Miegas yra svarbi sveiko vaikų ir paauglių augimo bei vystymosi dalis. Tačiau vaikų miego sunkumai yra dažni. Remiantis tarptautinio tyrimo, Lietuvos higienos instituto ir visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų duomenis, 1 iš 4 Lietuvos vaikų patiria bent epizodinių miego sunkumų, o 1 iš 5 paauglių turi dažnesnių ar kliniškai reikšmingų problemų.
Vaikų miego problemos:
Emocinės sveikatos klinikos Anima psichologija vaikų-paauglių medicinos psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Deimantė Šlapikaitė sako, kad vaikų miego problemomis laikomi įvairūs miego sunkumai – užmigimo, išmiegojimo, miego trukmės ar kokybės sutrikimai – kurie neatitinka vaiko amžiaus normų ir kartojasi pakankamai dažnai, kad turėtų neigiamų pasekmių vaiko raidai, elgesiui ar šeimos gerovei. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali ieškoti įvairių priežasčių atidėti miegą, pavyzdžiui:. sakyti, kad nori į tualetą, atsigerti vandens ar pažaisti. Jie dažniau nei kitos amžiaus grupės priešinasi ėjimui miegoti, patiria naktinius prabudimus su verksmu, naktinius siaubus, su miegu susijusį atsiskyrimo nerimą, kai sunku užmigti be tėvų pagalbos ar prabudus naktį savarankiškai vėl užmigti. Vyresni vaikai ir paaugliai dažniau susiduria su tokiomis miego problemomis kaip nemiga, per trumpa miego trukmė, miego apnėja ar košmarai.
Kiek miego reikalinga vaikui?
Kiekvienam vaikui reikia skirtingo miego kiekio, kuris kinta jam augant. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijaos ir Amerikos miego medicinos akademijos duomenis, apytikslės vaikų miego trukmės rekomendacijos yra tokios:
- 1–2 metų vaikams reikia 11–14 valandų miego per parą.
- 3–5 metų vaikams reikia 10–13 valandų miego per parą.
- 6–12 metų vaikams reikia 9–11 valandų miego per parą.
- 13–18 metų paaugliams reikia 8–10 valandų miego per parą.
Vaikų miego problemų priežastys:
Vaikų miego problemų priežastys yra įvairios. Mažesni vaikai dažniau patiria miego sunkumų dėl su atsiskyrimu nuo tėvų susijusių baimių, bendro nesaugumo jausmo ar streso darželyje bei artimiausioje aplinkoje. Tuo tarpu vyresni vaikai ir paaugliai gali ilgai nemiegoti ar prastai miegoti dėl patiriamo streso mokykloje, iššūkių santykiuose su bendraamžiais, padidėjusio nerimo. Kaip teigė pediatras, psichoanalitikas D. W. Winnicottas, „miegas reikalauja pakankamo saugumo jausmo“, todėl neužmigimas gali atspindėti vaiko emocinio saugumo trūkumą. Fizinės vaikų miego sunkumų priežastys apima kūno diskomfortą kaip alkis, troškulys, ligų pasekmės, dantų dygimas, egzemos. Vaikai, kurie jautrūs garsams ar prisilietimui, gali sunkiai užmigti arba dažnai pabusti nakties metu. Vaikų rutinos pokyčiai kaip šventės, kelionės ar net paprasti kasdienės rutinos nukrypimai, pvz:. ėjimas vėliau miegoti, gali sutrikdyti miegą. Telefono, planšetės ar televizoriaus šviesa ir turinys gali vėlinti užmigimą ir sumažinti miego kokybę, stimuoliuoti smegenis. Ekranų šviesa gali sulėtinti melatonino, hormono, reguliuojančio miego ir pabudimo ritmus – išsiskyrimą. Galiausiai miego aplinkos trukdžiai, kaip triukšmas, šviesa, per didelis miegamos erdvės šildymas gali trukdyti kokybiškam miegui.
Psichologės rekomendacijos geresniam vaikų miegui:
„Praktikoje matoma, kad miegas kartais vaikui pateikiamas kaip griežta prievolė, kurią reikia atlikti, o ne kaip natūralus organizmo poreikis. Toks požiūris gali formuoti neigiamą vaiko santykį su miegu, kai jis pradedamas suvokti kaip nemaloni būtinybė, o ne kaip poilsio ir atsistatymo laikas” – sako psichologė D. Šlapikaitė. Tėvų vaidmuo tampa itin svarbus: rodydami pavyzdį ir kalbėdami apie miegą kaip apie poilsį, energijos atgavimą ir pasirūpinimą savimi, jie padeda vaikui suprasti miego reikšmę gerai savijautai. Psichologė rekomenduoja bent valandą prieš miegą nenaudoti telefonų, planšečių, televizoriaus ar kitų ekranų visiems šeimos nariams, įskaitant ir tėvus. Vietoj to, verta rinktis raminančias, atpalaiduojančias veiklas, tokias kaip skaitymas, muzikos klausymas, piešimas, ramus žaidimas. Svarbu eiti miegoti ir atsikelti panašiu metu tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Reguliarus režimas padeda stabilizuoti vaiko biologinį laikrodį, todėl užmigti vakare ir atsikelti ryte tampa lengviau, mažėja rytinis nuovargis ir dirglumas. Palaikoma pastovi ir nuspėjama vakarinė miego rutina padeda vaikui jaustis saugiai ir siunčia signalą organizmui, kad artėja poilsio metas. Jeigu vaikui kyla sunkumų eiti miegoti ar atsisveikinti su dienos veiklomis, tėvai gali pasitelkti žaidimo elementus, pvz:. pasiūlyti lenktynes iki lovos, rungtynes, kas greičiau apsimaus pižamą ar išsivalys dantis. Taip pat, rami, tamsi, vėsi ir tyli vaiko miego erdvė, patogus čiužinys, tinkama patalynė, minimalus triukšmas ir pritemdyta šviesa padeda organizmui greičiau atsipalaiduoti ir palaikyti kokybišką miegą.
Psichologė D.Šlapikaitė pabrėžia, kad jei vaiko miego sunkumai tęsiasi ilgą laiką, stipriai veikia jo emocinę būklę, elgesį, mokymosi rezultatus ar visos šeimos kasdienį funkcionavimą, verta kreiptis į specialistą – psichologą, vaikų psichiatrą ar miego specialistą. Ankstyva pagalba padeda užkirsti kelią gilesniems emociniams ir elgesio sunkumams.
