Maisto papildai (MP) plačiai vartojami mūsų gyvenime. Jie praturtina mitybą organizmui naudingomis medžiagomis (nutrientais) ir gali prisidėti stiprinant ir palaikant sveikatą. Populiariausi MP, kurių sudėtyje yra vitaminų ir mikroelementų. Nors MP negali atstoti, pakeisti natūralios mitybos, kai kuriais atvejais jie ne tik pageidautini, bet ir būtini: nesant galimybių visavertiškai maitintis, sveikstant po infekcinių ir kitokių ligų, padidėjus fiziologiniam vitaminų ir mineralų poreikiui (nėštumo metu, karščiuojant, dirbant sunkų fizinį ar emociškai įtemptą darbą, po traumų, patiriant užsitęsusį stresą ir kt.). Daugelis ankstesniais metais atliktų tyrimų parodė, kad MP, fiziologiniu požiūriu, neprilygsta natūraliems vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltiniams (natūraliam maistui), pirmiausia, dėl blogesnio nutrientų pasisavinimo, todėl mokslininkai ilgai ieškojo būdų, kaip įveikti šitą trūkumą. Sprendimas pagaliau buvo surastas: tai vadinamosios liposominės MP formos, kurios reikšmingai pagerina nutrientų pasisavinimą ir utilizaciją žmogaus organizme. Liposominės MP formos pasižymi savitu ingredientų tiekimo mechanizmu, reikšmingai geresne absorbcija, tiksliniu nutrientų transportavimu ir optimaliu biologiniu pasisavinimu.
Vitaminai
Vitaminai yra vienas svarbiausių MP ingredientų. Tai organiniai junginiai, būtini organizme vykstantiems metaboliniams procesams skatinti ir palaikyti. Kai kuriuos vitaminus sugeba pasigaminti (susintetinti) pats mūsų organizmas, tačiau dažniausiai per mažą kiekį, todėl jų būtina nuolat gauti su maistu. O C vitamino žinduolių organizmas apskritai nesintetina ir beveik nekaupia atsargų, jo gyvūnai nuolat turi gauti su maistu, pirmiausia, augaliniu. Kiekvienas vitaminas atlieka specifines fiziologines funkcijas, todėl nė vieno vitamino negali pakeisti jokia kita, nei organinė, nei mineralinė, medžiaga. Pagal cheminę struktūrą ir kitas savybes vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose. Dabartiniu metu identifikuoti 13 svarbiausių vitaminų, kiekvienas jų atlieka savitą biologinį vaidmenį. Jie visi dalyvauja organizmo energijos ir medžiagų apykaitoje.
A, D, E ir K vitaminai tirpsta riebaluose (vadinami hidrofobiniais) , todėl geriausiai pasisavinami su maisto riebalais. B grupės ir C vitaminai tirpsta vandenyje (vadinami hidrofiliniais), jų atsargų organizmas nesugeba kaupti (jie „išplaunami“ su vandeniu), jų nuolat turime gauti su maistu.
Siekiant pagerinti mitybines maisto produktų savybes (kurios gali suprastėti maisto gamybos procese ar pan.), vitaminų gali būti dedama į jau pruoštus produktus ar patiekalus. Pridėtiniai vitaminai, be to, atlieka antioksidantų ir natūralių kolorantų (maisto dažų) funkciją.
Vitaminai be to naudojami kosmetikoje odos, plaukų, burnos gleivinės priežiūrai. Europos Sąjungos teisės aktai leidžia kosmetikos tikslais naudoti A, E, K, B ir C vitaminus, bet D3 vitamino (cholekalciferolio) panaudojimas ribojamas (Japonijoje ir JAV tokių ribojimų nėra).
Liposominės technologijos
1965 metais buvo nustatyta, kad fosfolipidų molekulės vandeniniuose tirpaluose suformuoja dvisluoksnes pūslytes. Tai lemia amfifiliška fosfolipidų prigimtis. šios pūslytės buvo pavadintos liposomomis. Liposomos – tai pūslinės struktūros, sudarytos iš vieno ar daugiau fosfolipidinio apvalkalėlio sluoksnių, apgaubiančios kaip kapsulėje vandeninę terpę, kurioje jos pasklidusios.
Vidutinis liposomų skersmuo – nuo 20 nm iki kelių mikronų. Fosfolipidai yra svarbiausia sudėtinė pūslyčių dalis. Amfifilinę fosfolipidų molekulę sudaro hidrofilinis polius (galva), orientuotas į vandeninę fazę, ir hidrofobinė nepolinė hidrokarboninė uodega, nukreipta į dvisluoksnę struktūrą. Liposomas sudaro įvairiuose produktuose (kiaušiniuose, sojoje, piene) esantys fosfolipidai. Natūralūs fosfolipidai gerai pasisavinami ir yra saugūs. Iš jų maisto ir kosmetikos produktuose dažniausiai naudojamas fosfatidilo cholinas, rečiau – fosfatidilo inozitolis, fosfatidilo etanolaminas, fosfatidilo glicerolis. Fosfolipidai netirpsta vandenyje, todėl jungiasi į grupeles ir suformuoja lipidinius dvisluoksnius darinius. Taikant daug energijos turinčius išorinio poveikio metodus, kaip antai, sonikaciją, kaitinimą arba homogenizaciją, pavykstą eliminuoti neigiamos tarpusavio sąveikos tarp riebalų rūgščių ir vandens molekulių, fenomeną, todėl dvisluoksniai dariniai išsidėto norima tvarka, o liposomos efektyviai apgaubia (įkapsuliuoja) hidrofobinius komponentus ties vidiniu lipidinio dvisluoksnio apvalkalėlio paviršiumi.
Liposomos gali būti įvairių formų, įvairaus dydžio ir struktūrinių charakteristikų. Pagal dydį ir apvalkalėlio sluoksnių skaičių liposomos skirstomos į du tipus:
- vienasluoksnės pūslelės ir
- daugiasluoksnės pūslelės.
Mažųjų vienasluoksnių liposomų skersmuo svyruoja nuo 20 iki 200 nm, jos turi vieną dvisluoksnę membraną, didžiųjų vienasluoksnių liposomų skersmuo siekia > 200 nm. Liposomų dydis priklauso nuo taikomo technologinio metodo ir fosfolipido tipo. Mažosios liposomos turi santykinai didesnį paviršaus plotą, greičiau atplaiduoja kinetinę energiją ir aktyviau siurbia ląstelines struktūras, tačiau jos mažiau stabilios, negu didžiosios liposomos. Jei siekiama greitesnio veikliosios medžiagos išskyrimo, pasirinktinės būtų mažosios liposomos, didžiosios ilgiau išlieka stabilios ir mažąsias pranoksta tūriu. Liposomos yra dažniausia lipidų nešiklių forma, naudojama komercinių nutraceutikų gamybai. Liposominės technologijos vis plačiau taikomos vadinamojo funkcinio maisto technologijoms. Vitaminų pramonėje dažniau naudojamos emulsinės įkapsuliavimo technologijos. Liposomų gamybai naudojami fosfolipidai, panašūs į esančius ląstelių apvalkalėliuose, todėl jos saugesnės, retai kada sukelia nepageidaujamų šalutinių poveikių. Liposomos gali įkapsuliuoti vitaminus, hidrofilinius ir lipofilinius junginius, gali būti orientuotos į taikinių ligandus, antikūnus ar peptidus, specifiškos tam tikroms ląstelėms ar audiniams. Gaminamos ir valdomo medžiagų išskyrimo liposomos. Tyrimai rodo, kad jų panaudojimas klinikinėje praktikoje dažnai būna farmakoekonomiškai naudingas ir racionalus. Dabartiniu metu liposomų apvalkalėlių gamybai pradėti naudoti biopolimerai, veikdami steriškai ir elektrostatiškai, jie padidina pūslyčių stabilumą. Iš biopolimerų, liposomų apvalkalėliams formuoti naudojamas krakmolas, želatina, baltymai, celiuliozė, pektinas, chitozanas ir kt.
Vitaminų liposomos: reikšmingi fiziologiniai pranašumai
Liposmos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: jos viduje esančios biologiškai aktyvios medžiagos, tinkamai parinkto dydžio, struktūros, gamybai panaudotų lipidų, jų afiniteto liposomai ir kt. Svarbios ir tokios aplinkybės, kaip įkapsuliavimo kokybė, vitamino stabilumas, įkapsuliuotų dalelių dydis, išskyrimo greitis, vitamino biologinis prieinamumas. Gaminant liposomas siekiama kuo didesnio pūslyčių stabilumo, atsparumo agresyviems deguonies radikalams, mažiausio įmanomo toksiškumo. Vitaminų liposominių produktų gamybai vis dar plačiai taikomi klasikiniai metodai, nes jie nesudėtingi, visuotinai pripažinti ir gali būti naudojami įvairioms indikacijoms. Greta jų diegiamos ir naujosios technologijos, turinčios pranašumų: užtikrina didesnį įkapsuliuotos medžiagos stabilumą, efektyvumą, universalumą, platesnį pritaikomumą, mažesnį toksiškumą, aukštesnę galutinio produkto kokybę. Tyrimai parodė, kad geriamieji liposominiai vitaminų MP net 1,77 kartų (77 proc.) geriau pasisavinami negu neliposominiai MP. Liposominio C vitamino Cmax, AUCO – T ir AUCO – ~ (begalybės ženklas) reikšmingai didesni negu neliposominio C vitamino. Tai rodo, kad liposominis kapsulinis C vitaminas yra, morfologiniu požiūriu, gerai organizuotas darinys, sudarytas iš vienodo dydžio dalelių, pasižymi dideliu veiksmingumu ir geresniu biologiniu pasisavinimu, nei tradiciniai C vitamino produktai.
Liposominiai MP Lietuvoje
Lietuvos taip pat jau yra modernių liposominių MP, kuriuos gamina ir rinkai tiekia kompanija „Rexsan Pharmaceuticals”.
„Rexsan Pharmaceuticals” – tai moderni, inovatyvi ir viena didžiausių farmacijos produktų gamintojų Baltijos šalyse. Įmonėje organizuoti visi kietųjų formų vaistų, maisto papildų ir medicinos priemonių gamybos etapai, įdiegta kokybės vadybos sistema pagal Europos Sąjungos Geros gamybos praktikos (GMP) ir RVASVT taisyklėmis reglamentuotus bei ISO standartus.
„Rexsan Pharmaceuticals” rūpinasi kompanijos produktų gamyba nuo molekulės formulės sintezės iki galutinio produkto ir jo pristatymo vartotojui. Įmonės laboratorijose atliekami kokybės kontrolės tyrimai viso gamybos ciklo metu, tai užtikrina aukštą produktų kokybę, efektyvumą ir saugumą. Trijuose nepriklausomuose viso ciklo kietų farmacijos formų gamybos skyriuose naudojama inovatyvi ir itin efektyvi itališka įranga.
„Rexsan Pharmaceuticals” teikia farmacijos ir medicinos produktų logistikos paslaugas Lietuvoje ir visoje Europoje.
„Rexsan Pharmaceuticals” liposominių MP gamybos linijoje vyrauja patys populiariausi ir reikalingiausi žmogaus organizmui C ir D vitaminai, mineralai (magnis).
„Rexsan Pharmaceuticals” liposominiai MP sukurti taikant pažangius šių laikų farmacijos laimėjimus, tai užtikrina aukščiausią produktų kokybę ir maksimalų vitaminų ir mineralų pasisavinimą. Į liposomas įterptos veikliosios medžiagos saugiai pereina virškinimo traktą išvengdamos skrandžio rūgšties ir fermentų poveikio, ir po rezorbcijos pasiekia atitinkamas audinių ląsteles – taikinius. „Rexsan Pharmaceuticals” sukurti ir gaminami liposominiai MP yra puikus pasirinkimas geresniam efektui pasiekti, norint palaikyti ar atkurti ligų ar dėl kitokių priežasčių pažeistas organizmo gyvybines jėgas ir funkcijas.
„Rexsan Pharmaceuticals”asortimentas Lietuvos rinkoje:
Rexsavit Lipo C 250 mg N50
Rexsavit Lipo C 500 mg N30
Rexsavit Lipo D3 2000 IU N30, N50
Rexsavit Lipo D3 4000 IU N30
Rexsavit Lipo MgN30
Rexsavit Lipo Mg+B6N30
Rexsavit Lipo Mg+B6+MelatoninasN30
