Nobel biocare

Kada meningokokinė infekcija kelia grėsmę

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterijų sukelta liga, dažniausiai pasireiškianti odos bėrimais, vidinėmis kraujosrūvomis, pūliniu minkštųjų smegenų dangalų uždegimu (meningitu). Meningokokinės infekcijos sukėlėjai yra įvairių tipų A, B, C, D, X, Y, Z, W 135 bakterijos, pavadintos meningokokais. Europoje, taip pat ir Lietuvoje, paplitę B ir C tipų meningokokai, tačiau kai kuriose nedidelėse vietovėse vis dažniau kyla C tipo meningokokų sukeltų protrūkių.

Pavojingiausia kūdikiams

Nors Lietuvoje ši liga dažniausiai nesiekia 100 atvejų per metus, reikia atminti, kad tai klastinga liga ir jos saugotis. Ši infekcija plinta oro lašiniu arba kontaktiniu būdu, o pasireiškia skirtingai: nuo ligos požymių nesukeliančio bakterijų nešiojimo iki itin sunkių formų. Didžiausią pavojų kelia bakterijų nosiaryklėje nešiotojai arba sergantieji labai lengvomis formomis (meningokokiniu nosiaryklės uždegimu). Šiems žmonėms liga dažniausiai nenustatoma, jie negydomi, todėl gali nevaržomai platinti sukėlėjus. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių ar sekreto lašeliais. Meningokokine infekcija daugiausiai sergama žiemą ir pavasarį. Galimybė susirgti yra visuotinė, tačiau dauguma ja užsikrėtusiųjų meningitu nesuserga. Beje, liga itin pavojinga mažyliams, ypač keturių–šešių mėnesių, kadangi jie jau būna praradę antikūnus iš motinos, o pačių imunitetas dar nesusiformavęs.

Kaip pasireiškia infekcija

Nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios praeina viena–dešimt dienų (dažniausiai keturios dienos).
Visais meningokokinės infekcijos atvejais pradžia būna panaši: bendras negalavimas, karščiavimas nuo nežymios iki aukštos temperatūros, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Visa tai labai primena įprastą peršalimą. Jeigu mažylio imuninė sistema funkcionuoja gerai, liga gali tuo ir baigtis, bet esant silpnai imuninei sistemai ar kitoms priežastims, liga gali vystytis toliau.

Kai meningokokas patenka į kraujotaką, vystosi sepsis – meningokokemija. Būdingiausias jos požymis – odos hemoraginis bėrimas. Su kraujo tėkme meningokokas gali nukeliauti į įvairiausius organus. Pavojingiausia, kai sukėlėjas pažeidžia smegenų barjerą, tuomet vystosi pūlingas galvos smegenų dangalų pažeidimas – meningitas. Ankstyvieji meningito požymiai: stiprūs galvos skausmai ir pasikartojantis vėmimas, vėliau padidėja raumenų tonusas. Su kraujo tėkme meningokokas gali patekti į visus vidaus organus ir juos pažeisti, taip sutrikdomos organizmo gyvybinės funkcijos.

Mažyliams itin pavojingą grėsmę gyvybei kelianti žaibinė meningokokinės infekcijos forma. Jos metu bakterijos dauginasi nepaprastai greitai, smarkiai blogėja vaiko būklė: jis tampa vangus, glebus, irzlus arba dejuoja. Itin greitai plečiasi bėrimas, susidaro didelės, tamsiai violetinės dėmės, galūnės tampa šaltos ir blyškiai melsvos, ligonis netenka sąmonės, išryškėja veido melsvumas. Žaibinės ligos formos atveju neieškokite jokių vaistų, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą, nes kiekviena minutė – gyvybės kaina.

Pagrindiniai meningokokinės infekcijos požymiai

Odos bėrimai. Jie pasireiškia staiga. Jei mažyliui pakilo temperatūra, tėvai jį turi kuo skubiau išrengti ir apžiūrėti visą kūną. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunytes. Meningokokinės infekcijos hemoraginis bėrimas labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl dar vadinamas žvaigždiniu bėrimu. Užleistos ligos atveju ploteliai gali susijungti į dideles grupes. Abejojantys dėl ligos tėveliai gali atlikti vadinamąjį stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu, per kurį matyti, ar pranyko bėrimas. Jei pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka, reikia galvoti apie šią infekciją. Atminkite, kad ne kiekvienu atveju kūną būtinai turi išberti.

Galvos skausmas ir vėmimas. Jie būna įvairaus intensyvumo, dėl to maži vaikai gali būti labai neramūs arba priešingai – vangūs, atsisako valgyti ir gerti. Ligai progresuojant imama vemti, bet išsivėmus mažojo ligoniuko būklė nepagerėja, vėmimas kartojasi.

Temperatūra. Dažniausiai ji būna labai aukšta (39–40コC), todėl mažylis iškart tampa vangus, nejudrus. Panašūs požymiai būdingi susirgus gripu, bet jeigu sergančiam mažyliui duosite temperatūrą mažinančių vaistų, jis po kurio laiko pasijus geriau, pažvalės. Meningokokinės infekcijos atveju net ir temperatūrą mažinantys vaistai būklės nepalengvina.

Padidėjęs raumenų tonusas. Meningito atveju, praėjus kelioms valandoms nuo ligos pradžios, gali pasireikšti jam būdingi simptomai, t.y. sprando raumenų rigidiškumas – padidėjęs sprando raumenų tonusas. Vaikelis gali gulėti ar tiesiog lošti galvą atgal, o pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri mažyliui kelia skausmą. Tai svarbus simptomas, kurio intensyvumas būna įvairus, todėl mažylį turi apžiūrėti gydytojas (ypač neramius, verkiančius vaikus). Kūdikiams būdingesnis vadinamasis pakabinimo simptomas – pakelti už pažastų jie nepritraukia kojyčių.

Galvos padėtis. Būtina atkreipti dėmesį, ar vaikas normaliai laiko galvytę. Jei meningokokinė infekcija sukėlė meningitą, galvoje labai padidėja skysčių spaudimas. Tai dirgina receptorius, vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes, bandydamas kompensuoti spaudimą.

Momenėlio pulsavimas. Kūdikiams, kurių momenėlis dar neužaugęs, meningito metu išsipučia, pulsuoja.
Svarbu! Jeigu pagal šiuos požymius įtarėte meningokokinę infekciją, kuo skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Liekamieji reiškiniai

Grėsmingiausia meningito komplikacija – galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) ar pūlių sankaupos (empiemos) susiformavimas. Jei liga nustatoma anksti ir skubiai gydoma, įmanoma visiškai pasveikti. Tačiau galimi liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracija, gerokai rečiau elgesio ar mokymosi, klausos, regos sutrikimai, o itin sunkiais atvejais – galvos smegenų pažeidimas, smegenų vandenė, epilepsija, intelekto defektai.

Persirgus meningokokemija gali būti pažeisti įvairūs vidaus organai. Po buvusių didelių odos pažeidimų gali susidaryti dideli minkštųjų audinių suirimo (nekrozės) plotai. Kartais juos tenka pašalinti operuojant.

Kaip apsisaugoti

Šiuo metu yra sukurtos vakcinos nuo A, C, Y, W135 meningokokų tipų. Pasaulinėje rinkoje naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau jas galima skiepyti tik vyresniems nei dvejų metų amžiaus vaikams. Jaunesnių vaikų imuninė sistema į šių vakcinų skiepą nereaguoja.

Kūdikiams skirtos vadinamosios konjuguotos meningokokinės infekcijos vakcinos. Jos pagamintos taip, kad veiktų net vyresnius nei dviejų mėnesių kūdikius. Šios vakcinos apsaugo tik nuo C tipo meningokokų sukeliamų ligų. Vakcina tik sumažina pavojų susirgti, bet neapsaugo, nes nė viena šiuo metu turimų vakcinų neapsaugo nuo B tipo meningokokų sukeliamų ligų, labiausiai paplitusių Lietuvoje.

Skiepai nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje neįtraukti į privalomą vaikų skiepų sąrašą, tad už vakciną apmoka skiepijamieji.

Gydytojas gali skirti vaistų asmenims, kurie kontaktavo su ligoniu. Tai apsaugo kontaktavusiuosius nuo meningokokinės infekcijos. Svarbiausia meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonės – imuniteto stiprinimas: vitaminingas ir visavertis maistas, grūdinimasis, kasdien bent po dvi valandas buvimas gryname ore.

Konsultavo specialistė
Pediatrė Aurika Jurevičienė


Žurnalas Mažylis

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE