Mažylis išbėgo į kiemą, pašalo kojytes ir paskui pakilo aukšta temperatūra, nors nekosti ir nesloguoja? Vaikas ėmė dažniau skausmingai šlapintis? Tai gali būti šlapimo takų uždegimo požymiai.
Šlapimo takų infekcijomis mažyliai dažniau serga pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau ši liga dažnai pasitaiko ir vyresniems vaikams – po kvėpavimo takų ligų ji užima antrą vietą. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais berniukai šlapimo takų infekcijomis serga keturis kartus dažniau, negu mergaitės (tai lemia įgimtos šlapimo takų anomalijos, kurios dažniausiai ir išryškėja pirmąjį gyvenimo pusmetį), tačiau iki pirmųjų pusės metų jų skaičius susilygina. Kai suserga kūdikiai, pirmuosius ligos požymius pastebėti itin sunku. Priežastis paprasta – sauskelnės. Sveiki kūdikiai iki 6 mėnesių per parą šlapinasi iki 20 kartų, iki 1 metų – 15, iki 3 metų – 10 kartų. Nuolat sauskelnes dėvinčio mažylio tėveliams sudėtinga pastebėti, jog kūdikis ėmė šlapintis dažniau.
„Užsidegė” šlapimo pūslė
Šlapimo pūslės uždegimą (cistitą) paprastai nesunku diagnozuoti, nes jo simptomai gana aiškūs – padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, kartais susijęs su dieniniu šlapimo nelaikymu. Vos atsistojęs nuo puoduko vėl sėdasi, kryžiuoja kojytes ir negali padaryti sisiuko. Šiaip jau šlapimo pūslės uždegimu sergantis mažylis jaučiasi visai neblogai, nekarščiuoja arba trumpam pakyla neaukšta temperatūra. Vyresni vaikai jau pasako, kad šlapintis skauda, be to, jiems gali nutikti „nelaimių” naktį – niekada į lovą nesišlapinantis vaikas gali nubusti balutėje.
Paprastai sveiko mažylio šlapimo pūslėje bakterijų nėra ir šlapimas yra sterilus, todėl mikroorganizmai, patekę į šlapimo pūslę gali sukelti jos uždegimą. Dažniausiai cistitą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, stafilokokas ir kitos. Cistitu dažniau serga mergaitės, išskyrus pirmuosius gyvenimo metus. Vėliau mergaitėms ši liga pasitaiko dažniau, nes jų šlaplė – daug trumpesnė už berniukų, jos anga yra arti išangės, todėl žarnyno bakterijos gana lengvai į ją patenka. Be to, jei mergaitė serga vulvitu (išorinių lytinių organų uždegimu), tai irgi gali tapti ligos priežastimi, bakterijoms iš tarpvietės patekus į šlapimo pūslę. Negydoma liga gali komplikuotis, todėl skubėkite pas gydytoją.
Kodėl bakterijos lengviau patenka peršalus? Ogi todėl, kad susirgus ir susilpnėjus imunitetui, labiau kimba viskas. Arba bakterijos, kurios šiaip jau visai nepiktos, susilpnėjus imunitetui ima kenkti.
Kai pažeisti inkstukai
Viršutinių šlapimo takų infekciją, apimančią inksto geldelę – pielonefritą – daug sunkiau diagnozuoti nei cistitą, kadangi juo daugiausia serga maži vaikai ir ligos simptomai dažniausiai būna nespecifiniai. Dėl karščiavimo jį reikia atskirti nuo daugelio kitų ligų, taip pat sukeliančių karščiavimą – gripo, kvėpavimo takų ligų, žarnyno infekcijos, apendicito, netgi meningito. Ūmiu pielonefritu sergančių vaikų kūno temperatūra kartais būna labai aukšta, kūdikiai dažnai būna neramūs, vemia. Vaistais „numušta” temperatūra po kiek laiko vėl pakyla. Mažyliui gali pradėti skaudėti nugarą, pilvą, šonus, tačiau jam gali būti sunku parodyti, kur tiksliai skauda. Pirmosiomis ligos dienomis galima pastebėti panašius požymius, kaip ir sergant cistitu: vaikas dažniau arba skausmingai šlapinasi, nespėja nubėgti iki puoduko. Pielonefritą dažniausiai sukelia bakterijos, retai virusai ir grybeliai. Šia liga lengvai užsikrečia vaikai, dažnai sergantys angina, nes nuolat nosiaryklėje „tūnantis” streptokokas silpnina organizmo apsauginę sistemą. Susirgti įtakos turi ir bendra vaiko organizmo būklė, imuniteto stiprumas ir įgimtos šlapimtakių patologijos. Kas antram pielonefritu susirgusiam kūdikiui diagnozuojama įgimta patologija – refliuksas, kai šlapimas ne tik nuteka į pūslę, bet ir grįžta atgal į inkstą. Refliuksai gali būti įvairaus laipsnio, vaikui augant jie dažniausiai išnyksta savaime, bet kartais prireikia ir operacinio gydymo.
Kaip paimti šlapimo tyrimui
Šlapimo takų infekcijas diagnozuoti padeda šlapimo tyrimai. Berniukams dažnai pakanka vieno šlapimo tyrimo, mergaitėms gali prireikti daugiau, pvz., atlikti šlapimo pasėlį, kraujo tyrimą. Šlapimo tyrimą reikia atlikti kol mažylis dar nepradėjo vartoti antibiotikų, nes vėliau jau nebeįmanoma nustatyti infekcijos kilmės. Norint atlikti tikslų tyrimą, labai svarbu tinkamai surinkti šlapimą. Auginant mažus vaikus tai padaryti nelengva. Šlapimą paimti galima keliais būdais:
● Iš vidurio srovės vaikui natūraliai šlapinantis. Tinka vyresniems vaikams, kurie jau gali sąmoningai kontroliuoti šlapinimąsi, bet galima „gaudyti” ir kūdikiams – kai kurie jų apnuoginti greit pasišlapina. Imant šiuo būdu nuo seno rekomenduojama apiplauti išorinius lytinius organus, bet tai nėra visai pagrįstas reikalavimas. Mat jei viską atlikti pagal taisykles, reiktų iš pradžių nuvalyti dezinfekuojamu tirpalu, paskui, kad jo nepatektų į šlapimą, reiktų nuplauti steriliu fiziologiniu tirpalu, tad reti tėveliai tokių „instrukcijų” laikosi. Antra – keli tyrimai įrodė, kad apiplovimas nesumažina šlapimo užteršimo. Taigi, šlapimo pakanka imti iš šlapimo srovės vidurio, be jokio apiplovimo.
● Galima klijuoti vaistinėse parduodamus specialius sterilius maišelius kūdikių šlapimui rinkti. Šlapimo rinktuvas turi būti sterilus, todėl prieš klijuodami apiplaukite lytinius organus. Kad rinktuvas neužsiterštų, jei vaikas ilgiau nei 60 minučių nepasišlapina, reikia rinktuvą keisti nauju.
● Kateterizuoti arba punktuoti šlapimo pūslę. Kateteriu šlapimo bandinys imamas tik jei negalima laukti natūralaus šlapinimosi (pvz., ligoninės priėmimo kambaryje) arba jei šlapimo pūslė kateterizuojama kitu tikslu (pašalinti susikaupusį šlapimą, atlikti šlapimo pūslės tyrimą). Patikimiausia – šlapimo pūslės punkcija, tačiau tai invazinis būdas, todėl tinka tik išimtiniais atvejais.
! Kai šlapimo tyrimo atlikti tuoj pat neįmanoma, bent pasižiūrėkite, kaip atrodo mažylio šlapimas: prieš šviesą jis turėtų būti skaidrus. Jeigu jis yra drumstas, į medikus kreipkitės nedelsiant
Antibiotikai ir daug arbatų
1. Šlapimo takų infekcijos gydomos antibiotikais, kuriuos reikia vartoti tiek laiko, kiek skiria gydytojas (dažniausiai 14 dienų). Dažnai vos pradėjus gydymą mažylio būklė per kelias dienas labai pagerėja, nukrinta temperatūra, išnyksta skausmas, tyrimai neberodo uždegimo. Svarbu neapsirikti manant, kad liga įveikta, ir savo nuožiūra sutrumpinti gydymo kurso, nes šlapimo takų uždegimai lengvai atsinaujina, vėliau gali nuolat pasikartoti.
2. Antibakterinį poveikį turintys gėrimai. Kuo dažniau mažylis šlapinsis, tuo greičiau valysis šlapimtakiai ir vaikas visiškai pasveiks.
● Spanguolių sultys – gerkite tris kartus per dieną po 1-2 valgomuosius šaukštus šviežių skiestų spanguolių sulčių. Spanguolės neleidžia bakterijoms daugintis, tvirtintis prie šlapimo pūslės ir šlaplės sienelių, o neprisitvirtinusios pašalinamos iš organizmo su šlapimu.
● Meškauogių lapų arbata
, turinti dezinfekuojančių savybių, veiksminga gydant įvairių bakterijų sukeltą šlapimo takų infekciją. Ji mažyliui būtų naudinga, tačiau vargu ar įsiūlysite jos ligoniukui – arbata labai karti.
● Vaistažolės – asiūkliai, petražolės, dilgėlės skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų.
! Nereiktų duoti gerti gėrimų su svarainiais, rabarbarais, nes juose daug oksalio rūgšties, kuri kenkia inkstams. Nerekomenduojama gerti limonadų ir kitų „spalvotų” gėrimų.
Infekcijų galima išvengti
● Venkite peršalimų, šaltuoju metų laiku tinkamai aprenkite ir apaukite mažylį – svarbu, kad jis ne tik nesušaltų, bet ir nesudrėktų. Neleiskite mažyliui sėdėti ar lakstyti basomis ant šaltų grindų.
● Labai svarbi mergaičių tarpvietės higiena. Nereiktų jos plauti muilu, nes gleivinė per daug dirginama, ji praranda apsauginę funkciją. Jau nuo pat mažens mergaites reikia išmokyti valyti išeinamąją angą iš priekio į užpakalį.
● Stenkitės išvengti mažylio vidurių užkietėjimo. Dėl jo didėja slėgis šlapimo takuose, šiek tiek šlapimo nenuteka žemyn, bet gali grįžti atgal į inkstą. Vidurių užkietėjimas dažnai tampa vaikus kamuojančių šlapinimosi sutrikimų priežastimi.
Jolanta Kristanaitytė, konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė
