Agatas

Žarnyno mikroflora

Žarnyno mikroflora

Mūsų mikroflora susiformuoja veikiama daugelio veiksnių: gimimo būdas (natūralus gimdymas ar cezario pjūvis), dirbtinis maitinimas arba maitinimas krūtimi, mitybos būdas, genotipas. Ir priklausomai nuo turimo mikrobų vaizdo mikrobiomas visapusiškai veikia mūsų organizmą. Jis dalyvauja daugelyje procesų:

  • Apsaugo organizmą nuo patogenų.
  • Suskaido toksinus, kurie patenka kartu su maistu.
  • Neutralizuoja kancerogenus, gaunamus iš išorės ir susiformuojančius organizmo viduje.
  • Dalyvauja svarbiausių junginių (vitaminų, hormonų, interferonų) sintezėje.
  • Tiesiogiai dalyvauja patenkančių į organizmą cheminių ir vaistinių preparatų metabolizme.
  • Dalyvauja virškinimo procese ir maistingų medžiagų įsiurbime iš patenkančio į organizmą maisto.

Yra nagrinėjami ir kaupiami duomenys apie mikrofloros vaidmenį viršsvorio atsiradime, kuris virto epidemija. Gauti duomenys, kad mikrobai išskiria fermentus ir daug kitų aktyvių medžiagų, veikiančių angliavandenių ir lipidų apykaitą. Ir svarbiausia – jie veikia audinių jautrumą insulinui, didindami jį. Gausiuose darbuose buvo nagrinėjamas prebiotikų ir probiotikų poveikis žarnyno mikrofloros modifikacijai, kuri dažnai sumažindavo viršsvorį. Todėl žarnyno mikroflora pritraukia vis daugiau dėmesio kaip terapinis taikinys gydant nutukimą.

Naudinga simbiotine mikroflora, aktyviai dalyvauja palaikant mūsų sveikatą. Tačiau atliekant tyrimus buvo pastebėta, kad didesnis ar mažesnis mikrofloros disbalansas aptinkamas daugiau nei 90% išsivysčiusių šalių gyventojų. Būtent dėl to mikrobų ekologijos atkūrimas tampa svarbiausia bet kurios sveikatingumo arba profilaktikos programos užduotimi. Ilgą laiką šiuo tikslu buvo naudojami probiotikai – normalios žarnyno mikrofloros mikroorganizmai, vartojami kaip vaistai, maisto papildai arba kaip funkcinio maisto elementas. Reguliarus probiotikų vartojimas palaiko ir atkuria organizmo mikrobiocenozę ir sumažina įvairių susirgimų atsiradimo riziką, padidina organizmo atsparumą. Tačiau jų vartojimas – nelengva užduotis, juk probiotikai turi pereiti per virškinimo traktą, nežūti skrandžio druskos rūgštyje, tulžies rūgštyje ir jų turėtų nevirškinti kasos fermentai, kad galiausiai jie pasiektų žarnyną nepakitę. Ir tik pasiekę plonąjį ir storąjį žarnyną, jie turėtų pradėti veikti. Todėl jų efektyvumas dažniausiai nedidelis, o veikimas trumpalaikis.

Šiuo metu labai efektyvus ir aktualus dalykas yra metabiotikų vartojimas. Juos taip pat vadina postbiotikais, remiantis analogija su pre- ir pro- biotikais. Metabiotikų sudėtyje yra aktyviųjų metabolitų – daugybės įvairių mikroorganizmų, gyvenančių normalioje ir sveikoje žmogaus mikrofloroje, gyvybinės veiklos produktų. Tai reikštų, jog metabiotikuose yra visos sveikatai būtinos medžiagos, kurias turėtų pagaminti organizme esantys naudingi mikroorganizmai, jeigu normoflora veiktų be sutrikimų. Bet daugkartiniai tyrimai parodė, jog 90% žmonių turi stipriau arba silpniau išreikštų disbakteriozės požymių, tad metabiotikų vartojimas tikslingas ir sergant įvairiausiais susirgimais, ir profilaktikos tikslais, ir esant įvairiausiems funkciniams pažeidimams.

TAIP PAT SKAITYKITE