Hempo

Ypatingos paskirties maistas

Jau senokai kalbama apie naują maisto rūšį, paslaptingai vadinamą funkciniu maistu. Kas tai per maistas ir kokias funkcijas jis atlieka?

Funkcinis maistas – tai maistas, įgaunantis naujų savybių, įprastą maistą praturtinus vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, gerosiomis bakterijomis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Toks maistas skiriasi nuo įprastinio savo biologine verte, tačiau išlaiko tradicinio maisto formą.

Nuo ko viskas prasidėjo

XX a. žmonės per daug įsijautė į pesticidų, antibiotikų, hormonų vartojimą žemės ūkyje, gyvulininkystėje ir maisto priedų vartojimą. Visa tai labai pakeitė maisto produktų savybes, jis mažiau atliko savo pagrindinę funkciją – aprūpinti organizmą naudingomis maisto medžiagomis. Šių pokyčių rezultatų ilgai laukti nereikėjo: netruko prasidėti vaikų alerginių ligų epidemija, padaugėjo virškinimo sistemos negalavimų (itin padažnėjo disbakteriozės atvejų), maisto medžiagų apykaitos sutrikimų (padaugėjo nutukusių vaikų), nusilpo imuninė sistema ir t. t. Todėl mokslininkams iškilo uždavinys, kaip pagerinti maisto produktų kokybę, kad ji ne tik nekenktų organizmui, bet ir padėtų jam ilgiau išlikti sveikam, sumažinant cheminių preparatų vartojimą.

Pirmiausia buvo susidomėta naudingomis žarnyno bakterijų savybėmis, mat mokslininkai jau mokėjo padauginti jas taip, kad bakterijos neprarastų šių savybių. Neatsitiktinai pirmasis funkcinis maistas 1989-aisiais Japonijoje, o vėliau ir kitose šalyse, buvo gautas pridėjus į įprastą produktą gerųjų bakterijų. Pirmieji funkcinį maistą pradėję gaminti japonai 1995-aisiais ėmė vartoti terminą „funkcinis maistas”. Vėliau funkcinio maisto įvairovė plėtėsi. Mokslininkai, ištyrę įvairių maisto medžiagų (riebalų, angliavandenių, baltymų, mineralų, vitaminų) poveikį sveikatai, pradėjo jomis turtinti maisto produktus manydami, kad jos turės teigiamos įtakos sveikatai. Deja, net dabar nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad funkcinis maistas yra tikrai sveikas ir naudingas. Kartais būna ir netikėtų atradimų, pvz., Kanadoje praturtinus miltus folio rūgštimi, sumažėjo vaikų apsigimimų (tai teigiamas efektas), bet padaugėjo sergančiųjų storosios žarnos vėžiu.

Kaip maistas tampa funkciniu

Maisto produktas gali tapti funkciniu, panaudojus vieną iš penkių metodų:
1. Pašalinus žalingą komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą).
2. Padidinus natūralaus maisto komponento kiekį (pvz., mineralinių medžiagų ar vitaminų).
3. Papildant komponentais, kurių maiste natūraliai nėra, bet jie pasižymi naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikai).
4. Pakeičiant komponentą, kurio suvartojama per daug ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį, sočiąsias riebalų rūgštis), gydomosiomis savybėmis pasižyminčiu komponentu (pvz., gliukozaminu, cikorijos inulinu ir kt.).
5. Pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą ar modifikuojant maisto komponentus, kurių naudingas poveikis yra žinomas.

Kuo naudingas funkcinis maistas

Funkcinio maisto sudėtis – ypatinga, mat jame yra daugiau maistingųjų medžiagų nei įprastuose produktuose. Daugelis šių produktų buvo sukurti norint pakeisti įprastus maisto produktus, pvz., praturtinta grūdais duona vietoje įprastos. Kai kurie funkciniai maisto produktai buvo sukurti tam, kad padėtų išgyventi tam tikrą gyvenimo periodą, vystymosi etapą. Pavyzdžiui, gydomieji mišiniai mažyliams laikui bėgant pakeičiami įprastais, o nėščiųjų ar maitinančių mamų produktai taip pat praranda aktualumą, imunitetą stiprinantys gėrimai, atėjus vaisių ir uogų sezonui, pakeičiami sezoniniais gėrimais. Be to, praturtintas maistas papildo mažylio organizmą būtinomis ir naudingomis maisto medžiagomis: nepakeičiamomis aminorūgštimis, kurios reikalingos sintetinti baltymus, riebalais ir riebalų rūgštimis, angliavandeniais, vitaminais, makro ir mikroelementais, skaidulinėmis medžiagomis, organinėmis rūgštimis, bioflavanoidais, eteriniais aliejais ir kt. Visas šias medžiagas turime gauti kiekvieną dieną su maistu.

Funkcinis maistas yra labai įvairus, jo produktai tarpusavyje labai skiriasi – palyginkite funkcinę folio rūgštimi ir sėlenomis praturtintą duoną bei kalciu praturtintą pieną. Kai kurie funkcinio maisto produktai sumažina su maistu gaunamas kalorijas, todėl juos valgant lengviau numesti svorio ir sumažinti apetitą. Kiti produktai padeda sustiprinti imunitetą ir susidoroti su užterštos aplinkos poveikiu, atkuria žarnyno mikroflorą.

Kokiomis medžiagomis praturtinamas maistas

  • Daugelis maisto produktų gali būti praturtinami vitaminais – tai sultys, įvairūs gėrimai, miltai, pieno produktai ir kt.
  • Maistas gali būti praturtinamas ir mineralinėmis medžiagomis, pvz., joduotąja druska, kaliu ar magniu.
  • Maisto vertė itin padidėja, jei jis praturtinamas polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, pasižyminčiomis aterosklerozės riziką mažinančiu poveikiu. Pavyzdžiui, sumaišius kelių rūšių aliejus, tarp jų ir turtingą polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, gaunamas vertingesnis jo mišinys.
  • Daugiau gaminama maisto produktų, praturtintų maistinėmis skaidulomis. Jų reikėtų valgyti daugiau, kadangi žmonės dabar vartoja išgryninto maisto, su kuriuo gauna mažai skaidulų. Maistinių skaidulų būtina vartoti, nes jos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip saugodamos nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina jo veiklą, sujungia žarnyne sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo.
  • Probiotikai – tai organizmui naudingos bakterijos (gerosios bakterijos), kurios atlieka daug svarbių funkcijų: gamina žarnyno gleivinės apsaugines medžiagas, B grupės vitaminus, vitaminą K, folio rūgštį, antioksidantus, karotenoidus, pagerina laktozės toleravimą, apsaugo nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų, stiprina imunitetą, padeda pašalinti toksinus ir nereikalingas medžiagas, reguliuoja žarnyno funkcijas. Vartojamuose probiotikų produktuose daugiausia yra dviejų grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų ir bifidobakterijų. Jų natūraliai yra jogurte ar kefyre.
  • Prebiotikai (pvz., nevirškinami oligosacharidai, laktulozė) – tai medžiagos, skatinančios naudingųjų virškinimo bakterijų augimą, gerinančios storosios žarnos funkcijas, riebalų pasisavinimą bei imuninę sistemą. Prebiotikų gausu skaiduliniame maiste: kruopų košėje, sėlenose, rupaus malimo duonoje.
  • Praturtintas natūraliais antioksidantais (vitaminai C ir E, karotenai, bioflavonoidai). Jau seniai žinoma, kad augalų ekstraktai gali būti vartojami kaip natūralūs antioksidantai. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra įvairių augalų ekstraktų, gali sumažinti pavojų susirgti įvairiomis ligomis, mat jie žmogaus organizme suriša laisvuosius radikalus, teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą.

Dažniausiai vartojamas funkcinis maistas

  • Pieno produktai. Per pastaruosius 30-40 metų visame pasaulyje sukurta daug pieno produktų, kurių sudėtyje yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų. Tapo itin populiaru į pieno produktus pridėti probiotikų ir šių bakterijų „maisto” – prebiotikų. Šie produktai padeda mažylius apsaugoti arba išgyti nuo žarnyno mikrofloros sutrikimo – disbijozės, padeda išvengti alergijos ir medžiagų apykaitos sutrikimų. Parduotuvėse galite įsigyti rūgščių „Valio”, „Danone” pieno produktų, kurių sudėtyje yra naudingų organizmui bakterijų.
  • Sultys. Į vaisių ir daržovių sultis pridedama laktobakterijų, bifidobakterijų, todėl gauname ne tik natūraliai sultyse esančių vitaminų, mineralinių medžiagų, ląstelienos, pektino, gamtinių antioksidantų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, bet ir gerųjų bakterijų. Mūsų parduotuvėse galite rasti „Valio” sulčių.
  • Vaikiški mišiniai. Kiekvienas pieno mišinukas iš esmės yra funkcinio maisto pavyzdys. Jame esama daug naudingų mažylio organizmui medžiagų. Mišinukų sudėtį ir jo sudedamųjų dalių (angliavandenių, baltymų, riebalų) santykį stengiamasi kuo labiau priartinti prie mamos pieno. Mamos pieno pakaitalai dar praturtinti ir vitaminais. Taip pat yra atskira gydomųjų mišinių grupė, kurie skiriami alergiškiems vaikams, tiems, kurių organizme trūksta pieno cukrų (laktozę) skaldančio fermento – laktazės.
  • Duona, makaronai, ryžiai. Šių produktų sudėtis dažniausiai praturtinama vitaminais B1, B2 ir PP, geležimi. Dažnai šie produktai papildomi augaliniais ekstraktais, taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – produktas praturtinamas vitaminais, o ekstraktuose esantys augaliniai pigmentai nudažo produktą apetitą sukeliančia spalva. Klasikinis tokio maisto pavyzdys – rupių miltų duona, duona su grūdais, sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų ar sezamo sėklomis, taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenomis.

Svarbu! Vartokite su saiku

Valgydami funkcinį maistą kartais nesuprantame, kiek ir kokių maisto medžiagų gauname. Pavyzdžiui, jeigu vartojame joduotąją druską ir kiaušinius, be to, kartu geriame vitaminų su jodu, galime gauti per didelį šios medžiagos kiekį. Todėl būtina skaityti etiketes ir žiūrėti, kokius produktus įsigyjame.

Konsultavo specialistas – vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas

 

Veidas.lt

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE