Prostatos sveikata: tikri ir tariami baubai

Angitia - kiekviena diena su šypsena

Visapusiškas dantų gydymas - nuo profilaktikos iki dantų implantacijos ir atkūrimo

Registracija pas odos gydytoją

Profesionalus dėmesys ir rūpestis kiekvienu pacientu!

Profesionalus rūpestis psichikos sveikata

Netaisyklingų dantų padėčių ir netaisyklingo sąkandžio korekcija.

Moderni odontologijos klinika

Estetinės skaitmeninės odontologijos klinika

SuperOptic - padeda išsaugoti regėjimo aštrumą

RanigastSOS - akimirksniu suvaldo rėmenį

SimetiGAST Forte pilvo pūtimui mažinti

Starazolin - daugiau nei drėkinamieji akių lašai

Vitaminas D 4000 stiprumo. Siuntimas 0€

Maži kasdienybės stebuklai!

Įkvėpta gamtos, Sukurta Jums!

Natūralūs sprendimai imunitetui

CBD aliejus - sveikata, ramybė koncentracija

Probiotikai ir gerosios bakterijos

Gudručio vaistinė – visai Jūsų šeimai!

Vy­rai kant­rūs ir ne­lin­kę su­reikš­min­ti ne­ga­la­vi­mų, tai ypač jun­ta­ma pan­de­mi­jos me­tu, pa­ste­bi gy­dy­to­jai. Pa­gir­ti­nos sa­vy­bės, bet tik ne ta­da, kai kal­ba su­ka­si apie pro­sta­tos svei­ka­tą ir pa­vo­jin­giau­sią jos li­gą – pro­sta­tos vė­žį. Jis kas­met ati­ma apie 600 su­tuok­ti­nių, tė­čių, sū­nų, bro­lių gy­vy­bių.

Jei tik jiems ar­ti­mos mo­te­rys, ki­ti ar­ti­mie­ji ir šei­mos gy­dy­to­jai pa­ra­gin­tų lai­ku pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti, dau­ge­lio ne­tek­čių bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Ši diag­no­zė ne­be­reiš­kia nuo­spren­džio nei gy­vy­bei, nei vy­riš­ku­mui – nau­ji diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­dai, ino­va­ty­vios tech­no­lo­gi­jos pa­de­da li­gą nu­sta­ty­ti lai­ku ir efek­ty­viai gy­dy­ti iš­ven­giant komp­li­ka­ci­jų.

Ne­ri­mą ke­lian­ti sta­tis­ti­ka

Lie­tu­vo­je pro­sta­tos vė­žys su­da­ro treč­da­lį vi­sų on­ko­lo­gi­nių vy­rų li­gų ir pir­mau­ja tarp pik­ty­bi­nių na­vi­kų. Tai tę­sia­si ne vie­nus me­tus ir ke­lia di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą, tei­gia Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, Eu­ro­pos uro­lo­gų drau­gi­jos ser­ti­fi­kuo­tas pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo eks­ce­len­ci­jos cent­ro va­do­vas, gy­dy­to­jas uro­lo­gas on­ko­lo­gas dr. Al­ber­tas Ulys.

Jo pa­teik­ti duo­me­nys iš­sklai­do iliu­zi­ją, kad ši li­ga gre­sia tik se­ny­vo am­žiaus vy­rams. Tarp gy­dy­to­jo pa­cien­tų yra ir 50–60 me­tų vy­rų. Ap­mau­du, kad da­lis jų krei­pia­si pa­vė­luo­tai, kai vė­žys jau bū­na pa­sie­kęs tre­čią ar ket­vir­tą sta­di­ją, o ta­da ir gy­dy­mas bū­na su­dė­tin­gas, il­gas, ne vi­suo­met sėk­min­gas.

Sun­kiau­sių li­gos at­ve­jų ir da­lies mir­čių bū­tų iš­veng­ta, jei pro­fi­lak­tiš­kai, nors jau­čia­si pui­kiai ir ne­pas­te­bi jo­kių simp­to­mų, pa­si­tik­rin­tų bent tie, ku­rie pa­ten­ka į Prie­ši­nės liau­kos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mą. Tai yra vi­si vy­rai, su­lau­kę 50 me­tų. Jei­gu šei­mo­je, tarp ar­ti­mų gi­mi­nai­čių yra sir­gu­sių pro­sta­tos, krū­ties ar kiau­ši­džių vė­žiu (ypač jei sir­go tė­vas ar bro­lis), tai pa­da­ry­ti re­ko­men­duo­ja­ma jau nuo 45-erių, nes to­kiu at­ve­ju ri­zi­ka su­si­rgti smar­kiai išau­ga.

„Kiek­vie­nas vy­ras tu­rė­tų ži­no­ti sa­vo šei­mos anam­ne­zę, ir šei­ma tu­rė­tų jį ska­tin­ti pa­si­tik­rin­ti. Pir­mas žings­nis yra vi­zi­tas pas šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris su­ren­ka anam­ne­zę. Jei­gu ji ne­pa­lan­ki, tu­ri­me pa­gal­vo­ti apie ge­ne­ti­ko kon­sul­ta­ci­ją ir BRC ge­no mu­ta­ci­ją, ku­ri pa­di­di­na ti­ki­my­bę su­si­rgti pro­sta­tos, krū­ties ar kiau­ši­džių vė­žiu. Šiuos pa­cien­tus tu­ri­me ypač ati­džiai ste­bė­ti“, – aiš­ki­na A.Ulys.

Ty­ri­mų ra­di­niai

Pros­ta­tos pro­fi­lak­ti­nis pa­tik­ri­ni­mas su­si­de­da iš ke­lių da­lių. Pir­miau­sia ima­mas krau­jo mė­gi­nys. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­to­mas pro­sta­tos spe­ci­fi­nio an­ti­ge­no kie­kis krau­jy­je (PSA). Tai bal­ty­mas, ku­rį ga­mi­na pro­sta­tos epi­te­li­nės ląs­te­lės. Ser­gant pro­sta­tos vė­žiu, ki­to­mis pro­sta­tos li­go­mis, jo kie­kiai pa­di­dė­ja.

Pa­cien­tai, ku­riems nu­sta­to­mas pa­di­dė­jęs PSA, siun­čia­mi į uro­lo­go kon­sul­ta­ci­ją. Jos me­tu at­lie­ka­ma pro­sta­tos ap­čiuo­pa per tie­sią­ją žar­ną ar­ba trans­rek­ta­li­nis ult­ra­gar­si­nis pro­sta­tos ty­ri­mas, pri­rei­kus – ir pro­sta­tos biop­si­ja.

2019 m. pa­tik­rin­ta 90,2 tūkst. as­me­nų, 15 pro­c. ma­žiau nei 2018 m. Iš jų 11 pro­c. nu­sta­ty­tas pa­di­dė­jęs PSA ro­dik­lis. Po uro­lo­go kon­sul­ta­ci­jos 2 tūkst. pa­cien­tų bu­vo at­lik­ta ir pro­sta­tos biop­si­ja. Be­veik pu­sei iš jų nu­sta­ty­ta pro­sta­tos ade­no­kar­ci­no­ma, tai yra pro­sta­tos vė­žys.

Tarp ki­tų ra­di­nių bu­vo įvai­rios pro­sta­tos li­gos – pro­sta­tos už­de­gi­mas (90 at­ve­jų), ge­ry­bi­nė hi­perp­la­zi­ja (386 at­ve­jai). Joms taip pat bū­din­gas pa­di­dė­jęs PSA.

Geriau anks­ty­va diag­nos­ti­ka

PSA ty­ri­mas anks­čiau bu­vo vie­nin­te­lė ga­li­my­bė anks­ti diag­no­zuo­ti pro­sta­tos vė­žį. Pir­mo­je ir ant­ro­je li­gos sta­di­jo­se jis yra be­si­mpto­mis, ka­dan­gi vys­to­si pro­sta­tos pe­ri­fe­ri­jo­je, ne­sut­rik­do nei šla­pi­ni­mo­si, nei ly­ti­nės funk­ci­jos.

Pas­ta­rai­siais me­tais į pa­gal­bą pa­si­telk­tas dau­gia­pa­ra­met­ris mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­jos (MRT) ty­ri­mas, ku­ris pa­ro­do po­ky­čius pro­sta­to­je ir jų reikš­min­gu­mą. Įta­riant pro­sta­to­je kli­niš­kai reikš­min­gą vė­žį, at­lie­ka­ma nu­sta­ty­to da­ri­nio biop­si­ja kont­ro­liuo­jant ult­ra­gar­su su mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­ja. To­kiu at­ve­ju vė­žio nu­sta­ty­mo tiks­lu­mas pa­di­dė­ja iki 90 pro­c. ir biop­si­jos at­lie­ka­mos tik kli­niš­kai reikš­min­gam vė­žiui. Šios nau­jo­vės iš es­mės kei­čia pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­nes ga­li­my­bes, pa­žy­mi A.Ulys.

Pros­ta­tos vė­žiui au­gant ir plin­tant per pro­sta­tos kap­su­lę (tre­čio­ji li­gos sta­di­ja), ga­li bū­ti jau­čia­mas mau­di­mas tarp­vie­tė­je, apa­ti­nė­je pil­vo da­ly­je, šla­pi­me ga­li at­si­ras­ti krau­jo, šla­pi­ni­ma­sis pa­daž­nė­ja. Esant ket­vir­tai sta­di­jai, vė­žiui iš­pli­tus, skau­da kau­lus, ga­li su­trik­ti inks­tų funk­ci­ja. Pa­sak sky­riaus ve­dė­jo, kas­met diag­no­zuo­ja­ma dau­giau nei 100 pro­sta­tos vė­žio su me­tas­ta­zė­mis kau­luo­se, limf­maz­giuo­se at­ve­jų. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad dėl nau­jo me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo, ra­dio­te­ra­pi­jos, gy­dy­mo ra­džiu šių pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mo krei­vė smar­kiai išau­go, o gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rė­jo, bet vi­sais at­ve­jais geriau anks­ty­va diag­nos­ti­ka.

Pa­de­da ge­ne­ti­niai tes­tai

„Kaip mi­nė­jau, daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos on­ko­lo­gams su­tei­kia dau­gia­pa­ra­met­rė mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja. Be šio ty­ri­mo sun­ku įsi­vaiz­duo­ti šiuo­lai­ki­nę pro­sta­tos vė­žio diag­nos­ti­ką, ku­rios tiks­las – tiks­liai nu­sta­ty­ti pro­sta­tos vė­žio ži­di­nių lo­ka­li­za­ci­ją ir jų pik­ty­biš­ku­mą. Siū­lo­ma at­lik­ti biop­si­jas tik iš kli­niš­kai reikš­min­gų ži­di­nių. Ši me­to­di­ka su­ma­ži­na ne­rei­ka­lin­go gy­dy­mo at­ve­jus, nu­sta­čius kli­niš­kai ne­reikš­min­gą vė­žį, siū­lo­ma jį tik ak­ty­viai ste­bė­ti. To­kiems pa­cien­tams ak­ty­vaus ste­bė­ji­mo re­zul­ta­tai iš­gy­ve­na­mu­mo ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės pra­sme ge­res­ni nei ra­di­ka­laus gy­dy­mo“, – ti­ki­na gy­dy­to­jas.

Nus­ta­tant kli­niš­kai reikš­min­gą ar ne­reikš­min­gą vė­žį, į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi ir ge­ne­ti­niai tes­tai, ku­rių me­tu ti­ria­mas šla­pi­mas. Jie pa­de­da priim­ti spren­di­mą, kaip ge­riau elg­tis. Nau­ji pro­gnos­ti­niai ge­ne­ti­niai tes­tai spe­cia­lis­tams pa­de­da ap­si­spręs­ti dėl ste­bė­ji­mo tak­ti­kos.

Tik ne­di­de­lė da­lis pro­sta­tos na­vi­kų au­ga grei­tai, at­si­ran­da me­tas­ta­zių. Net 85 pro­c. pro­sta­tos vė­žio at­ve­jų nė­ra la­bai pik­ty­biš­ki, vy­ras be jo­kių in­ter­ven­ci­jų, di­de­lių komp­li­ka­ci­jų ga­li gy­ven­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Ak­ty­viai ste­bint nuo­lat at­lie­ka­mi PSA ty­ri­mai, pro­sta­tos pal­pa­ci­ja (DRE), mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja, esant in­di­ka­ci­jų kar­to­ja­ma pro­sta­tos biop­si­ja.

Įver­ti­na ri­zi­ką

Ak­ty­vaus pa­cien­to ste­bė­ji­mo lai­ko­tar­piu, jei ne­ga­li­ma at­lik­ti MRT, siū­lo­ma tri­ma­tė echos­ko­pi­ja su vaiz­do re­konst­ruk­ci­ja ir his­tos­ke­na­vi­mu. Ty­ri­mas nu­ro­do, ku­rio­je vie­to­je yra vė­žio ži­di­nys, ko­kiu at­stu­mu nuo pro­sta­tos kap­su­lės, koks jo tū­ris.

Jau tre­jus me­tus pro­sta­tos biop­si­jos at­lie­ka­mos naudojant mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so na­vi­ga­ci­jos sis­te­mą. Ji su­jun­gia 3D ult­ra­gar­si­nį ty­ri­mą ir MRT. Pros­ta­tos vė­žys ir jo ak­ty­vu­mas ge­riau­siai ma­to­mas mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so vaiz­duo­se. Ult­ra­gar­so ir MRT vaiz­dų su­lie­ji­mo sis­te­ma lei­džia tiks­liai nu­sta­ty­ti na­vi­ko vie­tą.

Gy­dy­to­jams nu­spren­dus, kad pro­sta­tos vė­žį rei­kia gy­dy­ti dėl di­de­lės ri­zi­kos, kai ku­rių di­dė­jan­čių pa­ra­met­rų, sten­gia­ma­si la­bai in­di­vi­dua­liai įver­tin­ti kiek­vie­no pa­cien­to būk­lę, ga­li­my­bes. Tai­ko­mi įvai­rūs gy­dy­mo me­to­dai: chi­rur­gi­nis, spin­du­li­nis, mi­ni­ma­liai in­va­zi­niai.

Per me­tus sky­riu­je at­lie­ka­ma per 200 pro­sta­tos vė­žio ope­ra­ci­jų, maž­daug treč­da­lis pa­cien­tų ope­ruo­ja­mi tau­so­jan­čiu la­pa­ros­ko­pi­niu bū­du. Pa­si­tel­kia­ma ir ro­bo­ti­zuo­ta ran­ka, ji dir­ba tiks­liai, at­ku­ria chi­rur­go ran­kos ju­de­sius. NVI uro­lo­gų sva­jo­nė yra ro­bo­ti­nė chi­rur­gi­ja, ku­ri lei­džia jaus­tis kom­for­tiš­kai chi­rur­gui ir trum­pi­na gi­ji­mo lai­ką. Tai ypač ak­tua­lu pan­de­mi­jos me­tu.

Nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos

Spin­du­li­nė te­ra­pi­ja neį­si­vaiz­duo­ja­ma be mo­der­naus nau­jos kar­tos li­ni­ji­nio grei­tin­tu­vo, ku­ris ge­ba ste­reo­tak­siš­kai spin­du­lį nu­tai­ky­ti į pro­sta­tos na­vi­ką, me­tas­ta­zes ir jas su­nai­kin­ti.

Sėk­min­gai pra­dė­tas gy­dy­ti ket­vir­tos sta­di­jos vė­žys, kai me­tas­ta­zių skai­čius ri­bo­tas. To­kiais at­ve­jais tai­ko­ma pro­sta­tos ir me­tas­ta­zių spin­du­li­nė te­ra­pi­ja, ji de­ri­na­ma su hor­mo­nų ­te­ra­pi­ja. Dar vie­nas gy­dy­mo bū­das – di­de­lių do­zių bra­chi­te­ra­pi­ja, ku­ri tai­ko­ma pro­sta­tos vė­žio re­ci­dy­vui gy­dy­ti. Dėl šio gy­dy­mo vie­nu ar dviem sean­sais ga­li­ma vi­siš­kai su­nai­kin­ti vė­žį. Kai ži­di­nys lo­ka­li­zuo­tas tam tik­ro­je pro­sta­tos da­ly­je, tai­ko­ma fo­ka­li­nė bra­chi­te­ra­pi­ja.

Krio­te­ra­pi­ja kont­ro­liuo­jant ult­ra­gar­su tai­ko­ma at­si­nau­ji­nu­siam pro­sta­tos vė­žiui po spin­du­li­nės te­ra­pi­jos gy­dy­ti ar­ba fo­ka­li­nei te­ra­pi­jai. Ti­ki­ma­si, kad šių pro­ce­dū­rų atei­ty­je bus at­lie­ka­ma žy­miai dau­giau. Šis me­to­das pa­si­žy­mi ma­ža komp­li­ka­ci­jų ri­zi­ka, to­dėl ypač tin­ka, kai pa­cien­tui dėl vie­nos ar ki­tos prie­žas­ties ne­ga­li­ma tai­ky­ti chi­rur­gi­nio gy­dy­mo.

Ne­pai­sant gy­dy­to­jų pa­stan­gų ir nau­jų tech­no­lo­gi­jų, komp­li­ka­ci­jų vis dėl­to pa­si­tai­ko, kons­ta­tuo­ja pa­šne­ko­vas. Pap­ras­tai jos ne­di­de­lės ir ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­vy­bei – daž­niau­siai tai šla­pi­mo ne­lai­ky­mas, erek­ci­jos su­tri­ki­mai. Šiems pa­cien­tams ga­li pa­gel­bė­ti nau­jos kar­tos po­šlap­li­nių raiš­čių imp­lan­ta­vi­mas, jie žy­miai pa­ge­ri­na funk­ci­nius ro­dik­lius, gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Ne vi­si nau­ji vais­tai pa­sie­kia­mi

Di­džią­ją da­lį mir­čių nuo pro­sta­tos vė­žio le­mia ypač pik­ty­biš­ka, hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­ka me­tas­ta­zi­nė li­ga. Pros­ta­tos vė­žys yra pri­klau­so­mas nuo tes­tos­te­ro­no. Jo kie­kį ga­li­ma vi­siš­kai su­ma­žin­ti at­li­kus chi­rur­gi­nę kast­ra­ci­ją (pa­ša­li­nus sėk­li­des) ar­ba tai at­li­kus me­di­ka­men­tais, t.y. tai­kant hor­mo­nų te­ra­pi­ją.

De­ja, po ku­rio lai­ko vė­ži­nės ląs­te­lės prie jos įpran­ta ir kai il­gai ne­gau­na šio hor­mo­no, pa­čios pra­de­da jį ga­min­ti iš cho­les­te­ro­lio. Šį me­cha­niz­mą su­stab­do nau­ji vais­tai, blo­kuo­jan­tys hor­mo­no ga­my­bą. Jie pri­ski­ria­mi ant­ros ei­lės hor­mo­nų ­te­ra­pi­jai. Šiuo­lai­ki­nė hor­mo­nų ­te­ra­pi­ja de­ri­na­ma su pir­mos ir ant­ros ei­lės an­tiand­ro­ge­nais. Lie­tu­vo­je jau ke­le­rius me­tus jie taip pat kom­pen­suo­ja­mi.

De­ja, vė­žys ir prie jų il­gai­niui įpran­ta. Jei jis itin ag­re­sy­vus, pe­rei­na į kau­lus, at­si­ran­da me­tas­ta­zių ki­tuo­se or­ga­nuo­se, gy­do­ma che­mo­te­ra­pi­ja. Ji ga­li bū­ti pir­mos ei­lės, kai nau­do­ja­mi se­niau su­kur­ti vais­tai, ir ant­ros, kai nau­do­ja­mi nau­ji, jie taip pat kom­pen­suo­ja­mi.

Che­mo­te­ra­pi­ja su­ma­ži­na skaus­mus, ga­na ge­rai to­le­ruo­ja­ma, to­dėl pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, jį pail­gi­na. Tiems, ku­riems ji nee­fek­ty­vi, o me­tas­ta­zės lo­ka­li­zuo­ja­si kau­luo­se, ski­ria­mas pa­žan­gus gy­dy­mas ra­dio­nuk­li­du ra­džiu (Ra-223). Tai ypa­tin­gas al­fa da­le­les spin­du­liuo­jan­tis izo­to­pas. Jei me­tas­ta­zių yra tik kau­luo­se, jis ten pa­ten­ka ir jas ap­švi­ti­na ne­lies­da­mas svei­kų au­di­nių.

Nau­do­jant šį pre­pa­ra­tą pail­gė­ja lai­ko­tar­pis iki nau­jų me­tas­ta­zių kau­luo­se at­si­ra­di­mo, ge­riau pakeliamas skaus­mas, pa­ge­rė­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Gy­dy­mas ra­džiu tu­rė­tų bū­ti pra­de­da­mas, kol me­tas­ta­zės kau­luo­se dar ma­žos ir ne­su­ke­lia grės­min­gų komp­li­ka­ci­jų. JAV yra su­kur­ta ke­le­tas me­di­ka­men­tų, skir­tų hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­kam vė­žiui, kai dar nė­ra me­tas­ta­zių, gy­dy­ti. NVI on­ko­lo­gai ti­ki­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu jie pa­sieks ir Lie­tu­vą. Da­bar šiuos vais­tus gau­na pa­cien­tai, da­ly­va­vę stu­di­jo­se, nau­jų vais­tų pro­gra­mo­se. Jų nau­da aki­vaiz­di, nes dau­gu­mai dau­giau kaip tre­jiems me­tams nu­to­li­na me­tas­ta­zių at­si­ra­di­mą.

Pros­ta­tos vė­žio diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas vis daž­niau re­mia­si mo­le­ku­li­niais ty­ri­mais, ku­rių me­tu nu­sta­to­mi pro­sta­tos vė­žio bio­žy­me­nys ir re­cep­to­rių mu­ta­ci­jos. Da­lis žmo­nių tu­ri BRC ge­no mu­ta­ci­ją. Tu­rin­tiems šią mu­ta­ci­ją ir ser­gan­tiems hor­mo­nams re­zis­ten­tiš­ku me­tas­ta­zi­niu vė­žiu yra ga­li­my­bė tai­ky­ti nau­jus vais­tus pa­gal nau­jų vais­tų pro­gra­mą. „Orien­tuo­ja­mės į atei­ties me­di­ci­ną, ku­ri yra in­di­vi­dua­li kiek­vie­nam pa­cien­tui, – pa­gal li­gos iš­pli­ti­mą, lo­ka­li­za­ci­ją, ge­ne­ti­nius duo­me­nis. Taip ga­li­me pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų net be­vil­tiš­kais at­ve­jais“, – api­bend­ri­na On­kou­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas.

^{Šaltinis: kauno.diena.lt}