Abortų įteisinimo šalininkai jau ilgą laiką įrodinėja moters teisę kontroliuoti savo kūną ir galimybę atsisakyti dar negimusio kūdikio. Kad ir kaip keistai skambėtų, Belgijos teismas kiek patikslino šią nuomonę teigdamas, jog ir kiekvienas kūdikis turi teisę žūti nutraukiant nėštumą.
Belgų žurnale „Revue Générale des Assurances et Responsabilités” buvo išspausdintas straipsnis apie vieną Briuselio apeliaciniam teismui pateiktą bylą. Joje gydytojai buvo kaltinami pateikę klaidingą priešgimdyminę diagnozę, po kurios gimė neįgalus kūdikis.
Teismo sprendimu, vaikelio tėvai galėjo kreiptis į negalios nepastebėjusios medikus dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuosprendis buvo grindžiamas abortų įteisinimu klinikinėje praktikoje. Būtent šiuo įstatymu buvo siekiama suteikti moterims galimybę atsisakyti vaikų, turinčių rimtų psichinių ar fizinių trūkumų.
Teismo sprendimu dėl medikų neapdairumo nustatant negalią vaiko tėvai galėjo pareikalauti žalos atlyginimo. Teigiama, jog abortus įteisinę įstatymų leidėjai turėjo tikslą suteikti galimybę motinoms išvengti neįgalaus vaiko gimdymo. Jų nuomone, taip buvo atsižvelgta ne tik į pačios motinos, bet ir negimusio kūdikio interesus.
Dėl to teisėjai nusprendė, jog ir kūdikis turi „teisę” į abortą, jei tik bus aiškiai nustatyta negalia.
Deja, nuosprendžio protokole nebuvo paaiškinta, kokiu būdu teismas nusprendė, jog dar negimęs kūdikis turi teises ir kodėl vienintelė ir teisingiausia yra teisė būti nužudytam, o ne teisė gyventi.
Gera motina?
Požiūris, jog laukiantis neįgalaus kūdikio yra geriau pasirinkti abortą, tampa vis priimtinesnis visuomenėje. Tai dar labiau paskatino ir anglų rašytojos Virginia Ironside pasisakymas žurnalui „The Daily Mail” už tokį kūdikio kančių nutraukimą.
Jos komentaras taip pat pasigirdo BBC1 radijo programoje „Sekmadienio rytas gyvai”. Ironside teigė, jog neįgalaus ar nepageidaujamo kūdikio atsisakymas yra „mylinčios motinos poelgis”.
Jos pareiškimai išprovokavo kritikos bangą. Krikščionių sveikatos draugijos atstovas Peteris Evansas sakė: „Mūsų sprendimas, kad žmogus nėra vertas gyventi ar turėti bent galimybę gyventi, yra labai pavojingas dalykas.”
Vėliau sekė Iano Birrellio, neįgalios 16-metės dukros tėvo, rašytas straipsnis, kuriame jis pripažino neįgalaus vaiko auginimo sunkumus, tačiau pabrėžė, kad tai jam esanti itin praturtinanti patirtis. Jis pasipiktino Ironside pateiktomis pažiūromis, neva neįgalieji yra menkesni už kitus.
Birrelli toliau komentuoja: „Įsivaizduokite, pavyzdžiui, tą atvirą nepasitenkinimą, jei ponia Ironside būtų pasakiusi, kad juodaodžiai vaikai ar homoseksualūs paaugliai turėtų būti išnaikinti.”
Visgi kiti asmenys gynė Ironside pasisakymą. Londono laikraščio „The Guardian” redaktorius Zoe Williamsas teigė, kad „ji turėjo pagrįstą nuomonę ir nebijojo jos išsakyti”. Williamsas pareiškė, kad Ironside argumentas turėjo esminės reikšmės ir į dienos šviesą iškėlė judėjimą už galimybę pasirinkti. Kaip Williamsas apibūdina, tai buvo smūgis „save išsireklamavusio judėjimo prieš abortus moraliniam pranašumui”.
Vėliau žiniasklaidoje pasirodė daugiau Ironside argumentų. Ji teigė, kad praktikoje jau yra atvejų, kai seniems ar sunkia liga sergantiems žmonėms pritaikoma eutanazija ir teisėjai į tai žiūri pakankamai atlaidžiai. Taigi tolesnis šios praktikos pritaikymas dar negimusiems ar tik ką gimusiems kūdikiams būtų geros motinos poelgis.
Naujas tyrimas
Išsigimimų diagnozei skirtas naujas tyrimas, kuris padės apsispręsti, ar kūdikį reikėtų pašalinti. Remiantis sukurtu kraujo tyrimu nėščioms moterims, galima aptikti beveik visus genetinius sutrikimus.
Jei tolesni bandymai iš tiesų patvirtins preliminarius rezultatus, tyrimas galiausiai pakeis ne tokias patikimas technikas kaip amniocentezė, kurios metu per gimdą švirkštu paimamas embriono audinio mėginys.
Be to, tyrimas gali būti naudojamas jau nuo 8-osios nėštumo savaitės, o tai kur kas anksčiau nei taikant šiuo metu naudojamus tyrimus. Tokiu atveju moteris turi galimybę ilgiau pagalvoti, ar ji ryšis abortui.
Komentuodamas šias naujienas, Alasdairas Palmeris teigė, jog šis ir panašūs testai, gali užkirsti kelią gimti žmonėms kaip ir jis pats. Nuo dauginės sklerozės kenčiantis vyras parodė savo susirūpinimą, kad gali žymiai padidėti abortų skaičius, kai atsisakoma kūdikių, turinčių net ir menkiausių genetinių susirgimų, pavyzdžiui, tokių kaip vilko gomurys.
Itin dažnai atsisakoma kūdikių, kurie serga Dauno sindromu, ir tai jau tapo kone sektinu pavyzdžiu. Tokiu atveju darosi sunku nubrėžti liniją ir pajausti ribas. Palmeris klausia: „Ar turėtume rinktis abortą ir tais atvejais, kai kūdikiui diagnozuojama disleksija, autizmas ar jis neįprastai mažo ūgio?”
„Aš neįsivaizduoju, kaip turėtų būti sudaromas įstatymas, kuris teigtų: šis genetinis defektas yra pakankamai blogas, kad vaisius niekada nebūtų pagimdytas, tačiau šis nėra toks blogas”, – mąsto Palmeris.
Dėl galimybės rinktis abortą net ir be naujojo tyrimo galima pastebėti ryškų vaikų su genetiniais defektais gimstamumo sumažėjimą. Kolumbijos universiteto klinikinės genetikos skyriaus vadovas Dr. Wendy Chungas teigė, kad dėl tokios atrankos yra ženkliai sumažėję tokių genetinių susirgimų kaip Tey-Sachs liga (vaikiškos amaurotinės idiotijos forma).
Pastaraisiais metais padaugėjo cistinės fibrozės tyrimų ir, pavyzdžiui, Masačusetse (JAV) vaikų, gimusių su šia negalia, skaičius krito nuo 29 2000-aisiais metais iki vos 10 2003-iaisiais metais.
Didžiulė sveikatos organizacija Kalifornijoje yra pasiūliusi prenatalinės atrankos paslaugas. Joje nuo 2006-ųjų iki 2008-ųjų metų apsilankė 87 poros, norėjusios ištirti vaisių dėl galimų cistinės fibrozės mutacijų. Iš jų 23 poroms buvo diagnozuotas šis susirgimas. Iš 17 pačių sunkiausių atvejų šešiolika embrionų buvo nuspręsta pašalinti. Abortą pasirinko ir keturios poros iš šešių, kurioms buvo nustatyta ne tokia sunki cistinės fibrozės forma.
Kartais poros nusprendžia griebtis aborto net ir tada, kai nėra jokių jų vaisiaus genetinių nukrypimų. Viena moteris iš Toronto, nenorėjusi minėti savo vardo, netikėtai sužinojo, kad laukiasi dvynukų. Tačiau šeima, kurioje jau augo mažametis vaikas, nusprendė, kad jie negalės susitvarkyti su dar dviem vaikais. Taigi jie ėmėsi to, kas dabar vadinama „atrankiniu sumažinimu”, ir vieno iš dvynukų embrionas buvo pašalintas.
Niujorke dirbantis akušeris Markas Evansas teigė, kad dažniausiai pasitaikantis atvejis – tai antrą kartą susituokusios poros, kurių partneriai jau turi vaikų iš ankstesnės santuokos, todėl jie nori susilaukti tik vieno vaiko.
Nepakartojamas
„Dievas myli kiekvieną žmogų, nes jis nepakartojamas ir nepaprastas”, – 2009 m. vasario 13-osios kalboje popiežiniškajai Gyvybės akademijai sakė Benediktas XVI.
Popiežius pabrėžė, kad bioetika yra esminis mūšio laukas, kuriame kaunasi technologijų viešpatavimas ir žmogaus moralinė atsakomybė. Šiame konflikte yra gyvybiškai svarbu nepaminti žmogiško orumo, kuris duoda pradžią visoms žmogaus teisėms.
„Kai bus sužadinta pagarba orumui, svarbu, kad ji būtų visiška, tikra ir be jokių apribojimų, išskyrus tuos, kurie leidžia suprasti, kad esame tik žmonės”, – pridūrė popiežius.
Jis skatino atsigręžti ir į skaudžias istorijos pamokas, kad nepamirštume kylančių pavojų, kai sprendžiami esminiai etikos ir įstatymų leidybos klausimai, susiję su individualiu asmeniu ir visuomene.
Šuolis nuo teisės nutraukti nėštumą iki vaisiaus teisės žūti tiesiogiai kelia grėsmę pamatiniams etiniams principams.
Pagal ZENIT.org parengė Urtė Navardauskaitė
