Nobel biocare

Mažieji vandalai

Į žaislų dėžę keliauja dar viena mašinytė be ratų… Toks įspūdis, kad prie ko vaikas beprisiliestų, viskas pasidalina į kelias dalis, tarsi namuose būtų praūžęs uraganas… Taip ir norisi sugriebti mažąjį niekadėją už rankos ir jį „pamokyti”. Tik ar tai padės?
Tiek mažieji vyručiai, „tiuninguojantys” mašinytes, tiek mažosios princesės, be gailesčio nusukančios lėlei galvą, gimdami patenka į jau egzistuojančių daiktų pasaulį, tokį įprastą mums, suaugusiems, bet… ne jiems. Todėl vaikams gimsta natūralus noras pažvelgti į daikto vidų ir pamatyti, iš ko jis susideda. Dvimetis dar nesugeba suvokti savo paieškos pasekmių, o juo labiau daikto vertingumo, taigi, ir sulaužyti, jis, patikėkite, tikrai nenori. Na, gal tiksliau ne visada nori. Norėdami išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, atkreipkite dėmesį, kelinta mašinytė jau keliauja į šiukšliadėžę. Tik tuomet, jei tai šešta ar septinta iš eilės, jau galite įtarti, kad tai daroma tyčia.

Kartais laužymas turi tikslą
Aš – šeimininkas. Jums gaila sulaužytos mašinytės. Tuo tarpu vaikas, pakeitęs mašinytės paskirtį, tarkim nuplėšęs stogą ir įprastą mazdukę pavertęs kabrioletu, pasijaučia tikruoju žaislo šeimininku. Todėl neskubėkite jūsų supratimu sugadinto žaislo išmesti – tiek jį, tiek ir likusias detales mažylis mielai panaudos vėlesniems žaidimams. Kas jums laužymas, vaikui – kūrimas ir naujų galimybių ieškojimas. Tik atkreipkite dėmesį, ar nėra detalių, su kuriomis vaikas gali susižeisti – su jomis, prieš tai įvardinus priežastis, vistik teks atsisveikinti.
Prašau dėmesio. Kartais sulaužyti žaislai papasakoja mums apie tai, ką vaikas jaučia. Tai tarsi bandymas atkreipti jūsų dėmesį. Ne, mažylis jūsų liūdinti tikrai nenori – tik tokiu būdu bando pranešti, kad pats kenčia. Jei tai atminsite, bus lengviau neprarasti savitvardos. Žinoma, savo jausmų ir nepasitenkinimo taip pat nebijokite parodyti, tik prieš tai leiskite išsakyti savo jausmus pypliui.
Ir aš noriu arba man nesiseka. Argi jums nebūna skaudu, kai ko nors labai norite ir negaunate, arba kai kažkelintą kartą nepasiseka parašyti ataskaitos? Mažyliui irgi nesiseka – na, nepravažiuoja ta mašinytė per kliūtį, nors tu ką… Skirtingai nuo jūsų, vaikas savo pyktį, bejėgiškumą ar nusivylimą nukreipia į nesėkmių „kaltininką” – jį meta, trenkia kitu daiktu į jį. Dabar jums belieka įkvėpti oro, nusiraminti ir pasakyti vaikui, kad jūs suprantate, kaip jam skaudu. Tik jokiu būdu savo gailesčio nenukreipti priešinga kryptimi – į sulaužytą daiktą. Antraip mažylis pajus, kokie jums svarbūs yra daiktai. Ir net gali ateityje pradėti tuo naudotis, norėdami jus įskaudinti ar jums atkeršyti.

Drausti irgi reikia mokėti
Būkite kantrūs. Dvimečiui kol kas dar nesuprantama, kad sulaužytą daiktą ne visada galima pataisyti. Taigi, nusiteikite – aiškinti vaikui, kad nieko laužyti negalima, prireiks ne kartą.
Kuo mažiau draudimų – antraip sulauksite priešingos reakcijos. Su savo žaislais leiskite elgtis, kaip vaikas nori – net jei jis juos ir laužo. Mažyliui reikalinga teritorija, laisva nuo draudimų. Kas kita, kai į mažojo tyrinėto rankas patenka ne jam priklausantys daiktai, pavyzdžiui, jūsų mobilus telefonas… Tuomet jau teks apie tai pasikalbėti. Dar geriau – stenkitės nelaikyti šių daiktų jam prieinamoje vietoje. Vaikui išties kainuoja nemažai pastangų ko nors nedaryti. Jūsų nuolatinis kartojimus „negalima” nuolat turėtų lydėti paaiškinimai, kodėl laužyti daiktus nėra gerai. Nebijokite pasakyti, kad jus labai nuliūdins, jei taip įvyks.
Renata Maslauskienė, konsultavo psichologė Eglė Kodikienė

Žurnalas Mažylis

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE