Jeigu prekybos centre paslysite ant šlapių grindų, galite drąsiai reikalauti kompensacijos iš prekybininko ar gamintojo.
Tiesa, milijoninių sumų, apie kokias galima pasvajoti Amerikoje, Lietuvoje neverta tikėtis. Lietuvoje atlyginama turtui padaryta žala – pavyzdžiui, už sugadintą drabužį, apgadintą automobilį. Padengiamos ir gydymo išlaidos.
Gali būti atlyginta ir neturtinė žala. Bet, skirtingai nei kai kuriose Vakarų valstybėse, išmokos galima tikėtis tik tuomet, jei yra padaryta žala sveikatai ar gyvybei. Tuo tarpu psichologinis sukrėtimas nelaikomas sveikatos sutrikdymu.
Bando ir pasipelnyti
Draudikai pastebi, kad daugėja ne tik žinančiųjų savo teises ir reikalaujančių atlyginti žalą. Daugiau pasitaiko ir norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti.
Bendrovės „PZU Lietuva” bendrosios civilinės atsakomybės rizikų vyriausioji ekspertė Nomeda Bepirštytė prisimena atvejį, kai du įtartinai atrodantys jaunuoliai – vienas naudojosi ramentais, jo galva buvo aptvarstyta, sugipsuota ranka, o kitas jį lydėjo – kreipėsi į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo.
„Vaikinai pasakojo, kad vienas jų prekybos centre pirko čiužinį. Jį pripūtęs oro, nusprendė prisėsti ir išgerti kavos. Vaikinų teigimu, čiužinys sprogo, todėl jaunuolis stipriai apsiplikė kava.
Iš rankų iškritęs puodelis praskėlė kaktą, ant kurios tikrai buvo matyti senas randas. O oro srovė, išsiveržusi iš čiužinio, sviedė nukentėjusįjį į sieną – dėl to jis patyrė daugybę lūžių.
Keisčiausia šiame pasakojime pasirodė tai, jog daugybę sužalojimų patyręs jaunuolis nesikreipė į medikus. Jis tikėjosi, kad išmokai gauti užteks pateikti čiužinio pirkimo čekį”, – sakė N. Bepirštytė.
„Lietuvos draudimas” taip pat sulaukia nemažai nepagrįstų ar net juokingų pretenzijų.
Pavyzdžiui, prašoma atlyginti žalą dėl per trumpai nukirptų plaukų.
„Kartą kreipėsi moteris, kuri neva paslydo prie prekybos centro ir susilaužė koją. Tačiau ekspertai pažiūrėjo filmuotą medžiagą ir pateikė išvadas, kad moteris ne paslydo, o tiesiog pati pargriuvo. Todėl kompensacija jai nepriklauso, nes prekybos centras dėl to nekaltas”, – pasakojo „Lietuvos draudimo” verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
Vidutinė išmoka išauga
„Pirkėjai į mus kreipiasi dėl patirtos įvairios žalos.
Tai ir traumos – paslydo, susižalojo, ir dėl nesandarių pakuočių apgadinti drabužiai”, – dažniausiai pasitaikančius atvejus vardijo „Maxima” atstovė Renata Saulytė.
Gavęs pirkėjo skundą prekybos tinklas informuoja draudimo kompaniją, kurioje yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę.
Draudikai tuomet sprendžia, ar skundas pagrįstas, ar atlyginti žalą.
Pernai vidutinė draudimo išmoka buvo 357 litai. Šiemet ji išaugo iki 449 litų.
„Didžiausias draudimo išmokas teko mokėti po stipraus vėjo gūsių šį rudenį Klaipėdoje. Tada parduotuvės vežimėliai ir nukritusios pastato stogo nuolaužos apgadino aikštelėje stovinčius automobilius. Vienos išmokos vidurkis buvo apie 1800 litų”, – prisiminė R. Saulytė.
Pernai „Maxima” tinkle buvo 70 įvykių, kai prireikė atlyginti žalą, šiemet – jau 68.
Pagrįstų skundų – mažai
Tuo tarpu „Iki” parduotuvės per metus gauna tik nuo 2 iki 5 pagrįstų skundų iš nukentėjusių pirkėjų. Dažniausiai jie susižaloja prekybos centre arba sugadinami jų asmeniniai daiktai.
Išmokos siekia kelis šimtus litų, o visa suma per metus neviršija 5 tūkst. litų.
„Kartais nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl valymo kompanijos kaltės. Kartą vienoje parduotuvėje eidama ką tik išplautomis grindimis pirkėja paslydo ir pargriuvusi susilaužė ranką.
Ji pareikalavo atlyginti 2 tūkst. litų materialinę ir moralinę žalą. Mes kreipėmės į valymo kompaniją – ši prisiėmė atsakomybę ir atlygino klientei žalą”, – kalbėjo „Iki” prekybos tinklo atstovas spaudai Valdas Lopeta.
Nuostolius dengia patys
„Norfos” prekybos tinklas prisiima riziką dėl nekokybiškų prekių, nelaimingų įvykių parduotuvėse.
„Prekybos centras pats pajėgus atlyginti žalą pirkėjui, jei kas nors nutinka. Jeigu pasitaiko sugedęs produktas, mes, be abejo, jį pakeičiame arba grąžiname pinigus. Visko pasitaiko, juk imame prekes iš tiekėjų ir negalime visko sukontroliuoti”, – kalbėjo „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.
Šįmet dėl žalos atlyginimo nesikreipė nė vienas pirkėjas, o pernai buvo vienas įvykis, kai pirkėjas paslydo ir susižalojo.
Kompensuoja iš karto
Restoranams ar kavinėms daugiausia rūpesčių gali kilti dėl maisto kokybės. Apsinuodijusiems klientams tektų atlyginti žalą. Arba darbuotojas gali išversti sriubos lėkštę ant lankytojo ir sugadinti jo drabužius.
Pasak restoranų grupės „Fortas” rinkodaros vadovo Kęstučio Markevičiaus, labai retai pasitaiko, kad svečias būtų apipiltas.
O jeigu kas nors ir nutinka, žala dažnai būna minimali ir randamas būdas, kaip atsilyginti svečiui – dar nė karto dėl to neprireikė kreiptis į draudikus.
„Buvo atvejis, kai dėl įrangos gedimo naktį užliejome aukštu žemiau esančią parduotuvę. Tuomet žala buvo 5 tūkst. litų, ją padengė draudimo kompanija”, – prisiminė K. Markevičius.
Pateikia daugiau pretenzijų
Draudikai tvirtina, kad dabar metu žmonės ne tik geriau išmano savo teises, bet ir reikalauja didesnių sumų žalai atlyginti.
Pasak „Lietuvos draudimo” verslo rizikos skyriaus vadovo A. Raziūno, dažniausiai prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl vandeniu užlietų patalpų.
Taip pat vis dažniau patiriama žala dėl sveikatos sužalojimo, o vidutinė išmoka siekia kelis tūkstančius litų. Pavyzdžiui, dėl automatinių durų gedimo prekybos centre pirkėjui buvo sulaužyta koja. Jis gavo 5 tūkst. litų.
Tokių atvejų pastaraisiais metais daugėjo. 2003-2006 metais patyrę žalą asmenys vidutiniškai pateikdavo po 100-200 pretenzijų. Dabar jų skaičius jau gerokai perkopė 500.
Pernai pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartis (be vairuotojų draudimo) jiems išmokėta 3,3 mln. litų. Per dešimt šių metų mėnesių – 1,7 mln. litų.
Pirmauja prekybos centrai
Pasak bendrovės „Ergo Lietuva” civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pagal civilinės atsakomybės draudimo žalą pirmauja prekybos centrai.
„Dažniausiai prekybos centruose ir jų stovėjimo aikštelėse nukenčia pirkėjų automobiliai, kai juos apibraižo prekių vežimėliai. Taip pat pirkėjai susitepa rūbus nesandariai supakuotais produktais.
Dar vieną nukentėjusiųjų grupė – paslydę ir traumas patyrę pirkėjai. Vidutinė nukentėjusiam pirkėjui atlyginama žala siekia 600 litų”, – vardijo A. Pilčicas.
Antroje vietoje – nuostoliai dėl šaldymo įrangos, kai jai išėjus iš rikiuotės sugenda produktai. Trečioje – kaimynus užliejusios įmonės, vandens pramogų parkai.
„Vandens parkuose pramogaujantiems žmonėms turime sumokėti ne tik už gydymą, kai jie paslysta ar nesėkmingai nusileidžia vandens kalneliais, bet ir už suplėšytus maudymosi kostiumėlius”, – kalbėjo A. Pilčicas.
Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl turtinės žalos. Ji šiemet sudarė 77 proc. visų žalos atvejų (pernai – 90,5 proc.).
Dažnai atsitrenkia į duris
„Daug draudžiamųjų įvykių atsitinka dėl to, kad ant stiklinių pertvarų, durų nėra įspėjamųjų užrašų. Į jas atsitrenkęs žmogus susilaužo nosį. Daug nelaimingų atsitikimų būna ir dėl automatinių durų gedimų: jos gali prispausti, partrenkti, sulaužyti koją.
Buvo atvejis, kai ant moters nukrito drabužių pakaba ir sužalojo veidą. Ji gydėsi visą mėnesį”, – pasakojo bendrovės „PZU Lietuva” bendrosios civilinės atsakomybės rizikų vyriausioji ekspertė N. Bepirštytė.
Žalos atlyginimo galima tikėtis ir įsigijus nekokybišką prekę.
„Žmogus nusipirko nekokybišką santechninę žarnelę. Ji trūko, išsiliejęs vanduo užpylė kaimynus. Žala – 7000 litų. Panašių atvejų būna nemažai.
Dar vienas nutikimas – namo administratorius nepastatė apsauginės tvorelės tarp išėjimo iš laiptinės ir laiptų į rūsį. Žmogus naktį ėjo, įkrito į rūsį ir susižeidė. Vien neturtinė žala įvertinta 1000 litų, turtinė – 2000 litų”, – vardijo N. Bepirštytė.
Maisto produktuose – kirmėlės
Dėl gamintojų ir prekybininkų kaltės žmonės neretai iš parduotuvės parsineša netinkamos kokybės produktų. Norint bent jau atsiimti pinigus už nekokybišką produktą, būtina išsaugoti pirkimo kvitą.
Kai 29 metų telšiškė rudenį vienoje Telšių parduotuvėje nusipirko 300 gramų ukrainietiškų saldainių „Babuškiny skazki”, ją ištiko šokas – saldainiuose karaliavo kakavinių ugniukų vikšrai.
Maždaug 15 litų už kilogramą kainuojančių saldainių galiojimas jau buvo pasibaigęs prieš daugiau nei 3 mėnesius.
Tačiau pirkėja neturėjo kvito ir nesusigrąžino pinigų.
Draudikai tvirtina, kad mažų miestelių parduotuvės dažniausiai nesidraudžia civilinės atsakomybės draudimu.
Duonos kepale – pelė
Dar didesnis netikėtumas laukė vieno Šiaurės Airijos gyventojo. Jis patyrė didžiausią sukrėtimą per visą gyvenimą, kai atplėšė maišelį ir pamatė duonos kepalą su įkepta pele. Priblokštas vyras kreipėsi į teismą.
Teismas po porą metų trukusio proceso nubaudė kepėjus – bendrovę „D. Hyndman and Son Ltd.”. Kaltininkai turės sumokėti tūkstantį svarų sterlingų (apie 3,8 tūkst. litų) už tai, kad į rinką leido patekti nesaugiam maistui.
Po nemalonaus nutikimo kepykla papildomai įdarbino du valytojus ir pastatė 131 pelių gaudymo įrenginį, kad nuviliotų parazitus nuo kepimo cecho.
Atlyginta žalos:
2009 m. (10 mėn.) 9,532 mln. litų
2008 m. 16,510 mln. litų
2007 m. 14,336 mln. litų
