsaugos priemonių, tik po saulės vonių odą reikėtų palepinti pieneliu ar padrėkinti kita priemone.

Pašnekovė patarė atsargiai rinktis priemones – reikėtų atkreipti dėmesį į kremo sudėtį, nes nuo parfumuotų, spirituotų priemonių po kaitinimosi saulėje gali atsirasti pigmentinių dėmių. Švari oda įdega natūraliai.

Odos tipai

I tipas. Šiam odos tipui priskiriama apie 2 proc. Centrinės Europos gyventojų. Oda blyški, strazdanota. Plaukai labai šviesūs – rausvi. Oda linkusi nudegti. Įdegama labai lėtai, raudonu atspalviu.

II tipas. Šiam odos tipui priskiriama apie 78 proc. Europos gyventojų. Oda šviesi, šiek tiek strazdanota. Plaukai – nuo blondinų iki šviesių šatenų. Oda jautri, linkusi nudegti.

III tipas. Šiam tipui priskiriami dauguma Centrinės Europos gyventojų. Oda nėra tamsi. Plaukai rusvi iki kaštoninės spalvos. Oda mažai jautri, švelniai įdega, retai nudega.

IV tipas. Šiam odos tipui priskiriama apie 8 proc. Centrinės Europos gyventojų. Oda ir plaukai tamsūs. Oda nejautri, niekada nenudega. Greitas ir tamsus įdegimas.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE