Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) arba tiesiog pulsas laikomas padažnėjusiu, kai siekia >100 k/min (tai vadinama tachikardija), tačiau normalus ŠSD neturėtų ramybėje viršyti 70 k/min, juolab sportuojančiai moteriai, nes fiziškai aktyvių, treniruotų žmonių pulsas ramybėje turėtų būti apie 60-65 k/min.
Padažnėjęs ŠSD yra gana dažnas nusiskundimas, nes atsiranda greit pajuntami simptomai:
- plakimo jausmas,
- nuovargis,
- nemiga,
- net dusulys krūvio metu, kadangi ir taip didelis ŠSD ramybėje, krūvio metu dar paryškėja.
- neretai jaučiamas ne tik dažnas ŠSD, bet ir neritmiškumas,”permušimai”- priešlaikiniai širdies susitraukimai, po kurių būna pauzė (tai vadinama ekstrasistolėmis).
Pulsą reikėtų vertinti vieną minutę čiuopiant riešą (nykščio pusėje), arba kakle, užčiuopiant miego arteriją. Ramybės ŠSD vertinamas 20 minučių ramiai pasėdėjus, o tap pat vakare, pagulėjus prieš miegą.
Atsiradus nusiskundimams arba pastebėjus padažnėjusį pulsą, ypač jei aktyviai sportuojate, vertėtų kreiptis į gydytoją. Įvertinęs bendrą būklę, gydytojas paskirs:
- reikalingus laboratorinius kraujo tyrimus,
- atliks elektrokardiogramą,
- jei reikia, nukreips ir išsamesniam širdies ir kraujagyslių būklės įvertinimui:
- širdies echoskopijai,
- krūvio mėginiui,
- Holter monitoravimui.
Padažnėjusį ŠSD gali sąlygoti daugybė priežasčių:
- elektrolitų disbalansas, kai organizme trūksta kalio ir magnio (jų netenkame prakaituodami, su šlapimu, taip pat kai mityba nevisavertė), tai dažnai nutinka sportuojančioms, dietų besilaikančioms moterims. Jei bus nustatyta elektrolitų stoka, gydytojas paskirs kalio ir magnio papildų (didelių dozių vartojimas, kai nėra įvertinta šių medžiagų koncentracija kraujyje, yra net pavojingas),
- mažakraujystė (dėl nepilnavertės mitybos, gausių menstruacijų ir t.t.), todėl atliekamas bendras kraujo tyrimas, įvertinamas hemoglobino kiekis kraujyje, kartais, jei anemija dėl įtariamos geležies stokos, tenka atlikti papildomus kraujo tyrimus, diagnozės patikslinimui ir gydymo taktikos sprendimui,
- skydliaukės funkcijos suaktyvėjimas,
- nuolatinis nuovargis, blogos emocijos, nemiga, stresas taip pat veikia širdį, todėl, atsiradus dažnam pulsui, kai nenustatoma jokia kita priežastis, tenka koreguoti darbo ir poilsio režimą, detalesnis poveikio planas aptariamas individualių konsultacijų metu, neretai rekomenduojama pradėti sportuoti nedideliu intensyvumu.
Jei dažno pulso epizodai yra priepuoliniai, jaučiate aiškią jų pradžią ir pabaigą, o ŠSD būna itin didelis, apsilankykite pas gydytoją, geriau kardiologą, nes priepuoliniai ritmo sutrikimai yra rimta patologija, kai reikalingas detalus kardiologinis ištyrimas.
Toms moterims, kurios ruošiasi pradėti reguliariai sportuoti, nori sumažinti svorį, padidinti fizinį treniruotumą, ypač vyresniame amžiuje, tikrai vertėtų atlikti krūvio mėginį, kurio metu galima:
- įvertinti kraujospūdžio ir ŠSD reakciją į fizinį krūvį,
- nustatyti fizinį pajėgumą,
- parinkti optimalų fizinio krūvio režimą.
Kardiologo konsultacija taip pat būtina toms moterims, kurios turi:
- padidėjusį kraujospūdį,
- vartoja kardiologinius vaistus,
- jau nustatytą širdies ligą ir nori sveikiau, aktyviau gyventi.
Su gydytoju galima aptarti visus jums kilusius klausimus, nustatyti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, sustiprinti motyvaciją koreguoti gyvenseną, atlikti profilaktinį širdies būklės įvertinimą.
Taigi, profilaktinė širdies ir kraujagyslių patikra yra puiki priemonė motyvacijos sustiprinimui pradedant sportuoti ir koreguojant gyvenseną ne tik vyresnio amžiaus moterims, bet ir toms, kurios norėtų tiesiog sveikiau gyventi. Sportuojančioms moterims tai pat rekomenduočiau įvertinti širdies ir kraujagyslių būklę, net jei ir nėra nusiskundimų, ypač, jei niekada anksčiau kardiologiniai tyrimai nebuvo atlikti.
