Ar galima išgydyti žarnyno vėžį? Žinoma, taip. Svarbu tik, kad pacientas atvyktų pakankamai anksti, kol ši liga dar yra pradinės stadijos, neišplitusi, kol dar nespėjo išsekinti žmogaus imuninės sistemos, – sako virškinimo trakto ligas diagnozuojantis ir jas gydantis endoskopuotojas Antanas Jablonskis, turintis daugiau nei dvidešimties metų darbo šioje srityje praktiką. Tačiau jis tuojau pat priduria, kad bėda yra tokia, jog dažnas pacientas nekreipia reikiamo dėmesio į tokius „nereikšmingus” negalavimus kaip protarpiniai pilvo pūtimai ar paskaudenimai (mano, kad tikriausiai kažko „užsivalgė”), tuštinimosi sutrikimai ar pilnumo jausmas skrandyje, kraujo ar gleivių pasirodymas su išmatomis (mano, kad tai hemorojus, kuris gal ir savaime praeis), ir sunerimsta tik tada, kai toli pažengęs vėžys prabyla jau ne tik sveikatai, bet ir gyvybei grėsmingais simptomais.
– Kokios skrandžio ir žarnyno ligos pas mus yra labiausiai išplitusios? – klausiame gydytojo.
– Tai – skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, atrofinis gastritas, gastroezofagealinio refliukso liga, stemplės, skrandžio ir žarnyno polipozė, divertikuliozės (išsiplėtimai), opiniai kolitai ir kt. Visi šie susirgimai žmogui pavojingi ne tik tuo, kad vienaip ar kitaip sutrikdo virškinimą bei gali sukelti grėsmingas komplikacijas (kraujavimus, žarnų nepraeinamumus ir kt.), bet ir tuo, kad visas jas reikia vertinti kaip ikivėžines būkles. Tai reiškia, kad jų negydant ar nevisavertiškai gydant, anksčiau ar vėliau gali išsivystyti vėžys.
– Ar Lietuvoje pastebima virškinimo trakto vėžinių susirgimų dažnėjimo tendencija?
– Taip. Piktybinių susirgimų registro duomenys rodo, kad gana ryškiai plinta stemplės ir ypač storojo žarnyno vėžys.
– Kaip diagnozuojami šie susirgimai?
– Visų pirma išklausomi ir įvertinami paciento nusiskundimai, o po to, esant reikalui, atliekami tyrimai. Bene patys informatyviausi yra endoskopiniai tyrimai. Šiuolaikine įranga galima apžiūrėti praktiškai visą virškinimo traktą ir tos apžiūros metu paimti gabalėlį įtartinų audinių histologiniam ištyrimui. Neretai daug svarbios informacijos gali suteikti ir įvairiausi kiti (klinikiniai, biocheminiai, echoskopiniai, rentgenologiniai, imunologiniai ir t.t.) tyrimai.
– Ar virškinamojo trakto vėžys – tik pagyvenusių žmonių liga?
– Sulaukus keturiasdešimties metų rizika susirgti minėta liga ima palaipsniui didėti, tačiau tai visai nereiškia, kad jauni žmonės vėžiu neserga. Neseniai teko diagnozuoti žarnyno vėžį vos dvidešimt septynerių metų sulaukusiam jaunuoliui.
– Kokiems nusiskundimams esant žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
– Nereiktų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, tempimą, veržimą žemutinėje pilvo dalyje, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio kritimą. Geriau dešimt kartų ateiti pas gydytoją ir nerasti nieko rimtesnio, negu delsti ir leisti grėsmingai ligai įsigalėti.
Autorius: Antanas Jablonskis, gydytojas
