Gudručio vaistinė

Dažnas lietuvis į vitamino D vartojimą numoja ranka: vaistininkė įspėja – jo trūkumas atsiliepia sveikatai

Vitaminas D

Itin dažnai europiečių, tame tarpe ir lietuvių, išgirstama diagnozė šaltuoju laikotarpiu – vitamino D trūkumas. Ją dažniausiai išgirsta pernelyg atsainiai žiūrintieji į vitamino D vartojimą arba ignoruojantieji organizmo siunčiamus signalus apie vitamino trūkumą. Vaistininkė išskiria – tinkamas suvokimas apie vitamino D organizmui svarbą bei reguliarus jo vartojimas padės pagerinti bendrą savijautą ir išvengti kai kurių lėtinių organizmo ligų.

Neretai pamiršta vitamino D svarbą organizmui

Vitamino D trūkumas, Europos endokrinologijos žurnale publikuoto tyrimo duomenimis, pasireiškia maždaug apie 20 proc. šiaurės Europos šalių gyventojų bei 30–60 proc. vakarų, pietų ar rytų Europos šalyse gyvenančių žmonių, o ypač didelis vitamino D trūkumas kamuoja net dešimtadalį europiečių. Esminės priežastys, lemiančios vitamino trūkumą Lietuvos gyventojams, BENU vaistininkės Lauros Mockutės teigimu, yra kelios.

„Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra saulė, maistas, maisto papildai. Vertinant mūsų šalies geografiją, vitamino D pasisavinti iš saulės beveik negalime, mat Lietuvoje saulėtų dienų – nedaug. Su maistu pasisaviname tik apie 10 proc. organizmui reikalingo vitamino D kiekio. Tad vienintelis būdas mūsų kūnui gauti reikiamą dozę vitamino D yra per maisto papildus, tačiau ir juos vartoti neretai pamirštame“, – pastebi L. Mockutė.

Vaistininkė pastebi, jog pamiršdami vitamino D, atsakingo už daugelį organizmo procesų, vartojimą, galime jausti pablogėjusią savo organizmo būklę, o vitamino ypač trūkstant – netgi susidurti su įvairiomis lėtinėmis ligomis.

„Vitaminas D mūsų organizme susijęs su autoimuninių, imunomoduliacinių, priešuždegiminių procesų veikimu, tad pagrindiniai pojūčiai, signalizuojantys apie šio vitamino trūkumą – slogi nuotaika, padidėjęs prakaitavimas, nuovargis, irzlumas, padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs mieguistumas, plaukų slinkimas, sunkesnis žaizdų gijimas.

Vitaminas D taip pat yra atsakingas už kalcio įsisavinimą mūsų organizme, o pastarasis svarbus kaulinio audinio formavimuisi. Tad senyvo amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę, lėtinius raumenų skausmus, o vaikams jo trūkumas – rachitą. Esant dideliam vitamino trūkumui gali išsivystyti išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas, jo trūkumas taip pat siejamas su alzhaimerio liga. Nepakankamas vitamino kiekis gali paskatinti ar išprovokuoti artritą, vilkligę, atopinį dermatitą“, – vitamino D svarbą organizmui apžvelgia BENU vaistininkė.

Geriau vartoti ilgą laiką mažesnėmis dozėmis

Tiesa, ne visais atvejais kritinis vitamino D trūkumas gali būti siejamas su asmens atsainumu maisto papildų vartojimui. Kai kurių organizmas vitamino paprasčiausiai tinkamai neįsisavina dėl sutrikusių organizmo procesų.

„Tinkamai pasisavinti vitaminą D gali trukdyti prastas įsiurbimas virškinamajame trakte. Kitos sunkiau išsiaiškinamos priežastys – padidėjęs kepenų katabolizmas, suprastėjusi vidinė šio vitamino gamyba ir perdirbimas. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad organai-taikiniai, turintys vitamino D receptorius, nebūna jam jautrūs ir nors vitamino organizme pakanka – organai „nereaguoja“ taip, kaip turėtų“, – komentuoja L. Mockutė.

Tokiais atvejais, vaistininkės teigimu, vertėtų konsultuotis su gydytoju ieškant tinkamiausio sprendimo organizmo prisotinimui vitaminu D. Specialistė prideda, kad individualią vitamino D paros dozę pavyks nustatyti atlikus kraujo tyrimą.

„Vaistinėje galima rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra nuo 1000 iki 4000 vitamino D veikimo vienetų, taip pat yra prieinami receptiniai vitamino D papildai, kuriuose veikimo vienetų skaičius yra gerokai didesnis ir tinkamas vartoti vieną kartą per savaitę vitamino D kiekio organizme atstatymui. Esant normaliam vitamino D kiekiui kraujyje, reikėtų tęsti maisto papildo vartojimą mažesnėmis dozėmis siekiant palaikyti normalų jo kiekį. Be to, mažesnėmis dozėmis organizmui apdoroti ir įsisavinti gautą vitaminą yra lengviau, tad geriausia profilaktiškai vitaminą vartoti nuolat“, – pataria BENU vaistininkė.

L. Mockutė rekomenduoja rinktis aliejinės formos vitamino D papildus, mat vitaminas yra tirpus riebaluose ir tokia forma organizmui jį lengviau pasisavinti. Įsivertinus savo kasdienį ritmą ir poreikius galima rinktis vitamino D lašus, purškalus, kapsules, kramtomas tabletes ar įprastas tabletes.

Šaltuoju laikotarpiu, be vitamino D vartojimo vaistininkė patartų vartoti Omega-3 riebalų rūgštis, taip pat maisto papildus, stimuliuojančius imuninę sistemą – vitaminą C, antioksidantus, seleną, cinką, taip užtikrinant gerą savijautą. BENU vaistininkė primena, kad visus maisto papildus reikėtų rinktis atsižvelgiant į organizmo būklę, taip pat įvertinant ir tai, kokio poveikio yra tikimasi, be to, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

TAIP PAT SKAITYKITE