Biorythm

Gydytojai pasakoja apie odos pakitimus nėštumo metu

Nėštumas oda

Vienokius ar kitokius odos pakitimus nėštumo metu patiria dauguma moterų. Juos sukelia hormoniniai, imunologiniai, fiziniai pokyčiai. Dažniausiai po nėštumo odos būklė tampa kaip buvusi, tačiau yra kelios nėščiųjų odos ligos, kurios gali grėsti komplikacijomis nėščiajai ir vaisiui, todėl svarbu jas atpažinti, atidžiai sekti, o, prireikus, gydyti. Apie odos pokyčius, su kuriais gali susidurti besilaukiančios moterys, pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė ir gydytojas dermatologas Žygimantas Vaičys.

Pasak S. Neverauskienės, odos pokyčius nėštumo metu galima suskirstyti į tris grupes: susijusius su hormonų pokyčiais, buvusius jau iki nėštumo ir tik nėštumui būdingas odos būkles.

Įprasti hormonų svyravimai nėštumo metu gali nulemti plaukų, nagų pokyčius, strijų, hiperpigmentacijos (melazmos) ir kraujagyslių pokyčių atsiradimą. Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio nėštumo metu odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Tačiau galima ir kita problema – odos išsausėjimas. Vykstant hormonų lygio svyravimams,  pažeidžiamas odos lipidinis barjeras. Jis silpnėja, plonėja, formuojasi įtrūkimai. Per atsiradusius pažeidimus greitai išgarinama drėgmė, oda tampa sausa, suskilinėjusi, ima niežėti.

Pasak gydytojos akušerės ginekologės, dažnai moterys pastebi, kad nėštumo metu pasikeičia plaukai – atrodo, jog padidėja jų apimtis. „Tačiau taip nutinka ne dėl to, kad jų auga daugiau, o dėl to, kad kasdien išslenka mažiau plaukų nei iki nėštumo. Įprastai 85-95 proc. plaukų būna augimo, o likę 5-15 proc. – nykimo fazėje. Pasibaigus nykimo fazei plaukas iškrenta, o jo vietoje pradeda augti naujas. Nėštumo metu dėl didesnio estrogenų kiekio plauko augimo fazė pailgėja, todėl jų išslenka mažiau. Po gimdymo plaukai grįžta į įprastą augimo fazių trukmę ir, praėjus 1–5 mėnesiams, dauguma moterų pastebi, kad, deja, plaukai slenka labiau“, – aiškina specialistė.

Pastojus gali kisti ir iki nėštumo buvusio atopinio dermatito, psoriazės, odos darinių, grybelinių infekcijų išraiška. Specialistai atkreipia dėmesį į nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių pakitusius apgamus ir įspėja, kad pastebėjus, jog pakinta jų dydis, spalva, forma, reikėtų nelaukti nėštumo pabaigos ir kreiptis į gydytoją.

Net devynios iš dešimties besilaukiančių moterų susiduria su padidėjusia pigmentacija (hiperpigmentacija), kurią sukelia hormonų (estrogeno, progesterono, melanocitus stimuliuojančių hormonų, beta endorfino) pokyčiai, suaktyvinantys pigmento melanino gamybą (melanogenezę). Dažniausiai hiperpigmentacija pastebima veide (atsiranda taip vadinama „nėštumo kaukė“ arba melazma) ir pilvo srityje (linea nigra). Pasak gydytojo Ž. Vaičio, gera žinia yra ta, kad įprastai hiperpigmentacija praeina be gydymo per vienerius metus nuo gimdymo.

Dar viena dažna odos problema nėštumo metu – strijos, atsirandančios apie pilvą, šlaunis, krūtis. Su šia problema susiduria maždaug pusė nėščiųjų. Strijų atsiradimas susijęs su svorio augimu, vaisiaus dydžiu, jungiamojo audinio tempimu ir estrogenų poveikiu. Padidėjęs kortikosteroidų ir estrogenų kiekis sumažina kolageno skaidulų sukibimą, todėl jos trūkinėja ir formuojasi strijos. Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių – didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, dėl estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje –  gali atsirasti smulkių kraujagyslių voratinklis (voratinklinės angiomos, varikozės). Tačiau dėl to nerimauti taip pat neverta – po gimdymo išsiplėtusios kraujagyslės dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta pačios.

Ž. Vaičys sako, kad nėštumo metu gali atsirasti ir tokie pakitimai, kaip laikinas plaukų slinkimas, padidėjęs plaukuotumas, nagų pokyčiai (trapumas, atšokimas, pabalimai), paraudę delnai, pasikeitusi spenelių forma, aknės paūmėjimas, minkštos kūno spalvos išaugos, kraujagysliniai dariniai burnoje, karpos.

Pasak gydytojo dermatologo, trečio trimestro metu ar po gimdymo maždaug 1 iš 200 nėščiųjų gali atsirasti polimorfinis nėščiųjų bėrimas. Tai dažniausia nėščiųjų dermatozė, pasireiškianti išbėrimu ir niežėjimu. Bėrimai įprastai atsiranda pilvo odoje, neapimdami bambos, jie gali plisti į liemens, šlaunų odą, tačiau neapima veido, delnų, padų. Simptomai trunka apie 4 savaites, įprastai jie praeina per 7–10 dienų po gimdymo. Specialistas sako, kad nors šios būklės simptomai nemalonūs, vaisiui ji nepavojinga. Esant labai stipriam niežėjimui diskomfortui sumažinti gali būti skiriami tepami vaistai.

Kita gan dažna, tačiau retesnė liga – atopinė nėščiųjų būklė, pasireiškianti uždegiminiais, egzemiškais, niežtinčiais bėrimais. Dažniausiai su ja susiduria atopiniu dermatitu sirgusios moterys.

Ž. Vaičys taip pat atkreipia dėmesį į specifines, retai pasireiškiančias ligas, kurių metų svarbi nėščiųjų ir vaisiaus stebėsena. Tai – gestacinis pemfigoidas, intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, pustulinė nėščiųjų žvynelinė.

Gestacinis pemfigoidas – reta autoimuninė liga, kuria susergama maždaug 1 iš 50000 atvejų. Įprastai  ji  atsiranda antrajame ar trečiajame trimestre, apie ją įspėja specifiniai niežtintys bėrimai liemens odoje. Priešingai nei polimorfinio nėščiųjų bėrimo atveju, bėrimai gali plisti į galūnes, bambą.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pasireiškia prasidėjusiu odos niežėjimu antro nėštumo trimestro gale ar trečiajame trimestre. Nors moteris vargina odos niežėjimas, bėrimų odoje nebūna, tačiau matomos nukasymų žymės. Atlikus tyrimus, nustatomas padidėjęs tulžies rūgščių, kepenų fermentų AST, ALT  kiekis kraujyje. Lietuvoje intrahepatine nėščiųjų cholestaze serga apie 0,5 proc. nėščiųjų. Šių ligų atveju labai svarbi gydytojų priežiūra dėl galimų nėštumo komplikacijų.

Svarbi nėščiųjų būklė, kurią taip pat būtina gydyti – pustulinė nėščiujų žvynelinė. Tai – retas generalizuotos pustulinės žvynelinės variantas. Liga pasireiškia pūlingais bėrimais kūno odoje, gali atsirasti karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, išplisti odos infekcijos, padidėti vaisiaus ir nėščiosios mirties rizika.

Gydytoja akušerė ginekologė atkreipia dėmesį, kad atsiradus odos bėrimams, niežėjimui, dariniams, keičiantis apgamams, nėščiajai pirmiausia reikalinga specialisto konsultacija. Besilaukiančios moterys, mėginančios spręsti odos problemas savarankiškai, turėtų žinoti,  kad būtina vengti bet kokių vaistų vartojimo nepasitarus su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime, tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežtinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų.

Ž. Vaičys sako, kad nors pigmentinės dėmės po gimdymo dažnai išnyksta, jeigu jos lieka praėjus metams, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs reikiamą gydymą, rekomenduos galinčias jas panaikinti procedūras. Strijos gali būti efektyviai šalinamos lazeriu, tačiau norint greitesnio ir geresnio rezultato, gydymą reikėtų pradėti kuo anksčiau.

Baigdama pokalbį gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė pataria, jog norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF. Svarbu dėvėti laisvus, nespaudžiančius, natūralaus pluošto drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti. Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu – 11–15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai. Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu. Besilaukiančioms moterims per  parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia – paprasto geriamo vandens), o skaičiuojant kartu su maistu gaunamus skysčius – apie 3000 ml. Negalint užtikrinti pilnavertės mitybos ir visų būtinų maisto medžiagų gavimo, rekomenduojama vartoti maisto papildus.

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE