Nobel biocare

CARBAMAZEPIN (CARBAMAZEPINUM), ACTAVIS TAB. 200 MG N50, Actavis

Carbamazepin Balkanpharma
Carbamazepinum
Registracijos numeris: 02/7999/10
ATC kodas: N03AF01
Farmakoterapinė grupė: Antiepilepsiniai. Karboksamido dariniai
Veikliųjų medžiagų sąrašas ir kiekiai.

200 mg karbamazepino.

Vaisto forma ir vaisto kiekis

Vienoje tabletėje yra 200 mg karbamazepino.
Pakuotė, kurioje yra 50 tablečių po 200 mg.

Vaisto farmakoterapinė grupė. Antiepilepsiniai. Karboksamido dariniai

Gamintojo pavadinimas ir adresas

BALKANPHARMA – DUPNITZA AD, 2600 Dupnitza,
Bulgarija

Vaisto vartojimo indikacijos
Karbamazepino galima vartoti tik nurodžius ir prižiūrint gydytojui.
Medikamentas efektyviai slopina kai kurių formų epilepsinius traukulius,
slopina trišakio bei liežuvinio ryklės nervo skausmą taip pat skausmingus
spazmus.
Prižiūrint gydytojui karbamazepinu galima gydyti ir kai kuriuos kitus
sveikatos sutrikimus.
Poveikis
Vaistas nuo epilepsijos.
Karbamazepinu galima gydyti kai kurias epilepsinių traukulių rūšis, vaistu
galima malšinti tam tikrą stiprų neuralginį skausmą pvz., veido kramtomųjų
raumenų (išilgai trišakio nervo) bei liežuvinio ryklės nervo. Karbamazepinas
tinka jeigu atsirado priklausomumas nuo alkoholio.

Informacija, kuria būtina žinoti prieš vartojimą
Kontraindikacijos

Prieš pradedant vartoti karbamazepino reikia informuoti
gydytoją, jei sergate arba sirgote kokia nors kita liga. Svarbu atkreipti
dėmesį į sąlygas, kurioms esant medikamento vartoti draudžiama. Jos yra šios:
– padidėjęs jautrumas karbamazepinui arba kitokiems panašios struktūros
preparatams (amitriptilinui, imipraminui, nortriptilinui ir kt.);
– širdies atrioventrikulinė blokada;
– sutrikusi (arba buvo sutrikusi) kraujodara, sunki kraujo liga (labai mažai
leukocitų, eritrocitų ar trombocitų arba kraujo serume per mažai geležies).
Karbamazepino reikia vartoti atsargiai:
– pacientams, kurie serga alkoholizmu;
– vaikams ir pagyvenusiems žmonėms;
– tiems žmonėms, kuriems sutrikusi širdies, kepenų, inkstų veikla,
šlapinimąsis, kurie serga cukriniu diabetu ar akispūdžio padidėjimu.

Perspėjimai

Gydymą turi nuolat prižiūrėti gydytojas. Būtina tiksliai vartoti
gydytojo nustatytą dozę, be jo leidimo nutraukti gydymą draudžiama.
Karbamazepinas nėra paprastas vaistas nuo skausmo, juo nepatariama malšinti
įprastinį skausmą.
Kokį poveikį karbamazepinas daro jaunesniems kaip šešių metų vaikams,
išsamių tyrimų neatlikta, todėl jo skirti mažiems vaikams reikia atsargiai,
kadangi dažniau atsiranda nepageidaujamas poveikis.
Prededant gydymą karbamazepinu, ypač didele doze, gali padažnėti traukuliai.
Suaugę žmonės karbamazepino sukeliamam nepageidaujamam poveikiui yra
jautresni.
Pacientams, kurie vartoja karbamazepino, reikia nuolat tikrinti klinikinę
būklę, kraujo laboratorinius rodmenis, kepenų bei inkstų funkciją.
Moterys, kurios vartoja karbamazepino, turi nepamiršti, kad medikamentas
gali mažinti kontracepcinių preparatų poveikį, gali atsirasti
nepageidaujamas nėštumas.
Alkoholis mažina medikamento poveikį, todėl gydymo metu jo gerti draudžiama.
Alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims karbamazepino poveikis gali būti
mažesnis.
Kai kuriems karbamazepino vartojantiems pacientams gali padažnėti infekcinių
ligų, dažniau kraujuoti iš dantenų, lėčiau gyti žaizdos. Medikamento
geriantys žmonės turi griežtai laikytis burnos ertmės ir dantų higienos
reikalavimų. Jeigu būtina gydyti dantis, apie karbamazepino vartojimą reikia
informuoti dantų gydytoją.
Gali padidėti jautrumas šviesai. Reikia dėvėti nuo šviesos kūną dengiančiais
rūbais, nešioti akinius nuo saulės, naudoti skėtį.
Karbamazepinas gali keisti kai kurių laboratorinių nėštumo nustatymo, kepenų
veiklos, cholesterolio, trigliceridų, bilirubino ir kitus mėginius. Todėl
prieš atliekant tyrimus reikia perspėti laboratorijos gydytoją.

Sąveika su kitais vaistais
Karbamazepino ir kitokių medikamentų galima vartoti tik nurodžius gydytojui.
Karbamazepinas sąveikauja su daugeliu vaistų, todėl kartu jų vartoti reikia
itin atsargiai. Toliau aprašyta sąveika su dažniausiai vartojamais
medikamentais.
Kartu vartojant karbamazepino ir kitokių traukulius slopinančių medikamentų
(fenitoino, fenobarbitalio, hidantoino, sukcinimido, valproinės rūgšties ir
valproatų), barbituratų, padidėja abipusis preparatų skaidymas, pakinta
poveikis ir toksiškumas. Vartojant karbamazepino ir eritromicino,
cimetidino, propoksifeno, izoniazido, fluoksetino, ličio arba kai kurių
kraujo spaudimą mažinančių preparatų, didėja toksinio poveikio pavojus.
Karbamazepinas daro įtaką skydliaukės veiklai, mažina kraujo krešumą reguliuojančių vaistų bei kortikosteroidų poveikį.
Tricikliai antidepresantai, haloperidolis, loksapinas, maprotilinas,
fenotiazinai ar tioksantinai stiprina karbamazepino CNS slopinantį poveikį,
mažina jo antitraukulinį aktyvumą ir gali sukelti psichikos sutrikimą. Kartu vartojant paracetamolio, didėja kepenų pažeidimo pavojus.
Žalingą karbamazepino poveikį gali stiprinti diltiazemas, verapamilis,
hormonų ir kontracepciniai preparatai.

Ypatingi perspėjimai. Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Karbamazepino nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims ir žindyvėms.
Preparatas gali kenkti poveikį vaisiui ir naujagimiui, todėl jo galima
vartoti tik būtiniausiu atveju, atidžiai prižiūrint gydytojui.

Poveikis gebėjimui vairuoti transportą ir prižiūrėti prižiūrėti veikiančius
įrenginius
Kol palaikomoji dozė tinkamai nenustatyta ir kol liga, t. y. skausmo
sindromas, neišnykęs, vairuoti transportą ir prižiūrėti veikiančius
įrenginius nerekomenduojama. Būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.
Žmonėms, kurie serga epilepsija, dėl ligos draudžiama vairuoti transportą ir
prižiūrėti veikiančius įrenginius.

Vartojimo instrukcija
Dozavimas. Karbamazepino dozę, gydymo trukmę ir vartojimo būdą gali nustatyti
tik gydytojas.
Paprastai epilepsijos gydymą reikia pradėti nuo 100 mg arba 200 mg (pusės ar
vienos tabletės) du kartus per dieną, vėliau kas savaitę dozę reikia didinti
atitinkamai 100 mg arba 200 mg per dieną, kol bus pasiekta palaikomoji dozė.
Paprastai ji yra 600 – 1600 mg per dieną.
Jeigu atsirado trišakio arba liežuvinio ryklės nervo neuralgija, reikia
gerti 100 mg (pusę tabletės) du kartus per dieną. Vėliau kas savaitę dienos
dozę reikia didinti tol, kol ji taps 200 mg. Vėliau, jeigu reikia, kol
skausmas išnyks, kas 12 valandų galima papildomai gerti po 100 mg.
Karbamazepino vartojant kaip antipsichozinio preparato, gydymo pradžioje
reikia gerti 200 mg arba 400 mg (vieną arba dvi tabletes) per dieną, dozę
reikia išgerti per du kartus. Didžiausia dienos dozė yra 1600 mg.
12 – 15 metų vaikams dienos dozė neturi viršyti 1 g. 15 metų ir vyresniems
vaikams didžiausia dienos dozė – 1,2 g, suaugusiems žmonėms ji kartais gali
siekti 1,6 g.
Jaunesniems nei 6 metų vaikams dienos dozė yra 10 – 20 mg/kg kūno svorio, ją
reikia suvartoti per 2 – 3 kartus. Jeigu vaikas vaistą toleruoja, dozę
galima padidinti 100 mg per dieną ir gerti ne daugiau kaip 250 – 350 mg per
dieną. Negalima viršyti 35 mg/kg kūno svorio dienos dozės.
6 – 12 metų vaikams gydymo pradžioje reikia gerti po 100 mg du kartus per
dieną, kas savaitę dienos dozę reikia didinti 100 mg, kol bus pasiekta
mažiausia efektyvi terapinė dozė. Paprastai palaikomoji dozė svyruoja nuo
400 mg ir 800 mg per dieną. Dienos dozė negali viršyti 1000 mg. Karbamazepino dienos dozę reikia gerti lygiomis dalimis per 3 – 4 kartus. Kadangi karbamazepinas dirgina virškinimo traktą, jeigu galima, jį reikia gerti kartu su maistu.
Jeigu pacientas pamiršo išgerti vienkartinę dozę, ją reikia išgerti kaip
galima greičiau. Jei artėja sekančios dozės gėrimo laikas, praleistosios
gerti nereikia, nes dvigubą dozę gerti draudžiama.
Tam, kad išvengti nepageidaujamo poveikio, gydymą rekomenduojama pradėti nuo
mažesnės dozės ir ją kas savaitę palaipsniui didinti tol, kol bus pasiekta
tinkama palaikomoji.
Jei ligonis vartoja kitokių medikamentų nuo trauklulių, gydymą karbamazepinu
reikia pradėti nuo mažesnės dozės, palaipsniui ją didinti. Tuo pat metu
reikia mažinti kitokio preparato nuo epilepsijos dozę.
Išimtis yra fenitoinas, kurio dozę gali tekti didinti.
Gali tekti didinti karbamazepino palaikomąją dozę, kadangi dėl gydymo
pradžioje atsirandančios autoindukcijos kraujo plazmoje gali sumažėti
medikamento koncentracija.
Vaisto vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui mažinant dozę, kadangi
gali paūmėti traukuliai, atsirasti net status epilepticus.
Jeigu karbamazepinu slopinamas skausmo sindromas ir skausmas sumažėja, dozę
reikia mažinti palaipsniui kas mėnesį, kol skausmas visiškai išnyks ir
gydymas bus baigtas.

Perdozavimas. Jeigu išgėrėte per didelę karbamazepino dozę, nedelsdami
kreipkitės pas gydytoją.
Perdozavus medikamento gali atsirasti drebulys, sujaudinimas, dirglumas,
vėliau – sunkių padarinių, galite prarasti sąmonę, atsirasti traukulių,
kvėpavimo slopinimas, sutrikti arba nutrūkti šlapinimasis, sutrikti širdies
ritmas (padažnėti, atsirasti tachikardija), atsirasti mėšlungis.
Teikiant pirmąją pagalbą, reikia sukelti vėmimą, išplauti skrandį, duoti
gerti aktyvuotos anglies arba vidurių laisvinamųjų preparatų. Apsinuodijimo
atveju būtina gydytojo pagalba.

Šalutinis poveikis

Jeigu vartojant karbamazepino atsirado nebūdingų Jūsų
ligai nepageidaujamų simptomų, nedelsdami pasitarkite su gydytoju.
Dažniausiai galimas nepageidaujamas poveikis: apetito sumažėjimas, burnos
sausmė, mieguistumas, svaigulys, eisenos sutrikimas, dvejinimasis akyse,
pykinimas, vėmimas, sumišimas, silpnumas, nuovargis.
Gali padidėti jautrumas, atsirasti alerginė odos reakcija. Pacientams, kurių
jautrumas tricikliams antidepresantams buvo padidėjęs, jis gali būti
padidėjęs ir karbamazepinui.
Retai gali sutrikti kraujo sudėtis ir kraujodara, širdies ir kraujagyslių
sistemos, kepenų bei inkstų veikla. Tokiu atveju gydytojo nurodymu
medikamento vartojimą reikia nutraukti.

Informacija apie vaisto laikymą
LAIKYMO SĄLYGOS
Vaistą reikia laikyti originalioje pakuotėje, sausoje, tamsioje vietoje, ne
aukštesnėje kaip 25 laipsnių C temperatūroje.
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje

Tinkamumo laikas. 3 metai.