Kūdikio laukimas ir jo gimimas yra vienas didžiausių stebuklų ir, žinoma, didžiulis krūvis moters organizmui. Ne veltui kūnas tam rengiasi devynis mėnesius, ir klysta manantieji, kad atsigauti po gimdymo moteriai nereikia. Priešingai, tai būtina, tik ne visos naujai iškeptos mamos randa tam laiko.
Dažnai girdime, kad nėštumas nėra liga, tačiau net po normalaus fiziologinio gimdymo daugumą moterų vargina vienas ar keli nemalonūs pojūčiai: sunkiau pasiekiamas orgazmas, sausumas makštyje, skausmas lytinių santykių metu, vandens užsilaikymas makštyje po vonios ar baseino, vakarop atsirandantis nugaros skausmas ar pojūtis, kad kažkas yra makštyje. Neišvengiama ir didesnių bėdų – gimdos ir makšties nusileidimo ar šlapimo nelaikymo. Visus šiuos nemalonius pojūčius ir galima, ir net būtina gydyti.
„Gimdymo metu traumuojami ir lytiniai takai, ir dubens dugnas. Tyrimų duomenimis, net 80 proc. moterų po gimdymo makštis lieka platesnė, atsiranda sienelių padribimas. Pavyzdžiui, tarpvietės raumenys, kur audinių kraujotaka gera, gana neblogai su laiku atsistato, o gleivinė, fascija (kaulus, raumenis supanti jungiamojo audinio plėvė) – vietos, kur kraujotaka nėra tokia gera ir dėl hormoninių žindymo sukeltų pokyčių dar pablogėja, atsistato nepilnai, lieka pakitimų.
Tada moterims atrodo, kad slenka gimda, kad makštis gerokai platesnė, kartais net nejaučia partnerio varpos ir orgazmą joms pasiekti būna itin sunku. Taip pat lytiniuose organuose kaupiasi oras, keliant vaiką ar lenkiantis jis gali išeiti su garsu. Visas šis nemalonių simptomų rinkinys, kurį dar papildo po gimdymo atsiradęs šlapimo nelaikymas ar gimdos organų nusileidimas, moterims sukelia didžiulį stresą ir gėdą. Jos ima vengti sueities su partneriu, kartais net nebeina į svečius, kenčia jų socialinis gyvenimas, prasideda depresija, nepasitenkinimas savimi“, – apie kitą gimdymo pusę pasakoja gydytoja ginekologė Inesa Žeimė.
Tyrimų duomenimis, kas penkta ginekologinė operacija atliekama dėl gimdos nusileidimo, o dėl vadinamųjų mažųjų simptomų, pavyzdžiui, skausmo lytinių santykių metu, vandens užsilaikymo makštyje ar pojūčio, kad kažkas makštyje yra, kenčia net 80 proc. moterų. Jos neigiamai vertina savo seksualumą, lytinio gyvenimo kokybę po gimdymo.
Kėgelio pratimai nėra panacėja
Kėgelio pratimai – tai valingi išangės keliamojo raumens susitraukimai ir atsipalaidavimai. Pirmasis apie dubens dugno raumenų treniravimo naudą ir svarbą kalbėti pradėjo vokiečių ginekologas Arnoldas Kėgelis dar 1948 metais. Medikas ištyrė 64 pacientus, besiskundžiančius šlapimo nelaikymu ir prolapsu, bei pritaikė jiems tam tikrus pratimus, kurie nuo to laiko žinomi kaip Kėgelio pratimai.
Pasirodžius vis daugiau teigiamų rezultatų, pratimai pradėti plačiai taikyti, tačiau ginekologė I. Žeimė pastebi, kad taisyklingai jų atlikti – sutraukti raumenis apie šlaplę, makštį ir išangę pakeliant dubens dugno raumenis – negeba net trečdalis moterų. Ir pačių pratimų naudingumu pastaruoju metu imta smarkiai abejoti – jie padeda pusei juos taisyklingai atliekančių moterų, bet kitai pusei nepadeda.
„Suprantama, kodėl būtent tokie yra tyrimų rezultatai – labai sunku pamatuoti šių pratimų veiksmingumą praktiškai. Kita vertus, Kėgelio pratimų metu dirbama su raumeniu, o raumuo po gimdymo dėl savo geros kraujotakos ir taip atsistato neblogai. Vis dėlto, dėmesį vertėtų sukoncentruoti į gimdos nusileidimą, šlapimo nelaikymą ar makšties platumo koregavimą – visa tai jau šešerius metus sėkmingai gydau lazeriu, nors pati pastebiu, kad nemažai kitų ginekologų iš pradžių būna kiek skeptiški, kai jų pacientės pasisako planuojančios atlikti šią procedūrą.
Tačiau jau ne kartą buvo taip, kad pamatę rezultatus medikai pradėjo siųsti ir kitas savo pacientes būtent taip gydyti, juolab, kad ši procedūra neskausminga, jai nereikia jokio specialaus pasiruošimo, o ir užtrunka ji apie 20 minučių. Po procedūros tą pačią dieną galima grįžti, kad ir į darbą“, – šypsosi I. Žeimė.
Ji pabrėžia, kad po šios procedūros galima pastoti dar kartą, o vėliau, jau gimus vaikučiui, jei moterį ir vėl kamuoja panašios bėdos, procedūrą galima atlikti ir vėl. Ginekologė skatina moteris rūpintis savimi, rasti laiko įsiklausyti į savo kūną ir, pajutus pirmuosius simptomus, ieškoti pagalbos.
Dėmesys sau – būtinoji prabanga
Atsistatyti po gimdymo reikia kiekvienai moteriai. Tai ne tik nemalonių pojūčių, atsiradusių po gimdymo, šalinimas bei moters emocinės būklės gerinimas, bet ir profilaktika tokių ligų, kaip dubens organų nusileidimas bei šlapimo nelaikymas, kurie atsiranda kūnui keičiantis bei senstant.
„Neužleisti ligos ypač svarbu, nes pavėlavus lieka tik operacinis gydymas, nors I-ojo laipsnio dubens organų nusileidimą galima sėkmingai sustabdyti lazeriu. Kas penkta ginekologinė operacija vis dar atliekama dėl gimdos ir makšties nusileidimo“, – sako grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ gydytoja akušerė-ginekologė I. Žeimė.
Kita labai dažna liga, keičianti moterų savivertę ir seksualumą, yra makšties gleivinės išsausėjimas. Liga gydoma drėkikliais, lazeriu, hormonais, o tai leidžia gyventi lytinį gyvenimą, išvengiant diskomforto ir skausmo. Didžiausią įtaką makšties išsausėjimui daro moteriškų hormonų trūkumas, todėl dažniausiai ir stipriausiai jis pasireiškia menopauzės, žindymo metu, po chemoterapijos.
Taip pat po dažnų makšties uždegimų, perteklinio intymios higienos priemonių naudojimo. Pagrindiniai simptomai: deginimo, niežėjimo, sausumo jausmas makštyje, nepakankama lubrikacija lytinio akto metu, skausmingi lytiniai santykiai, vizualiniai moters lytinių organų pokyčiai. Negydant dažniausiai simptomai sunkėja, todėl būtina nugalėti gėdos jausmą ir pagalbos kreiptis kuo skubiau.
Šaltinis: delfi.lt