Atšventęs antrąjį gimtadienį vaikas pradeda būti pats savimi: rodyti savo valdžią, reikšti nuomonę ir tikrinti galimybių ribas. Todėl prasideda visko neigimo laikotarpis.
Tačiau dėl to labai nerimauti nereikėtų: tai normali ir svarbi vaiko raidos dalis. Kartais mažylis viską neigdamas visai nenori to pasakyti. O taip elgiasi dėl to, kad jo prašo suaugusieji, kurių valiai reikia nepaklusti, kad galėtum parodyti savo savarankiškumą. Svarbu visko neigimo nesupainioti su neklausymu, kai vaikas atsisako ką nors daryti, nes jam tai yra nemalonu ir jis nori daryti ką nors kita. Pavyzdžiui, mažylis žaidžia, o mama jam liepia eiti miegoti, nes jau ganėtinai vėlu.
Be to, reikėtų žinoti, kad antrais trečiais gyvenimo metais formuojasi vaiko savarankiškumas ir valia. Todėl ne visuomet neigimas yra blogai: ankstyvoje vaikystėje išmokęs pasakyti „ne”, paauglystėje jis taip pat greičiausiai nebijos pasipriešinti bendraamžių įtakai, kad neprarastų „draugų”, sugebės atsisakyti alkoholio ar net narkotikų. Todėl mokėti pasakyti „ne” kiekvienam žmogui yra labai svarbu, kad galėtų paprieštarauti ar apginti savo pozicijas.
Ir tik tais atvejais, kai vaiko priešiškumas yra labai didelis, tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus pagalbos, nes gali būti, kad mažyliui esama situacija yra per daug sudėtinga, sutrikusi jo adaptacija, bloga emocinė būsena.
Kaip tėvams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį ir ką daryti, kad „ne” būtų mažiau:
- Susitaikykite su tuo, kad vaikas sako ir dar daug kartų sakys „ne”. Jums labai padėtų pozityvus požiūris: viskas praeina, koks jau didelis mūsų vaikas, jis sako „ne”, jis nori būti savarankiškas.
- Nebauskite mažylio tik už tai, kad jis prieštarauja. Visų pirma išsiaiškinkite tokio elgesio priežastis. Priešingu atveju jūs užauginsite su viskuo sutinkantį, nesugebantį apginti savo nuomonės ir lengvai pažeidžiamą žmogų.
- Pamirškite įsakmų toną. Savo reikalavimus išdėstykite tvirtai ir draugiškai. Nuosekliai ir kantriai jų laikykitės. Svarbu prisiminti, kad geriems įpročiams susiformuoti reikia laiko. Sakoma, kad reikia 40 dienų ar kartų ką nors daryti ar atlikti kokį veiksmą, kad tai taptų tiek jūsų, tiek vaiko įpročiu.
- Būkite kantrūs ir stenkitės nekreipti dėmesio – kuo mažiau pyksite ant nuolat „ne” kartojančio mažylio, tuo mažiau neigimo girdėsite. Priešiškumas ir pyktis paprastai sukelia tik priešiškumą.
- Neprimeskite savo nuomonės. Antrąjį gimtadienį atšventęs mažylis siekia išlaikyti savo autonomiją, viską daryti pats ir vadovautis savo norais. Jeigu nustatytu laiku jis pusryčių valgyti nenori, neverskite to daryti. Tik priminkite, kad jokių užkandžių tarp pusryčių ir pietų nebegaus. Ir laikykitės savo žodžio, kad ir kaip sunku būtų jį tesėti. Taip vaikas pradės suprasti savo pasirinkimo padarinius.
- Neužduokite tokių klausimų, į kuriuos būtų galima atsakyti „taip” arba „ne”. Užuot klausę, ar vaikas nori valgyti, geriau paklauskite, ką jis valgys – sriubą ar košę. Geriausia būtų, jei tėvai sakytų: „Dabar mes pietausime, valgysime sriubą, kiek tau įpilti?” Nuo stalo vaikas pakyla tuomet, kai yra pavalgęs, o tėvai jo nesivaiko su šaukštu po kambarį. Suaugę žmonės turi elgtis protingai, t.y. parodyti vaikui, kaip viskas gyvenimas vyksta: prie stalo mes valgome, vonioje prausiamės, kambaryje žaidžiame ir būname.
- Apibrėžkite tam tikras sferas ir kartu su mažyliu įveskite taisykles. Vaikui svarbu žinoti ribas, kas galima, o kas ne, kokie veiksmai gali būti atliekami vietoj nepriimtinų. Už taisyklių laikymąsi atsakingi suaugę žmonės, todėl atminkite, kad kompromisai ir nuolaidžiavimai nepageidaujami ir neturi priklausyti nuo jūsų noro ar nuotaikos.
Konsultavo specialistė, Dovilė Jankauskienė
Renata Maslauskienė
