Mollers

Kančia neturi tęstis: pogimdyminę depresiją galima atpažinti atsakius į 10 klausimų

Pogimdyvinė depresija

Kūdikio laukimas siejamas su džiaugsmu, krykštavimu ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ne visada realybė yra tokia. Net ir planuotas nėštumas gali stipriai paveikti moters emocinę ir psichikos būklę. Pogimdyminė depresija, kuri gali užklupti tiek laukiantis, tiek pagimdžius, yra dažnas susirgimas. Skaičiuojama, kad depresija paveikia 10–20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Tačiau atpažinti ją gali būti keblu. Kai kurie depresijos atvejai lieka nenustatyti ir dėl to negaunama pagalba. Socialinis projektas „Mama mums rūpi“ skatina naudotis pasaulyje pripažįstama Edinburgo pogimdyminės depresijos skale (EPDS), kad būtų įvertinta depresijos rizika. Nedidelės apimties testas atskleis, ar reikalinga kreiptis specializuotos pagalbos.

Nėštumas ir gimdymas – neišvengiami pokyčiai visuose lygiuose

Nėštumas ir gimdymas iš esmės keičia partnerių gyvenimą. Naujas narys išbando šeimos santykius ir sujudina nusistovėjusį gyvenimą. Moteris kūdikio laukimą išgyvena ne vien fiziologiškai, bet ir psichologiškai. Į jos socialinių vaidmenų katalogą šalia dukros, kolegės, partnerės, specialistės, draugės, įsirašo naujos pareigos – mama. 

Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai suruoštas kūdikio kraitelis, pasiruošti psichologiniams pokyčiams iš anksto sudėtinga. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti depresiškumą dar būdama nėščia. Daugiau nei pusę moterų po gimdymo aplanko „baby blues“, arba motinystės liūdesys. Tai nerimastingumas, verksmingumas, kuris paprastai savaime praeina per dvi savaites arba palengvėja ir liaujasi, sulaukus pagalbos paguodos, pokalbio. Pogimdyminė depresija gali užsibūti ilgai – tęstis kelis metus. Depresijos požymiai gali išryškėti tiek laukiantis, tiek praėjus metams po kūdikio atėjimo į pasaulį. Šis sutrikimas kenkia ne tik pačiai mamai. Depresija apsunkina santykius su partneriu, gali sutrikti kūdikio kognityvinė raida. 

Pagimdžiusi moteris, patyrusi jaudinančių išgyvenimų, galbūt net potrauminį stresą, lengvai gali papulti į krizę. Artimųjų pagalba ir supratimas šiuo ypač jautriu jai laikotarpiu yra gyvybiškai svarbus. Partneris, artimi draugai, giminaičiai raginami ne tik padėti rutininiuose darbuose (sutvarkyti namus, atnešti namudinio maisto, pasisiūlyti prižiūrėti vaiką), bet ir nuoširdžiai klausti apie emocinę sveikatą. Teiraukitės, kaip mama miega, kokia nuotaika, ar randa laiko sau. Jei neturite galimybės pabendrauti gyvai, pasiūlykite jai atlikti depresijos vertinimo klausimyną, kurį rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje.

10 svarbių klausimų depresijai po gimdymo vertinti

Lietuvoje kol kas nėra reglamentų, įpareigojančių sveikatos priežiūros darbuotojus ne vien stebėti moters bei vaisiaus sveikatą, bet ir emocinę būklę. Kaip pabrėžia psichologė dr. doc. Giedrė Širvinskienė, kuri taip pat yra „Mama mums rūpi“ mokymų lektorė, PSO rekomenduoja vertinti pogimdyminės depresijos riziką ir mamos nerimo lygį naudojant nedidelės apimties klausimynus, kurie medikų duodami pildyti nėštumo metu ir po gimdymo. Labai panašias rekomendacijas pateikia Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas. 

Abiejose rekomenduojama rinktis Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS) arba Paciento sveikatos klausimyną (PHQ-9). Socialinis projektas „Mama mums rūpi“ su partneriais pasirinko visuomenei pasiūlyti būtent EPDS. „Edinburgo depresijos skalė sukurta 1987 metais Johno Coxo ir bendraautorių. Nuo to laiko skalė buvo išversta į daugelį kalbų, dažnai taikyta ir tebetaikoma moksliniuose tyrimuose. Be to, skalė taikoma ne tik pagimdžiusioms moterims, bet ir nėštumo metu“, – sako dr. doc. G. Širvinskienė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja. Kaip didžiausią šio testo privalumą psichologė įvardija, kad jis vertina būtent su gimdymu ir motinyste siejamą depresiškumą. PHQ-9 yra skirtas bendrai depresijos rizikai. PHQ-9 testo nuoroda: https://www.mamamumsrupi.lt/klausimynas/ „EPDS yra viena dažniausiai naudojamų depresijos vertinimo skalių nėščių ir pagimdžiusių moterų populiacijoje visame pasaulyje tiek atliekant mokslinius tyrimus, tiek klinikinėje praktikoje“, – akcentuoja dr. doc. G. Širvinskienė.

Skalę sudaro 10 teiginių, kurių kiekvienam pateikiami 4 galimi atsakymų variantai. Prašoma pažymėti tą atsakymą, kuris geriausiai apibūdina tai, kaip moteris jautėsi per pastarąją savaitę. Apačioje pateikiama Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė ir balų skaičiavimo instrukcija. Rekomenduojama ją naudoti tiek savarankiškai, tiek medicinos įstaigose dirbantiems ginekologams, akušeriams.

SKALĖ https://www.mamamumsrupi.lt/klausimynas/

„Mama mums rūpi: kiekvienas galime prisidėti prie emociškai sveikesnės visuomenės 

„Mama mums rūpi“ projektas, paruošęs šį depresijos po gimdymo vertinimo testą Lietuvos mamoms, sistemingai dirba psichikos sveikatos gerinimo klausimais nuo 2019 metų. 2022-ųjų rudenį „Mama mums rūpi“ autoriai kartu su psichologais surengė pirmuosius mokymus sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su nėščiosiomis ir gimdyvėmis. Didelio populiarumo sulaukusi sveikatos apsaugos ministerijos akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa „Pogimdyminės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra nėštumo ir po gimdymo moterų, šeimų priežiūroje“ bus tęsiama ir 2023-iaisiais. Per mokymus akušeriai, ginekologai, šeimos gydytojų komandos nariai gauna teorinių ir praktinių žinių, kaip atpažinti pogimdyminę depresiją ir jos sunkumo laipsnį, kaip numatyti pagalbos žingsnius, gerinti tėvų psichikos sveikatos priežiūrą ir emocinį raštingumą.

Plačiai pripažinta, kad būsimų tėvų psichinės sveikatos stebėjimas turi teigiamos įtakos pasirengimui tėvystei. Medikai, būdami šalia ką tik tėvais tapusių žmonių, gali pirmieji pastebėti požymius, kad jiems reikia psichologinės pagalbos. Tačiau svarbu, kad medicinos specialistai pirmiausia įgytų žinių fiksuoti, jautriai paklausti ir išgirsti. Depresijos vertinimo testas, praktiniai mokymai yra pokyčių pradžia.Projektas „Mama mums rūpi“ stebi mažus, bet reikšmingus pokyčius. Dar 2021-aisiais „Psichikos sveikatos forume“ ministrai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pasirašė susitarimą stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir didinti raštingumą psichikos sveikatos srityje. Tikimasi, kad ilgalaikiai veiksmai skirtinguose sektoriuose padės spręsti psichikos sveikatos problemas, tiesiogiai susijusias ne tik su sveikatos, bet ir socialiniais, švietimo, ekonominiais duomenimis. Psichikos sveikata vis dažniau atsiduria tarp prioritetų. Tai prasmingas poslinkis, nes tik sveiki, laimingi ir apie savo būsenas gebantys komunikuoti žmonės gali kurti laisvą ir sąmoningą visuomenę.

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE