Žmogus be rankų stato namus. Tai – ne pasakos siužetas. Netekęs akies ir rankos vyras iškentėjo labai daug, kol išmoko dirbti su protezu, todėl visų prašo nekartoti jo patirties ir būti itin atsargiems su sprogmenimis.
Optimizmas – kaip vaistai
Ryžtingas žingsnis, atviras žvilgsnis, tvirtas rankos paspaudimas pasisveikinant. Tokie bruožai krenta į akis susipažįstant su Sauliumi Ploniu. Tiesa, sveikinantis nesunku pajusti kiek per siaurą vyro delną – jis neturi dviejų pirštų, o ir atidžiau pažvelgus į akis akivaizdu, kad akinių lęšiai labai stiprūs.
„Aš matau tik viena akimi”, – nesidrovi prisipažinti 36-erių dzūkas iš Lazdijų rajono Šeštokų miestelio.
Negana to, kairioji Sauliaus ranka – geležinė. Net ne ranka, o kablys. Tačiau ir šito vyras nesidrovi. Jis yra tarsi gyvas eksponatas to, ką gali padaryti sprogmuo.
Tuoj pat sutiksime Naujuosius. Sprogdinsime petardas, leisime į dangų fejerverkus. Žiūrint į S.Plonį norisi šaukti: būkite atsargūs, nes viena nepagrįsto džiaugsmo akimirka gali aptemdyti ne tik šventę, bet ir visą likusį gyvenimą.
Laimė, kad S.Plonis nuo gimimo yra didžiulis optimistas. Tačiau pagalvojus, kiek jam reikėjo išgyventi, ištverti, kad šiandien būtų toks, koks yra, pavydo jausmas vis dėlto nekyla. Nepaisant, kad šis vyras žvalus, energingas, netgi stiprus. Kai ranka kabliu vikriai atsisegioja sagas ir nusirengia marškinius, išryškėja bicepsai.
„Saulius daug fiziškai dirba”, – argumentuoja „Ortopedijos technikos” technikas technologas Artūras Didžiariekis, pas kurį eilinį kartą atvažiavo jo pacientas S.Plonis iš Šeštokų.
Atvažiavo vienas, nes yra prityręs vairuotojas ir žiemos keliai jam nebaisūs. Automobilio pavarų dėžė automatinė, todėl protezuotos kairės rankos nė nereikia.
Bandė išardyti bombą
„Neturėjau nė aštuoniolikos, kai susisprogdinau”, – dabar jau šypsodamasis S.Plonis pasakoja apie tragediją, įvykusią lygiai prieš pusę jo nugyventų metų.
Aštuoniolika jų vyras buvo sveikut sveikutėlis, dabar aštuoniolika – be rankos ir akies. Buvo 1995-ųjų šv. Kūčių diena, kai jis su draugais iš miško parsinešė bombą. Ardė kieme, norėjo ją perdaryti į petardą. Sprogęs detonatorius sužeidė abi rankas, veidą. Draugai nenukentėjo, jie buvo atokiau.
Greitosios pagalbos medikai nuvežė Saulių į Lazdijų rajono ligoninę. Tą pačią naktį jį operavo, amputavo kairės rankos plaštaką ir dalį dilbio bei du dešinės rankos pirštus.
Dėl sužalotų akių S.Plonį medikai pervežė į Kauno klinikas. Čia vaikinas buvo gydomas dvi savaites, siekiant išsaugoti itin sužeistos kairės akies regėjimą. Deja, medikai buvo priversti pasiduoti.
Tą dieną, kai Saulius susižalojo, tėvo namuose nebuvo – jis gulėjo ligoninėje ir ne iš karto jam apie sūnaus nelaimę artimieji pasakė. Šiandien S.Plonis sako: jei vaikai domisi sprogmenimis, būtina ne drausti jiems tai daryti, o nuvesti ten, kur profesionalai dirba, viską išsamiai parodyti, išaiškinti.
Virtuoziškai manipuliuoja kabliais
Nelaimė S.Plonį nuvedė net į Jungtines Amerikos Valstijas. Tuomet Lietuvoje buvo gaminami tik kosmetiniai rankų protezai. S.Plonio sesuo sužinojo apie didesnes protezavimo galimybes už Atlanto ir surado būdų ten išsiųsti brolį.
„Kai 1996-aisiais nuskridau į Ameriką, gavau kablį amerikiečio, kuris buvo netekęs abiejų rankų. Kablys – tai aktyvus dilbio protezas, su kuriuo galiu labai daug”, – pasakoja, o vėliau galimybes demonstruoja S.Plonis.
Šiuo protezu vyras naudojosi devynerius metus. 2005-aisiais „Ortopedijos technikos” specialistai pagamino S.Ploniui kablį iš vokiškų pusfabrikačių, bet jis vyrui netiko. Paprasčiausiai neatitiko jo poreikių.
„Per valandą trosai nutrūkdavo”, – prisimena S.Plonis, niekada negalėjęs gyventi be darbo.
Vyras sako žinojęs, kad prie bažnyčios sėdėdamas per dieną daugiau aukojamų pinigų susirinktų, bet toks gyvenimo būdas – ne jam. Per didelius vargus su „Ortopedijos technikos” specialistais gavo amerikietiško protezo detalių, technikas technologas A.Didžiariekis jas sumontavo, pritaikė. S.Plonis šiuo protezu naudojasi iki šiol.
Protezas, vadinamas kabliu, susideda iš bigės įmautės, metalinio strypo, kuris atstoja riešą, ir dviejų metalinių strypų – tarsi pirštų. Sulenkti strypai valdomi troseliu, kuris sujungtas su žasto manžete ir vadinamuoju balneliu, dedamu ant pečių.
„Esu pasikinkęs kaip arklys”, – juokiasi S.Plonis.
Ranką visiškai ištiesus trosas įsitempia ir išskečia kablius pirštus. Jais apėmęs norimą paimti daiktą S.Plonis ranką truputi sulenkia, „pirštai” užsidaro ir tvirtai laiko puodelį, telefoną ar plaktuką. Taip S.Plonis valgo, susiriša batraiščius, išsiima piniginę ir pinigus iš jos. Žodžiu, yra visiškai savarankiškas. Negana to, vyras dirba visus ūkio darbus, nes turi šešis hektarus žemės. Dirba traktoriumi, jį lengvai valdo. Iki tragedijos buvo įgijęs staliaus ir statybininko specialybę, todėl dirba staliaus dirbtuvėse – gamina stalus, duris, lovas. Dengia stogus, skardina kaminus, stato rąstinius namus. Kapitališkai rekonstravo namą, kuriame gyvena.
„Ne vienas namą perstačiau, bet dirbau absoliučiai visus statybos darbus”, – nepaliauja stebinti S.Plonis. Meilę darbams iš medžio paveldėjo iš senelio, kuris statydavo namus. Du pusbroliai taip pat staliai.
Vietoj grožio – nauda
Šiandien S.Plonis – tik už kablinius rankų protezus ir gaili vaikų, kurių negalią tėvai stengiasi nuslėpti kosmetiniais protezais. Jie beveik nesiskiria nuo natūralios rankos, tačiau yra mažiau funkcionalūs. S.Plonio įsitikinimu, suaugusieji savo vaikams daro meškos paslaugą, atimdami galimybę lavinti savarankiškumo įgūdžius.
Technikas technologas A.Didžiariekis priduria, kad kablį per kelias sekundes galima pakeisti kosmetine plaštaka, bet už ją tenka papildomai primokėti. Iš dalies ir dėl to žmonės renkasi valstybės kompensuojamą aktyvų kosmetinį protezą. S.Plonis kablį gali pasikeisti kosmetiniu protezu, tačiau tai daro labai retai. Jam reikia veiklos ir apmaudu, kai likimo draugams nenoriai finansuojami aktyvūs kairės rankos protezai, kai žmogus yra dešiniarankis.
„Ligonių kasoms turime įrodinėti, kodėl žmogui reikalingas kairės rankos protezas. Kai tokius gaminame, turime labai daug raštų prirašyti, įtikinėti”, – papildo „Ortopedijos technikos” generalinė direktorė Rūta Garšvienė.
Valstybės lėšas taupančių valdininkų nuomone, žmogus gali išsiversti su viena ranka. S.Plonis visiškai nesidrovi dėl savo neįprastos rankos ir nesirengia jos slėpti. Anaiptol, dėl tokios rankos jis susilaukia daugiau dėmesio, kurio drovėtis nėra jokio pagrindo. Prie tokios tėvelio rankos seniai įpratusi trimetė dukrelė. Vyras laimingas sukūręs šeimą.
Sprogimų aukų nemažėja
S.Plonis žino apie modernius, net ir mintimis valdomus protezus, tačiau tenkinasi tuo, ką turi. Vyras įsitikinęs, kad reikia laiko išmokti valdyti bet kokį protezą. Antra vertus, svarsto S.Plonis, galima gyventi ir be rankų.
„Net ir turint moderniausius protezus su jais negalima maudytis. O moteris be rankų, pagimdžiusi vaiką, suvysto jį kojomis”, – neįtikimus dalykus pasakoja S.Plonis.
Didžiulės šio vyro galimybės guodžia. Tereikia stiprybės ir kantrybės.
„Šiemet pritaikėme pirminius protezus šešiems žmonėms, dėl traumų netekusiems rankų. Protezai keičiami kas treji metai”, – pažymėjo R.Garšvienė.
Technikas technologas A.Didžiariekis pridūrė, kad pacientų padaugėja metų pradžioje.
„Išties vis dar nukenčia žmonės nuo pirotechnikos, nes Naujametę naktį su ja elgiasi neatsargiai, juolab kai fejerverkus sprogdina neblaivūs asmenys ir vaikai”, – dėl žmonių poelgių, prišaukiančių nelaimes, apgailestauja A.Didžiariekis.
Protezavimo naujovės
„Ortopedijos technikos” specialistai diegia naujas technologijas. Neseniai pradėti gaminti protezai su silikoninėmis bigės įmautėmis. Jos leidžia išgauti platesnę protezuotos rankos judesių amplitudę, geriau prisitvirtina ir gražiau atrodo.
Užsienyje yra gaminami mioelektriniai protezai. Pas mus jie nėra įtraukti į kompensuojamųjų gaminių sąrašą. Dilbio mioelektrinio protezo kaina prasideda nuo 25 tūkst. litų, žasto mioelektrinio protezo – nuo 45 tūkst. litų. Mioelektrinis protezas valdomas elektrodais, integruotais vadinamajame bigės guolyje, kurie perima raumenų jėgą, ją sustiprina ir perduoda kaip valdymo signalą arba komandą protezo plaštakai. „Ortopedijos technikos” bendrovė yra pritaikiusi pacientams keletą tokių protezų.
Amerikoje gaminami kibernetiniai protezai, valdomi mintimis. Jie juda reaguodami į smegenų siunčiamus signalus.
Kęstutis Stašaitis, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas:
– Sutinkant Naujuosius visame pasaulyje naudojami fejerverkai. Jie visuomet kelia riziką susižaloti. Laimė, tragedijų mažėja, nes petardos ir fejerverkai vis griežčiau sertifikuojami, detaliai nurodomos jų naudojimo taisyklės. Deja, mūsų šalyje nebūna naujamečių švenčių be traumų. Dažniausiai susižaloja vaikai ir neblaivūs suaugusieji. Jie nudega, susižeidžia rankas. Itin skausmingi ir pavojingi akių sužalojimai. Akys yra labai jautrios, todėl jas pažeidus skaudūs padariniai gali likti visam gyvenimui.
