Vakar Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Taip pat nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto.
Pasak Teismo, tai, kad santuokos ir šeimos institutai įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą šeimos ir santuokos ryšį, tačiau tai – tik vienas iš šeimos modelių.
Seimo 2008 metais patvirtintas dokumentas, kuriuo šeima pripažįstami tik gyvenantieji santuokoje, sukėlė daug aistrų ir atgarsių visuomenėje. Koncepcijos priešininkai teigė, kad taip bus diskriminuojami ne santuokoje augantys vaikai. Tuo metu šalininkai koncepciją gynė teigdami, jog joje įtvirtintas siektinas šeimos modelis, vaikui sukuriantis saugiausią aplinką.
KT sprendimą, kuris yra galutinis ir neskudžimas, komentuodamas VDU Teisės fakulteto dėstytojas Vygantas Malinauskas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad toks nutarimas sukuria prielaidas šeima laikyti įvairias bendro gyvenimo formas, neatsižvelgiant į tai, ar kartu gyvenantys asmenys iš viso nori, kad jie tarpusavyje būtų saistomi šeimos teisinių santykių: „KT, atmesdamas būtinybę laisva valia viešai įteisinti šeimos teisinius santykius, atveria kelią valstybei laikyti šeima ir tuos asmenis, kurie nėra formaliai pareiškę valios sukurti šeimos teisinius santykius. Tokiu būdu atsiranda prielaidos grubiai kištis į asmenų privatų gyvenimą”, – komentuodamas sprendimą teigė teisininkas.
Maža to, iš KT nutarime minimų šeimos bruožų neišplaukia, kad šeima gali būti laikomi tik bendrai gyvenantys vyras ir moteris. Taip pat KT šeimos nesieja su prigimtiniais vaiko poreikiais turėti įsipaeigojusius tėtį ir mama.
Tiesa, pasak V.Malinausko, KT inter alia kaip šeimos pavyzdį mini vyro ir moters bendrą gyvenimą nesudarius santuokos, tačiau nepaaiškina, kokiu konstituciniu pagrindu – jei santuoka nėra venintelė šeimos santykių viešo įteisinimo forma, – šeima turi būti laikomos tik vyro ir moters bendro gyvenimo sąjungos: „atmesdamas santuoką, kaip vienintelę konstitucinę šeimos santykių viešo įteisinimo formą, KT atveria kelią šeima laikyti praktiškai bet kokias bendro gyvenimo formas. KT siūlomi šeimos kriterijai „tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir panašūs ryšiai bei savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas” gali būti taikomi ir bendrabutyje viename kambaryje gyvenantiems bei nuoširdžius bičiuliškus santykius palaikantiems studentams ir kartu gyvenančių bei intymius santykius palaikančių vyrų kompanijai (nesvarbu 2, 3 ar 5 jie būtų)”, – samprotavo teisininkas.
Anot dėstytojo V. Malinausko, grynai teisine prasme problemų gali kilti ir dėl to, kad „nėra aišku, kaip visuomenė ir valstybė galės asmenis atpažinti kaip šeimą, jei patys asmenys, norintys būti laikomi šeima, viešai to nedeklaruos. Kas nustatinės ar asmenis sieja minėta „tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir panašūs ryšiai bei savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas”? Taip pat lieka neaišku, kaip bus nustatoma, nuo kada asmenis sieja minėti santykiai ir kada jie jau yra pasibaigę? Ar tai reiškia, kad teismas (o gal antstolis) taps pagrindine šeimos liudijimų išdavimo institucija?”
Reziumuodamas KT sprendimą, V. Malinauskas taip pat pabrėžė, kad „KT savo nutarime suplaka šeimos instituto turinį (tai yra šeimos narius tarpusavyje siejančias teises bei įsipareigojimus) ir būdą, kaip šeimos santykiai yra įteisinami visuomenėje. Šeimos santykių įteisinimo forma, niekaip nesusiaurina šeimos santykių turinio, o tik jį patvirtina.”
