Aišku, smagu, kai beveik iki Naujųjų galima atsipūsti ir misti tik tuo, ko prikimštas šaldytuvas! Be to, negi virsi vaikui šviežios mėsytės, kai reikia suvartoti kalėdinį kumpį… Sudėjai su virta bulve į maišytuvą, tik bžžž, ir prašom! Tik va specialistai įspėja, kad vaiko skrandukas tokių pokštų gali nesuprasti.
Ir be didelio mokslo aišku, kad jei pasibaigęs produkto galiojimo laikas, jei jis sudžiūvęs, supelijęs, skleidžia nemalonų kvapą – vartoti netinka. Tačiau kartais ir iš pažiūros gerai atrodantis produktas ar patiekalas gali kelti pavojų, jei į jį yra patekę ligas sukeliančių mikrobų.
Per maistą platinamų mikrobų išvengti padės paprasta taisyklė: virti, plauti, lupti. Ypač pavojingi nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai, mėsos gaminiai, paštetas, blyneliai, pyragėliai su mėsa, kuriuos gaminant nepakankami gerai iškeptas įdaras (tada salmonelės ne tik nežūsta, bet dar ir dauginasi), o pyragaičius su kremu apskritai geriau ignoruoti – juk kremas gaminamas iš žalių kiaušinių.
Apsinuodyti (nors ir šiek tiek lengviau) galima suvalgius ir mikrobais neužteršto, o tiesiog pasenusio maisto. Reikėtų žinoti, kad greičiausiai genda visi pieno, mėsos ir žuvies produktai, kulinarijos gaminiai, mišrainės (ypač gardintos majonezu ar grietine), tortai ir pyragai su įdaru. Šiuos produktus būtina laikyti šaltai, tačiau ir tada jų galiojimo laikas yra ribotas – dažniausiai dvi trys paros.
Truputis pagąsdinimų
Kaip minėta, maisto likučiai yra gera terpė veistis įvairioms bakterijoms, ypač jei maistas buvo nepakankamai ar netinkamai termiškai apdorotas. Tokiu atveju jame lieka gyvybingų bakterijų, kurių ilgiau laikant maistą dar padaugėja ir jos gali sukelti įvairias žarnyno ligas. Taip pat bakterijų gali patekti iš išorės, netinkamai saugant jau termiškai apdorotą maistą (pvz., pjaustant jį ant bakterijomis užterštos lentelės ar užteršus jį nešvariomis rankomis – pačiupinėjus žalią kiaušinį, o paskui liečiant, tarkime, sūrį).
Daugiausiai bėdų gali sukelti šigelės (dizenterijos sukėlėjos), salmonelės, jersinijos, ešerichijos, kampilobakterijos, stafilokokai. Patekusios į organizmą bakterijos išskiria toksinus, kurie sukelia žarnyno uždegimą, pasireiškiantį pilvo skausmu, viduriavimu, vėmimu, taip pat sukelia ir bendrą organizmo reakciją – karščiavimą, šaltkrėtį. Bakterijos gali patekti ir į kraujotaką, o keliaudamos po organizmą gali pažeisti įvairius vidaus organus – sąnarius, širdį, centrinę nervų sistemą.
Susirgti galima ir vartojant, regis, tokius saugius bei švarius vakuumuotus produktus. Taip supakuoti produktai, atrodo, turėtų ilgiau išlikti švieži, nes pakuotėje per mažai deguonies bakterijoms daugintis. Bet vienai bakterijai – kampilobakterijai – tai idealios sąlygos daugintis, nes ji ypač gerai jaučiasi esant mažam deguonies kiekiui. Jei produktas buvo užkrėstas kad ir nedideliu kampilobakterijų kiekiu, po ilgesnio jo laikymo vakuuminėje pakuotėje bakterijų ten tiesiog knibždės.
Mažiausi – didžiausi vargšeliai
Valgydami įvairų maistą mes visada gauname tam tikrą kiekį bakterijų (juk negalime maitintis steriliu maistu). Organizmo ir pirmiausia žarnyno užduotis – su jomis susidoroti. Pirmas organizmo barjeras – skrandžio rūgštinė terpė, kurioje didžioji dalis bakterijų neutralizuojama (aišku, jei jų nepatenka labai daug). Antras barjeras – žarnyno gleivinė, kuri tarsi filtruoja tai, kas patenka į organizmą. Taip pat labai svarbu ir natūrali žarnyno flora, kuri konkuruoja su į jį patekusiais mikroorganizmais ir sustabdo jų vešėjimą. Mažo vaiko visi minėti organizmo barjerai funkcionuoja silpnai – mažesnis skrandžio terpės rūgštingumas, nesubrendęs ir daug pralaidesnis žarnyno gleivinės sluoksnis, nebrandi žarnyno mikroflora. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių mažieji žarnyno infekcijoms jautresni ir imlesni. Juk dažnai visa šeima valgo tą patį, o sunegaluoja tik mažieji. Suaugusio žmogaus didesnė ir bendra organizmo masė, todėl jis su bakterijomis susidoros, o metinukui ir nedidelis kiekis maiste esančių bakterijų gali sukelti ligą.
Konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė