Pasakos – neatsiejama vaikystės dalis. Jos padeda vaikams pažinti save, savo jausmus ir suprasti tai, kas vyksta aplink. Pasakų svarba itin išryškėja, kai jos tampa įrankiu kalbėti apie sudėtingas, bet būtinas temas.
„Pasakų struktūra, siužetai ir veikėjai – panašūs visame pasaulyje. Tai rodo, kad jos kalba apie daugumai atpažįstamas bendražmogiškas patirtis: raidos užduotis, sunkumus, kliūtis ir galimybes, padedančias augti“, – sako jungiškosios krypties psichologė Gabija Veiverė.
Jos teigimu, pasakas galima naudoti ir padedant vaikui suprasti sudėtingas situacijas. „Pasakose kalbame apie tėvų skyrybas, netektį, baimę eiti į darželį, patyčias ir kitas nerimą keliančias ar menkiau pažįstamas situacijas. Paprastame pasakos siužete vaikui lengviau susitapatinti su pasakos veikėjais, tai padeda vaikui išgyventi sudėtingus, kartais sumišusius, prieštaringus jausmus. Pamenu savo pačios dukrą, kuriai teko gulėti ligoninėje. Laiką ten palengvino kasdien jos prašoma Janoscho istorija apie Tigriuką, kuris susirgo ir taip pat turėjo gydytis ligoninėje“, – dalinasi specialistė.
„Mėnulio radijas“ kartu su paramos fondu „Ankstukai“ pristato naują jautrią vaikišką pasaką, padedančią vaikams suprasti kas yra mažyliai, į pasaulį atėję anksčiau, priminti apie jų stiprybę.
Pasakos autorė, „Mėnulio radijo“ kūrėja Kotryna Reimerytė atskleidžia, kad ši pasaka gimė iš pokalbių su jai artimu žmogumi. „Kurdama šią pasaką konsultavausi su giminaite, kuriai neseniai gimė ankstukas. Kalbėdama supratau, kad kiekvienas vaikelis kartais gali jaustis kaip ankstukas – mažesnis, silpnesnis suaugusiųjų atžvilgiu. Jam taip pat reikia pagalbos ir meilės, kad užaugtų. Pasakose gyvena stebuklai. O tai, kad silpnas mažylis išgyvena – irgi yra stebuklas. Stebuklais galima tikėti arba juos racionalizuoti ir paaiškinti. Man regis, gera pasaka padaro abu. Taip ir stengiausi kurti ankstuko Drakošiuko istoriją“, – sako K. Reimerytė.
Psichologė G. Veiverė atskleidžia, kad pasakos vaikams – net natūraliau, lengviau suprantamos nei suaugusiems. „Klausant pasakų vaikų psichika intuityviai atpažįsta pasakų simbolius. Per jas vaikai susipažįsta su universalia žmogiška patirtimi. Pasakos tampa saugia erdve išgyventi nemalonias vidinio ir išorinio pasaulio puses bei būdus, kaip su tomis pusėmis būti. Negana to, pasakos gali padėti kurti saugumo jausmą: jose gėris visada nugali blogį, teisingumas visada triumfuoja. Kartais suaugusieji baisisi žiauriais pasakų siužetais. Tačiau vaikams jie retai būna baisūs. Atvirkščiai, vaikai juos priima kaip pelnytą teisybės atkūrimą ir pusiausvyros atstatymą“, – vaikų santykį į pasakas pabrėžia jungistinės krypties psichologė.
Projekto „Ankstukai“ kuratorė Gintarė Damidavičienė džiaugiasi, kad pavyksta rasti vis naujų būdų su vaikais ir suaugusiais kalbėti apie anksti gimusius mažylius. „Didžiuojamės vis besipildančiu „Ankstukų lopšinių“ grojaraščiu, o su „Mėnulio radiju“ žengiame į naują – pasakų etapą. Jaučiame, kad šitie būdai kalbėtis su mažyliais – kupini jautrumo ir tam tikros magijos. Esame dėkingi žmonėms, kurie imasi kurti ir padėti rasti tą ryšį“, – sako ji.
„Ankstukų“ paramos fondas jau daugiau nei dešimtmetį teikia pagalbą patiems mažiausiems Lietuvos kovotojams – anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, sergantiems naujagimiams ir jų šeimoms. Šeimos, kurioms reikalinga pagalba, kviečiamos kreiptis adresu parama@ankstukai.lt, o prisidėti prie šios prasmingos misijos galite aukodami svetainėje www.ankstukai.lt.
