Vien per praėjusį savaitgalį Lietuvoje gelbėtojai ištraukė 17 skenduolių. Nuo metų pradžios šis skaičius siekia 140 – kone dvigubai daugiau nei pernai.
Priežastis – neatsargumas
Specialistai dėl tokių tragiškų skaičių kaltina žmonių neatsargumą.
„Vertinant, kodėl taip atsitinka, pirmiausia reikėtų pakalbėti apie maudymosi kultūrą. Per didelė drąsa, kaip ir per didelė baimė, gali pražudyti tiek mokančius, tiek nemokančius plaukti.
Jei žmonės bet kur šokinės ant galvos, eis maudytis neblaivūs, blogai jausdamiesi dėl esamų sveikatos sutrikimų, perkaitę, pervargę, dėl to padidėja mėšlungio tikimybė, mokėjimas plaukti gali nepadėti išvengti nelaimės”, – perspėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas.
Kartais atsitinka netgi atvirkščiai: nemokantis plaukti žmogus elgiasi atsargiau, nerizikuoja ir taip išvengia nelaimės. „Vis dėlto nemokant plaukti sunku vandenyje gerai jaustis. Dabar, kai vanduo toks šiltas, visi nemokantys galėtų pasinaudoti proga ir pasimokyti”, – patarė sveikatos edukologas.
Jo nuomone, padėti nemokantiems plaukti galėtų gelbėtojai, tėvai, mokytojai, įvairios organizacijos, pradedant Raudonuoju kryžiumi, baigiant skautais.
„Užsienyje esu matęs, kaip paplūdimyje instruktoriai moko vaikus plaukiojimo abėcėlės. Nežinau, kodėl pas mus to nėra, gal būtų galima ir už pinigus tokią paslaugą siūlyti. Arba gelbėtojai galėtų tuo užsiimti.
Jei tuo metu niekam nereikia pagalbos, nieko neveikia, nestumtų laiko, o užsiimtų prevencine veikla. Gelbėjimo stotys galbūt galėtų taip ir išsilaikyti, jei paslauga būtų mokama”, – svarstė Z. Javtokas.
Sveikatos edukologo nuomone, kaip turėtų vykti plaukimo pamokos, turėtų būti apsvarstyta savivaldybėje. Pernai bendradarbiaudama su verslininkais Vilniaus savivaldybė pradėjo akciją, per kurią tūkstantis sostinės pradinių klasių moksleivių dalyvavo nemokamose plaukimo pamokose sporto centrų baseinuose.
Kadangi moksleiviai dar neišnaudojo visų jiems skirtų valandų, nuo rudens užsiėmimai tęsis, o paskui bus svarstoma galimybė projektą pratęsti.
Treniruotės be vandens
Nors Vilniuje dažnai kalbama apie baseinų trūkumą, Sveikatos mokyklos direktorius nemano, kad tam reiktų suversti visą kaltę. Pasirodo, plaukimo pagrindų galima išmokti ir paprastoje sporto salėje.
„Sakoma, kad tuščiame baseine plaukti neišmoksi, bet yra pavyzdžių, kai žinodamas, ką daryti, žmogus prisimena tai esant kritinei situacijai ir šios žinios jį išgelbsti. Todėl, net jei nėra galimybės per mokslo metus plaukioti baseine, fizinio lavinimo mokytojai galėtų pamokyti plaukiojimo judesių ir abėcėlės gulint ir ant grindų. Juk, pavyzdžiui, prieš iššokant parašiutu, kelių valandų mokymai vyksta ant žemės, žmonės ne iš karto keliami į dangų”, – aiškino Z. Javtokas.
Ne mažiau svarbu ir psichologiškai nusiteikti. „Moksliškai apskaičiuota, kad jei žmogus įsivaizduoja, jog kelia štangą ar kokius kitus sunkumus, jam priplūsta kraujo. Yra net tokia treniruočių rūšis mintyse. Reikia pabandyti plaukti mintyse, jei per metus nėra sąlygų naudotis baseinais”, – siūlė visuomenės sveikatos specialistas.
Žmones pražudo baimė
Svarbiausias dalykas, pradėjus skęsti – nepasiduoti panikai.
„Žmonės, dirbantys laivuose, sako, kad skęstančiuosius pražudo ne šaltas vanduo, jei įkrinta žiemą, ne nemokėjimas plaukti, o baimė. Žmogus, nieko nedarydamas, vandenyje neskęs, reikia tik mokėti laikyti galvą, ją pakreipti.
Bet jei žmogus supanikuoja, pamiršta net, kad moka plaukti. Pradedant mokytis plaukti pirmiausia reikia nugalėti vandens baimę ir tai reiktų padaryti dar krante, kad žmogus nusiteiktų”, – sakė Z. Javtokas.
Kartais tėvai vaikus moko tiesiog įmesdami juos į vandenį ir liepdami jiems bandyti plaukti. Z. Javtokas šypsojosi, kad toks būdas, nors didžiąja dalimi ir pasiteisina, tikrai neturėtų būti visiems taikomas. „Yra įvairių mokymo technikų, metodų. Jei įmesi į vandenį dešimt nemokančių plaukti, aštuoni iš jų išsikapstys, bet bus gaila tų dviejų”, – juokėsi jis.
Vis dėlto svarbiausia, dar kartą atkreipė dėmesį Sveikatos mokyklos direktorius, – žmonių kultūra. „Jei žmonės maudosi neblaivūs, gal tai ir nėra nusikaltimas, bet taip jie gali ir lengviau užspringti, ir praranda orientaciją, nebesusigaudo, rizika išauga dvigubai ar trigubai ir tai, deja, gali būti pirmas žingsnis nelaimės link”, – perspėjo vyras.
Kaip padėti?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai pataria pastebėjus skęstantįjį nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai.
Pamačius skęstantįjį pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!” Paskui apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Paprašykite aplinkinių žmonių iškviesti greitąją medicinos pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 („Omnitel” – 103, „Bitė” ir „Tele2” – 033, „Teo” – 03) ir gelbėtojus.
Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba nusviesti jam virvę. Jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti jį už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.
Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną. Paklupdykite nukentėjusįjį ant kelių, kad iš plaučių pasišalintų vanduo ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.
Prieš pradedant gaivinti, būtina nukentėjusįjį skubiai paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti apatinį žandikaulį, kad užsičiauptų burna.
Reikia per nosį du kartus įpūsti oro. Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, ir jei jo nėra – reikia dar du kartus įpūsti oro ir penkiolika kartų ritmingai ir tvirtai spausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), ištiestomis per alkūnę rankomis, statmenai krūtinkaulio.
