Kas vyksta vaiko organizme, kai jis suvalgo gabalėlį torto, sausainį ar uogienės? Kaip dantis veikia obuolys ir ledai? Kuo medus ir nerafinuotas cukrus skiriasi nuo įprasto? Kuo pavojingi pusgaminiai? Šiuos klausimus, matyt, ne vieną kartą sau uždavė tėvai, kuriems rūpi didelis saldumynų pasirinkimas ir valgymas.
Jei cukrus vartojamas dideliais kiekiais, jis gali sukelti kariesą ir nutukimą. Produktai, kuriuose daug rafinuotų cukrų ir mažai vertingų medžiagų, gali neigiamai paveikti cukraus kiekį kraujyje, o toliau ir vaiko nuotaiką bei elgesį.
Visiškai atsisakyti cukraus sudėtinga. Tačiau labai svarbu, kokiu būdu cukrus patenka į organizmą. Rafinuotas, mums įprastas baltasis cukrus – tai, tiesą sakant, tuščios kalorijos. Jei vartotumėte jį atskirai, jis sukeltų vienkartinį, bet greitai išsenkantį energijos pliūpsnį. „Plastmasiniai“ saldumynai, gazuoti gėrimai, šokoladiniai batonėliai neturi maistinės vertės ir gali paveikti vaikų nuotaiką bei elgesį, sukeldami energijos pliūpsnį ir iš to sekančią apatiją.
Kita vertus, energija, kurios mums suteikia cukrus, gali teikti ir teigiamą poveikį, jei cukrus vartojamas su naudingais ingredientais: vaisiais, pieno produktais, kiaušiniais, avižine koše. Patekęs į organizmą su šiais produktais cukrus energiją išskirs lėčiau, palaipsniui. Puikus variantas – natūralių cukrų šaltinis, tarkim, fruktozė ar laktozė.
Nevalia pamiršti ir apie cukraus poveikį išryškinti tam tikrų produktų skonį (tarkim, įdėjus cukraus į padažą, galima numušti jo aštrumą, į rūgštų vaisių – jo rūgštumą). Tačiau, žinoma, esama produktų, kur cukrus atlieka pagrindinį vaidmenį (tortuose, pyraguose, leduose cukraus labai daug). Jais piktnaudžiauti nevalia. Tačiau vis dėlto su draudimais reikėtų elgtis atsargiai: ką nors uždraudus, produktas gali tapti dar labiau norimu. Amerikiečių tyrimai tvirtina: vaikai daug noriau valgo tai, kas jiems neleidžiama.
Kaip ir su druska, taip ir ir su cukrumi: daugiausia jų maisto produktuose yra užslėptu būdu, t.y. jau paruoštame maiste: vaisiniuose jogurtuose, dribsniuose, grūdų batonėliuose ir pan. Namuose keptas keksas ar pyragas – daug sveikesnė alternatyva.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną „gudrybę“, kurią daug kas mėgsta taikyti: t.y., kai vienas ar kitas saldumynas vartojamas kaip apdovanojimas už tam tikrą elgesį, kaip nuopelnas. Arba kai saldumynai vartojami kaip paslaptis – kai žmogus vienas ir niekas jo nemato. Visa tai saldumynų vartojimą daro ypatingai maloniu, išskiria iš kitų produktų, verčia juos greičiau suvalgyti, kol niekas nepamatė ar neatėmė ir netgi kaupti. Saldumynai karts nuo karto privalo atsirasti ant stalo – būti malonia, bet ne ypatingai išskirtina raciono dalimi.
Cukrus ir dantys
Jei kalbėtume apie poveikį dantimis, tai esama tam tikrų skirtumų tarp natūralių cukrų, fruktozės ar laktozės iš vaisių ir pieno, ir rafinuotų cukrų – gliukozės ir sacharozės, kurių esama saldumynuose. Sacharozė turi didžiausias galimybes sukelti kariesą, kita vertus, kad ir natūralus cukrus – jis vis tiek cukrus. Ir net ir tas, kurio esama vaisiuose ar daržovėse, veiks bakterijų dauginimąsi burnoje.
Dar kartą sakome: labai svarbu, kaip vartojame cukrų. Esant ilgalaikiams ar dažniems kontaktams su saldumynais, dantims iškyla rimtas pavojus. Viena porcija ledų, suvalgyta per 10 min., mažiau pavojinga nei buteliukas obuolių sulčių, užgerinėjimas kas kelias valandas. 20 minučių po kiekvieno cukraus pavartojimo burnoje išsiskiria karieso rūgštis. Todėl būtent dėl to, nepriklausomai nuo to, ką vaikas valgo, dantims daug naudingesnis reguliarus maisto vartojimas nei nuolatinis užkandžiavimas. Ir, žinoma, būtina valyti dantis.
Nerafinuotieji ir natūralūs cukrūs
Tegu jūsų nesuklaidina užrašai ant etikečių: „neapdirbtas“ arba „nerafinuotas“ cukrus. Taip, šis cukrus buvo mažiau apdorotas, mažiau aromatizuotas nei įprastas baltasis cukrus, kuris cheminiu būdu atskiriamas nuo sirupo. Bet vis dėlto tai vis tiek sacharozė, kuri lygiai taip pat veikia dantis ir suteiks tokį patį energijos kiekį organizmui.
Medų dažnai laiko sveikesniu saldikliu. Tačiau nors jame ir yra naudingųjų medžiagų, jo pagrindas – cukrus.
Keletas patarimų
Vaikams iki metų į maistą dėti cukraus nereikėtų
Visada sumaišykite cukrų su vertingais, energijos lygį palaikančiais produktais. Neduokite cukraus atskirai ar dideliais kiekiais (saldumynai, gazuoti ir vaisių gėrimai…)
Kad išlaikytumėte vaiko dantukus sveikus, saldumynus duokite ne tarp maisto, o kaip maisto dalį. Derinkite saldumynus su cukraus neturinčiais produktais – ir, pavartoję saldumynų, kuo greičiau valykite dantis.
Pagal užsienio spaudą parengė JLK
