Kai lankome šeimą, sulaukusią naujagimio, apima jaudulys – naujagimiai, atrodo, dar kvepia dangumi. O rūpestis dėl jų apima visus. Norisi viską žinoti ir užtikrinti naujagimio gerovę, net jei niekada neteko nė vienu naujagimiu rūpintis. O jeigu teko, tuo labiau jaučiame pareigą įsitikinti, kad mama tinkamai atlieka savo pareigas.
Tačiau yra klausimų, kuriuos uždavę, galime sukelti nerimą ir taip neramiam prisitaikymo prie naujo šeimos nario ir naujų vaidmenų įvaldymo laikotarpiui. Būkime atidūs tam, ką sakome, nes neapgalvotas klausimas ar pastaba gali sukelti daug rūpesčių.
1. Ar pakanka pieno?
Prieš užduodami šį klausimą, labai gerai pagalvokite, ar tikrai žinote, kaip įvertinti tą pieno kiekį. Jeigu nežinote, geriau užduokite kokį nors kitą klausimą, pavyzdžiui, kaip dažnai tenka keisti sauskelnes ar vystyklus. Jeigu mama atsakys, kad pakeičia bent 5–6 šlaputėles sauskelnes per parą, galite būti tikri, kad pieno pakanka.
2. Ar išmiega visą naktį?
Galvodami apie kūdikius, dažniausiai juos įsivaizduojame kaip mielus angelėlius, miegančius jaukioje lovytėje. Tačiau realybė retai tokia būna. Naujagimiui ir kūdikiui, kuris ką tik atsiribojo nuo nenutrūkstamo maisto šaltinio, dažnai valgyti yra gyvybiškai būtina. Valgyti, kad augtų. Miegoti, be abejo, irgi reikia, bet pavalgyti reikia bent kelis kartus per naktį.
3. Ar leidžia nudirbti darbus?
Kūdikis, kuris dienos metu ramiai miega lovytėje, o mama tuo metu tvarkosi, verda valgyti ir rūpinasi kitais, atrodo, idealus. Na, jeigu ir nemiega, tai bent ramiai guli. Tačiau kūdikiams reikia valgyti ir naktį, ir dieną. Be to, dieną dar jiems reikia pabendrauti, susipažinti su tėvais ir namais, pasisemti įspūdžių. Kaip ir visi žmonės, kūdikiai gali miegoti skirtingai – vieni po valandėlę ar dvi kelis kartus per dieną, kiti – po dešimt penkiolika minučių prie krūties kas valandėlę ar dvi.
4. Svečiuojatės jau kelias valandas ir matote, kad kūdikis prašo valgyti kažkelintą kartą. Norite pasakyti mamai, jog vaikas, atrodo, valgo per dažnai?
Verčiau paklauskite, kokio svorio kūdikis gimė ir kiek svorio numetė ligoninėje. Gal mama jau žino ir tai, kiek jis priaugo? Atminkite, jog naujagimiai turi dažnai valgyti. Pirmiausia dėl to, kad jų skrandžiai maži, o žindimo įgūdžiai dar tik tobulinami. Antra, jiems reikia sparčiai augti šiuo metu, ir, trečia, jiems per pusmetį reikės padvigubinti savo svorį, skaičiuojant nuo gimimo. Ką jūs darytumėte, jeigu jūsų užduotis būtų padvigubinti savo svorį? Beje, prisiminkite, ką patys veikėte tas kelias valandas? Turbūt gurkšnojote arbatą ir užkandžiavote, nors jums svorio padvigubinti nereikia.
5. Mama nešioja vaikelį ant rankų ar nešyklėje, o jums norisi perspėti ją, kad nepripratintų nešioti.
Verčiau paklauskite, ar mama turi nešyklę, tinkamą nešioti kūdikiui nuo gimimo. Žmonių vaikai gimsta labai nebrandūs, ir jiems reikia kontakto su suaugusiu žmogumi. Kasdien. Daug. Kai kurie kūdikiai gali trokšti nepertraukiamo kontakto. Tai jų poreikis. Vaikai nepripranta būti nešiojami, greičiau priešingai – jie išauga poreikį būti nešiojami, jei tik yra nešiojami pakankamai daug.
6. Jums atrodo, kad kūdikis žinda krūtį labai ilgai ir norisi mamai priminti, jog ji – ne čiulptukas.
Kūdikiui iš tiesų reikia daug čiulpti. Čiulpimas kartu yra ir maitinimosi, ir artumo poreikių patenkinimo forma. O čiulptukas tarsi apgauna kūdikį: mamos nėra, bet jis įsivaizduoja, kad yra, tačiau artumo poreikis taip nėra patenkinamas. Be to, mamai taip pat labai svarbu, kad krūtys būtų stimuliuojamos čiulpimu: nuo to priklauso, kiek pieno ji pagamins ir ar ilgam jo užteks. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad čiulptuką, o ne krūtį čiulpiančio kūdikio intelektas gali būti mažesnis. Taigi šitą klausimą gal tiesiog nutylėkite.
7. Ne, negali būti, kad jis jau išalko!
Vos paleidęs krūtį ir minutėlę snūstelėjęs mažylis vėl ieško krūties, o jūs negalite patikėti, kad jis jau spėjo išalkti! Jūs, trokšdami pagelbėti mamai, norite pasisiūlyti panešioti mažylį, kad nereiktų jo maitinti? Naujagimio skrandis gali būti pustuštis praėjus vos 16 minučių po valgymo! Be to, nėra rasta jokio ryšio tarp skrandžio pilnumo ir tarpų tarp maitinimų trukmės – net ir sotus mažylis gali užsinorėti dar šiek tiek pieno ar mamos artumos.
8. Kūdikis neramiai valgo, ir jums kyla mintis, kad tikriausiai krūtys jau tuščios, dėl to, matyt, kūdikis ir muistosi. Norisi patarti padaryti pertrauką, kad krūtys pailsėtų ir pagamintų pieno.
Krūtys niekada nebūna tuščios. Kaip burnoje nuolat išsiskiria seilės, taip ir krūtyse išsiskiria pienas. Tyrimai rodo, kad krūtis pieną išskiria skirtingu greičiu: kuo tuštesnė, tuo greičiau vyksta pieno gamyba, kuo pilnesnė, tuo lėčiau. Taip, kai kuriuo paros metu (dažniausiai vakarais) tas tempas gali netenkinti mažojo valgytojo, bet jis tikrai nebadauja. Juk jeigu paleidžiate vandenį į vonią ir jos neužkemšate, tai nesistebite, kodėl ji neprisipildo vandens. Taip ir su krūtimi: jei ji ištuštinama be pertraukų, tai nereiškia, kad pieno joje nėra. Jis tiesiog krūtyje neužsilaiko. O dėl greito virškinimo kūdikis gali dar būti nepasisotinęs, todėl ir žinda godžiai arba pyksta. Taip pat pastebėta, kad kuo dažniau kūdikis žinda krūtį, tuo riebesnį pieną krūtis gamina. Tikriausiai dėl šios priežasties po ilgo dažno žindimo maratono kūdikis galiausiai nurimsta ir užmiega.
9. Ar bandei nusitraukti pieno ir pasižiūrėti, kiek jo turi?
Paprastai krūtys pagamina pieno tiek, kiek jo reikia kūdikiui, o kūdikis kasdien tobulina savo gebėjimą pieną ištraukti. Taigi pieno ištraukimas yra įgūdis, kurio neturėdama mama gali ir nesugebėti ištraukti didesnio kiekio pieno. Taip pat pieno tekėjimą iš krūties gali stabdyti nerimas, rūpestis, stresas – o juk patarimas nusitraukti pienuką, kad įsitikintum, jog jo pakanka mažyliui, irgi gali sukelti įtampą ir neigiamų emocijų. Jei kyla noras užduoti šį klausimą, geriau klauskite apie tai, kiek kartų kūdikis šlapinasi (kaip įvertinti atsakymą žr. pirmą klausimą).
10. Tavo pienas per liesas (per riebus)!
Apie liesą pieną kyla minčių matant, kaip dažnai kūdikis valgo, o apie riebų – jei mažylis putlus. Iš tiesų pienui galima pritaikyti sąvokas „liesas“ ir „riebus“, nes maitinimo pradžioje pienas yra santykinai liesesnis, o pabaigoje riebesnis. Tačiau moteris negali keisti pieno riebumo per maistą (valgydama riebiau, nepariebins pieno, taip pat pienas nesuliesės dėl riebalų stygiaus mamos dietoje), todėl šis teiginys yra vienas iš tų, kurie gali sukelti sumaištį, bet jokios naudos ar sprendimo rasti nepadeda. Kad pienas būtų tinkamo riebumo, geriausia išeitis yra leisti kūdikiui žįsti krūtį tiek ilgai, kiek jis nori. Pienas pamažu riebėja, o žįsdamas krūtį tiek, kiek nori, kūdikis gaus kaip tik tokį riebalų kiekį, kokio jam reikia.
11. Kaip tu gali turėti pakankamai pieno, kai tavo krūtys tokios mažos?
Kad pagamintų pakankamai pieno kūdikiui išmaitinti, krūtys neturi būti didelės. Daug svarbiau yra tai, kas nematoma, – kiek krūtyje yra pieną gaminančio audinio. Šio audinio mažoje krūtyje gali būti ne mažiau ar net daugiau nei didelėje krūtyje, kurios didelę dalį gali sudaryti riebalai ir jungiamasis audinys. Dar svarbiau yra tai, kad mamos kūnas pirmomis savaitėmis gali sukurti daugiau pieną gaminančio audinio, jeigu tik gauna žinią, kad kūdikiui reikia dar pieno. O šią žinią perduoda pats kūdikis dažnai žįsdamas krūtį arba mama, dažnai ištraukdama pieną iš krūties. Todėl geriau paraginkite mamą žindyti kūdikį, jeigu pastebite jo alkio požymius.
12. Mūsų giminėje visos moterys neturėjo pieno, greičiausiai ir tu turi jo per mažai.
Nors tam tikros krūtų anomalijos gali būti paveldimos, paprastai pieno turėjimas arba neturėjimas nėra paveldimas. Daugelis dabartinių močiučių augindamos savo vaikus gavo patarimų, kurie dabar yra laikomi klaidingi (pvz., žindyti kūdikį pagal grafiką, neatsižvelgiant į kūdikio poreikius), o tokių patarimų perdavimas iš kartos į kartą gali lemti ankstyvą pieno kiekio sumažėjimą. Jeigu jums neramu dėl to, ar mažyliui pakanka maisto, geriau padėkite mamai skaičiuoti, kiek jis šlapinasi, ir pasverkite mažylį kartą ar du per mėnesį, kad įsitikintumėte, jog kūdikis auga.
13. Ar duodi arbatėlės atsigerti?
Liesesnis pienas, tekantis iš krūties maitinimo pradžioje, yra skirtas kūdikiui atsigerti, todėl kūdikiui net karštą vasaros dieną užtenka tik mamos pieno. Mamos pieną sudaro apie 89 procentus vandens, ir iki 6 mėnesių piene esančio vandens kūdikiui visiškai pakanka. Kad tuo įsitikintumėte, paklauskite apie tai, kiek kartų kūdikis šlapinasi.
14. Ar po žindymo dar nusitrauki pieno?
Po maitinimo iš krūties nusitraukti pieno gali reikėti, jeigu mama nori pagausinti pieno gamybą arba sukaupti atsargų ateičiai. Jeigu nė vieno iš šių tikslų nesiekiama, tuomet šis klausimas irgi nebūtinas užduoti.
Gali kilti klausimas – tai apie ką gi kalbėti? Tiesiog paklauskite, kaip mama jaučiasi, kaip jai sekasi. Galbūt ji norėtų išgerti arbatos? Tuomet galite jai padėti paruošdami arbatą ar užkandį, kol ji žindo vaikelį. Galbūt ji norėtų nueiti į dušą, tačiau nedrįsta mažylio palikti vieno, nes neišgirs jo verksmo? Pabūkite su kūdikiu, kol mama nusimaudys. Pasisiūlykite sutvarkyti namus ar padėkite išsiruošti į lauką pasivaikščioti. Arba tiesiog pabūkite kartu.
Rima Kurtinaitienė