Lietuvos visuomenė jau įprato girdėti, kad mūsų šalis pagal suaugusiųjų ir vaikų savižudybių mastą jau kelerius metus yra nepralenkiama Europos čempionė. Skaičiai, rodos, gąsdina tik gydytojus.
Laidoje „Pulsas” (15 val. LTV) kalbinti psichiatrai sako, kad apie prastą vaikų psichinės sveikatos būklę nori ne tik šnekėti, bet tikrąja ta žodžio prasme skambinti pavojaus varpais. Kad tik išgirstume, kad ką nors darytume, kol dar nevėlu.
Ironiškai šyptelėti verčia paradoksas, kad nors Lietuva pagrįstai įgijo savižudžių tautos vardą, savižudybių prevencijos šalyje išvis nėra – nebent kartkartėmis pasigirstantys skambūs žodžiai. Maža to, suicidologų, savižudybės prevencijos specialistų Lietuvoje net nerengiama. Šiuo atžvilgiu mūsų šalis šioje srityje, palyginti su šalimis kaimynėmis, yra visiška atsilikėlė. Latvijoje įkurtas Rygos suicidologijos centras, o Estijoje – Suicidologijos tyrimų institutas. Lietuvoje geriausiu atveju šią funkciją prisiima medikai, turintys asmeninės patirties.
Nors dažniausiai žudosi vidutinio amžiaus žmonės, sekdami vyresniaisiais vis daugiau nepilnamečių kelia ranką prieš save ar kitus. Jų savižudybių daugėjimą lemia nepakeliama našta tapę pašliję santykiai su tėvais, kitiems – su draugais, mylimu žmogumi. Viena didžiausių problemų – tėvų dėmesio vaikams stygius. Dažnai abu tėvai dirba, mažai būna su šeima. Pastūmėti į savižudybę gali ir artimųjų praradimas – tėvų išvykimas į užsienį dirbti, šeimos skyrybos, mirtis.
Lietuvoje patyčias patiriančių moksleivių skaičius gąsdinamas – siekia net 60–70 proc. Beveik tiek pat moksleivių prisipažįsta nuolat besityčiojantys iš bendraamžių. Patyčios tampa vaikų elgesio norma. Palyginti su Švedija, tik apie 15 proc. šios šalies vaikų susiduria su šia bėda. Nuolat žeminamas vaikas dažniausiai skriaudą slepia savyje, stengiasi, kad apie jo gėdą niekas nesužinotų. Ilgainiui susikaupęs skausmas kartais prasiveržia sėkmingu bandymu nusižudyti.
Vaikai susiduria ir su vis didėjančiais socialiniais bei ekonominiais visuomenės reikalavimais. Jų kova dėl geresnių pažymių veikiau primena žūtbūtinį mūšį dėl išlikimo nei sveiką konkurenciją. O griežtėjant reikalavimams stojantiesiems į aukštąsias mokyklas (be kurios, rodos, gyvenimas žlugęs), lydint netikrumo dėl ateities jausmui, kasdienei įtampai, jaunam žmogui sunku spręsti problemas.
Siaubingą vaikų psichinę sveikatą rodo ne tik agresija prieš save, bet ir augantis vaikų, nužudžiusių kitus asmenis ar bendraamžius, skaičius. Laidos „Pulsas” kūrėjai klausia, kas atsitiks Lietuvai, jei nesirūpinsime jaunąja karta?
Kita „Pulso” tema – apie retą ligą akromegaliją. Sergantys akromegalija dažnai įkūnija išskirtinės išvaizdos herojus iš kino filmų. Ar pamenate Svirdulį juodojo humoro komedijoje „Adamsų šeimynėlė”? Aktorius Carelas Struyckenas – tipinis akromegalijos pavyzdys. Visi pasaulio ūgio rekordininkai taip pat serga šia liga.
