Jis kaip slidus gyvačiukas išsprūsta iš glėbio, bando nusilaužt sprandą sukdamasis nuo bučinio, o atėjus vakarui pareiškia, kad jį maudys tėtukas. Gal vaikiukas ir mažiukas, bet jau tikrai moka kaip reikiant užgauti jums širdį…
O, ar dar pamenate, kai tas trepsius buvo dar kūdikėlis? Tereikėdavo nutaisyti kvailą veidą ir jis imdavo guguoti, šypsotis ir iš malonumo vizginti visą kūnelį. Aiškiau susižavėjimo jumis neparodytum. Tačiau sulaukęs trejų tas pats žmogutis suka nuo jūsų surauktą veidelį ir jei vis dar nesusiprantate, priduria: „Eik sau, mama!“ Jūs, žinoma, tikėjotės ateityje kažko panašaus. Bet šitaip greitai? Kai brangenybė dar net nemoka užsirišti batų raištelių?
Deja, taip. Jau dvimetukai ima suvokti save kaip atskirą asmenybę, turinčią jausmų, kurie nebūtinai sutampa su jūsiškiais. Prasideda socialiniai eksperimentai. Ir vienas jų – išmėginti pačius svarbiausius mažajam santykius. Santykius su jumis. Kitaip tariant, jūsų mažius auga, ir bet koks bandymas atsiriboti (ar bent jau vaizduoti atsiribojimą) rodo normalų jo amžiui vystymosi etapą.
Bet… nors ir viskas aišku, kaip nepriimti to asmeniškai? Tiesiog nepamirškite, jog mažylių nuotaikos greit ir be aiškių priežasčių keičiasi, tad neilgai trukus jūs tikrai atgausite jo malonę. O iki tol… nepykite ant savo mažojo snobo, neignoruokite jo. Verčiau prisiderinkite prie jo pikto tono, paversdama viską humoru ir duodama suprasti, kad net jei tą akimirką jam ne „bučiuokliška“ nuotaika, prireikus jūsų glėbys visada bus jam atviras.
Pasirenka numylėtinį
Anksčiau dukrytė mėgdavo užsiropšti ant kelių, kad paskaitytumėte jai pasaką (arba tris). Dabar ji to prašo tėtuko. Tik tėtuko.
Kas nutiko? Tokio amžiaus mažyliai mokosi rinktis, kas jiems patinka. Taip pat mokosi tą pasirinkimą reikšti ir ginti. Taigi, vieno iš tėvų iškeitimas kitu reiškia maždaug tą patį, ką ir vaiko pareiškimas: „Šio sausainio nevalgysiu – valgysiu aną! To žaislo nenoriu – tik šito!“ Deja dvimetukai – trimetukai yra per maži suvokti, kad jų elgesys skaudina ar žeidžia kitus.
Kaip reaguoti. Nieko blogo, jei sūnus ar duktė labiau rodo meilę vienam iš tėvų, tačiau tai nereiškia, jog kitas gali atsipalaiduoti ir visiškai perleisti vadeles kitam. Abu tėvai vis tiek privalo praleisti kažkiek laiko su vaiku. Negalite leisti mažyliui nuspręsti, jog jo gyvenime nuo šiol tėra tik vienas jūsų, kuris jį ir apšokinės nuo A iki Z. Jei mažasis ponaitis reikalauja, kad jį valgydintų, maudytų ir pasakas skaitytų tik mamytė (arba tėtukas), tuomet jums praverstų aiškiai pasidalinti pareigomis – kas ką daro su mažuoju. Pvz., tėtis dainuoja daineles maudantis, mama skaito knygutę prieš miegą – ir taip bus visada. Pareigomis galima dalintis ir kitaip. Pasakykite: „Šiandien mamai poilsio diena, todėl tave guldys tėtukas. Rytoj galėsi prašyti mamytės“. Ir jokiu būdu nepasiduokite spaudimui.
Purtosi švelnumo
Anksčiau visokie pasikutenimai ir purškimai į pilvą buvo mėgstamiausia mažylio dienos akimirka, tačiau dabar myluojamas jis susuka tokį veidelį, tarsi tai būtų kankinimas.
Kas nutiko? Ateina metas, kai vaikas pajunta norą pats nustatinėti žaidimo taisykles, todėl gali atstumti jūsų meilę vien norėdamas pademonstruoti savo nepriklausomybę. Taigi, jei jums užėjo noras užgriūti jį visu švelnumu, mažasis gali paprasčiausiai būti tam nenusiteikęs. Be to, dvimetukai ir timetukai jau geba taip įsitraukti į kokią nors juos dominančią veiklą, kad net „išjungia“ visus išorinius pašalinius veiksnius (taip, taip, ir tave, mamyte…)
Kaip reaguoti. Nutaikykite pasimylavimams tinkamą laiką – ir jau suprantama, ne tuomet, kai mažasis architektas stato kaladėlių bokšto viršūnę. Jei jis išsisuka nuo bučkio, pasakykite, kad suprantate, kaip jis jaučiasi: „Matau, nenori pasimyluoti, bet galbūt norėsi vėliau“. Be to, suartėti galima ne vien paskendus vienas kito glėbyje – tiesiog sėdėkite šalia, stebėkitės jo sugebėjimais, dalinkitės džiaugsmu, žaiskite kartu ir sulauksite atpildo akimirkos.
Muša tėvelius
Išjungėte televizorių, bet vienvaldis šeimos karaliukas trenkė jums iš peties kumšteliu, nes norėjo pažiūrėti dar vieną filmukų seriją…
Kas nutiko? Paprastai mažojo virsmas Muhamedu Ali turi kelias priežastis. Dvimetukai tampa boksininkais, kai yra pervargę arba nesugeba kontroliuoti emocijų. Vaikas pyksta negavęs, ko nori, o savo pyktį nukreipia į jus – tą, kuris nustatinėja taisykles. Mažylis į darbą gali paleisti rankeles ir todėl, kad dar nemoka savo jausmų išsakyti žodžiais.
Kaip reaguoti. Supraskite mažylio jausmus, bet aiškiai pasakykite, jog toks elgesys neleistinas ir mušti kito žmogaus nevalia. Ramiu ir tvirtu tonu pareikškite: „Žinau, kad pyksti, bet nesimušk. Man skauda“. Galite netgi išnešti iš kambario, kad nusiramintų. Vėliau teks vaiką pamokyti neagresyvių būdų pykčiui išreikšti. Pirmiausiai turbūt pravers praplėsti žodyną tais būdvardžiais, kurie padės išsakyti jausmus. Paiškinkite, kad susierzinęs vaikas gali paprasčiausiai išeiti arba patrepsėti kojomis, kad išbėgiotų ožiukai. Visada veiksminga idėja – paimkite pieštukus, popieriaus lapą ir pasiūlykite išlieti pyktį. Taip jo tarsi ir nebeliks viduje… Vėliau išsiveskite mažąjį pikčiurną pasivaikščioti, nupirkite ledų arba tiesiog paniurkykite ant sofos, primindama, kaip gera jausti mamytės meilę. Turite nemažai šansų, kad atžala atsilieps tuo pačiu.
