Eurovaistinė

Kalėdos namuose: 3 tradiciniai ir nostalgiški kepinių receptai

Tikriausiai nei vienas neįsivaizduoja savo šventinio stalo be jau tradiciniais tapusių mamos ar močiutės kepinių: lengvų ir minkštučių plikytų pyragėlių, traškių žagarėlių, aguonomis ir riešutais kvepiančio vyniotinio… Būtent jie mums labiausiai kvepia Kalėdomis ir kas kartą nukelia į vaikystę. Tačiau šiais metais Kalėdos bus kitokios: keliauti ir lankyti artimųjų negalėsime, todėl šventinę ir nostalgišką namų aplinką teks susikurti patiems. Kaip tai padaryti ir kokius nostalgiškus kepinius išsikepti šiemet, pataria „Malsenos“ kepimo akademijos ambasadorė Sonata Šalkauskaitė ir kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė.

Lietuviški meduoliai – kokius kepti per šias Kalėdas? Patarimai ir 2 gardūs receptai

Be meduolinių sausainių jau daugelis neįsivaizduoja šventinio Kalėdų laukimo. Jie populiarūs visoje Europoje, ypač šiaurės šalyse – nuo „brunkager“ Danijoje, „pepparkakor“ Švedijoje iki „lebkuchen“Vokietijoje. Lietuvos konditerijoje meduoliniai kepiniai taip pat užima svarbią vietą, tačiau mūsuose kur kas populiaresni meduoliniai pyragai. Jie nuo seno kepami visoje Lietuvoje ir visuose jos regionuose – šventinis stalas neįsivaizduojamas be medaus torto ir minkšto meduolio. Kaip juos pasigaminti ir ką žinoti apie meduolių tešlą, pataria „Malsenos“ kepimo akademijos ambasadorė Sonata Šalkauskaitė ir kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė.

Ekspertė pataria, kokius patiekalus be mėsos rinktis šventėms

Ekspertė pataria, kokius patiekalus be mėsos rinktis šventėms

Artėjant didžiausioms metų šventėms daugelis dairosi ne tik tradicinių, bet ir dar neišbandytų, naujų receptų, kuriais papuoš savo kalėdinį stalą. Ir nors įprastai žuvis – Kūčių pažiba, o mėsos patiekalai dažno šeimoje puošia Kalėdų stalą – eksperimentuoti nebijantys ieško ir nemėsiškų alternatyvų.

Gruodis saldumynų mėnuo – kaip vaikams padėti neprarasti saiko?

Jeigu visus metus namuose esantį saldumynų kiekį tėvai gali kontroliuoti, tai gruodį jis dažnai būna nevaldomas – dovanėlės nuo artimųjų, advento kalendorius, šventinis stalas, o kur dar Kalėdų Senelio staigmenos. „Eurovaistinės“ vaistininkė pataria gruodį nesiimti kraštutinumų ir saldumynų nedrausti, tačiau pataria ir kaip pasirūpinti, kad vaikai nepamirštų saiko.

Lietuvos gyventojai žuvų atžvilgiu nusiteikę konservatyviai: valgo retai, naujų rūšių išbandyti nesiveržia

Lietuvos gyventojai nėra itin dideli žuvies mėgėjai – mūsų šalis pagal žuvies ir jūrinių produktų suvartojimą užima 18 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centro (EUMOFA) duomenys. Gydytojų dietologų teigimu, šalies gyventojų valgiaraščiuose žuvis atsiranda itin retai, o ir skirtingų rūšių žmonės ragauti nelinkę – dažniausiai jie lieka ištikimi lašišai.

Koronaviruso grimasos – Lietuvos senjorai susirūpino savo palikimu

Penktus metus iš eilės Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas suteikė galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms. Nemokama teisine pagalba (pro bono) pirmąją gruodžio mėnesio savaitę pasinaudojo itin didelis žmonių skaičius. Didelę dalį jų sudarė senjorai, kuriuos labiausiai domino, kaip tinkamai sutvarkyti palikimo klausimus.

Konditeris pataria, kaip pasigaminti imbierinį namelį

Kalėdų tikriausiai neįsivaizduojame be įvairiausių dekoracijų: tviskančios eglutės, žybsinčių, langus puošiančių girliandų, namuose sukabintų kalėdinių kojinių… Tačiau turbūt mieliausia ir skaniausia kalėdinė dekoracija – namie keptas ir pačių rankomis pastatytas imbierinių sausainių namelis. Ir nors šis konditerinis stebuklas sparčiai populiarėja Lietuvoje – daugelis nežino, kad ši graži tradicija vyrauja jau šimtmečius, o ją išpopuliarino visiems puikiai pažįstama pasaka.

Mokslininkai pradėjo tyrimą dėl žuvų taukų vartojimo įtakos išvengiant COVID-19

Oslo universitetinės ligoninės mokslininkai pastebi požymių, rodančių jog menkių kepenų aliejus – žuvų taukai – galėtų sumažinti COVID-19 infekcijos riziką. Vieno didžiausių visų laikų tyrimų Norvegijoje metu bus išsamiai aiškinamasi, ar tai tiesioginė menkių kepenų aliejaus įtaka, ar egzistuoja ir kiti veiksniai, siejami su žuvų taukus vartojančiais asmenimis.

Koronavirusą tyręs Paulius Yamin Slotkus: „4-ąja pandemijos banga gali tapti psichikos ligos“

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Vieni pradėjo dirbti iš namų, kiti neteko darbo, buvo priversti likti namuose, atsisakyti kelionių ir vakarėlių. Treti su virusu susidūrė akis į akį ir dar iki šiol jaučia neigiamus jo padarinius. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro jaunesniojo mokslo darbuotojo Pauliaus Yamin Slotkaus, su kolegomis Gulia Magnani ir Dalia Bagdžiūnaite gegužės mėnesį atlikusio „Krizių įveikimo ir tvarumo – CSS tyrimą, siaučianti COVID-19 pandemija – itin rimta problema, galinti turėti neigiamą įtaką žmonių psichinei sveikatai.

Tai mokėti privalo kiekvienas: pirmoji pagalba užspringus (video)

Iki gražiausių metų švenčių liko visai nedaug. Ir vėl susėsime prie šventinių stalų, kalbėsimės ir džiaugsimės su tais, kurie šalia. Dėl sugriežtinto karantino šiemet nemažai žmonių sutiks šventes ir visai vieni. Ar tikrai žinote, ką reiktų daryti, jeigu staiga užspringote ir nėra kas jums padėtų? Arba, jeigu netikėtai užspringo šalia esantis žmogus?

Kokias šeimų problemas padeda spręsti socialiniai darbuotojai?

„Besikeičiant visuomenės požiūriui į socialines paslaugas, pastebime ir kintantį požiūrį į socialinį darbuotoją bei jo funkcijas. Nors dar egzistuoja nuomonė, kad socialinis darbuotojas yra kontrolės mechanizmo dalis šeimai, kuri patiria sunkumus. Tik nuo pačios šeimos, kuriai yra reikalinga pagalba, priklauso, kaip ji suvokia tokios pagalbos reikalingumą bei moka ja pasinaudoti ir priimti“, – sako nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ Vilniaus šeimų stiprinimo programos koordinuojanti atvejo vadybininkė Indrė Kropienė.

Psichologė apie nuotolines Kalėdas: kaip peržengti ekranus?

Pandemijos mastams nemažėjant ir karantinui griežtėjant, tapo aišku, kad Kalėdas šiemet švęsime nelankydami savo artimųjų. Psichologai siūlo išeitį, kad nesijaustume vieniši – pasitelkti technologijas ir surengti virtualią Kalėdų šventę.

Apatiniai ir Zodiako ženklas: ar čia gali būti ryšys?

Apatiniai ir Zodiako ženklas: ar čia gali būti ryšys?

Rinkdamasi apatinius kiekviena moteris vertina juos per savo prizmę: vienoms svarbiausia spalva, kitoms – kaina, dar kitoms papuošimai ar seksualumas ir pan. Taip pat nemaža dalis domisi, kokie apatiniai tinka pagal Zodiako ženklą. Tiesa, šis kriterijus gali būti puikus pagalbininkas, jei ieškote apatinių, kaip dovanos. Taigi, ar žinote, kokie apatiniai labiausiai tinka Jums pagal Zodiako ženklą?

Neteisingas kaukių dėvėjimas ne tik neapsaugo nuo COVID-19, bet ir žaloja odą

Nuo pandemijos pradžios praėjo beveik metai, tačiau vis dar ne visi gyventojai išmoko teisingai dėvėti apsaugines veido kaukes. Viena dažniausių klaidų – kaukės keičiamos per retai. BENU Sveikos odos instituto ekspertė Donata Švarcaitė sako, kad šaltuoju metu per ilgai dėvima kaukė ne tik neapsaugo nuo užsikrėtimo COVID-19, bet ir daro žalą odai po kauke. Besikaupianti drėgmė gali paskatinti odos paraudimą, spuogų atsiradimą, odos jautrumą ir uždegimą.

Vaistininkas: turime dar labiau sustiprinti savo saugumą dėvėdami kaukes

Pandemijos pradžioje, pavasarį, buvo metas, kai Lietuvos gyventojai apsauginių kaukių apskritai neturėjo galimybių įsigyti, tad buvo leista kvėpavimo takus pridengti rankų darbo kaukėmis, skarelėmis ir pan. Visgi, tada viruso plitimas šalyje buvo kelis kartus mažesnis dėl griežto karantino ir žmonių sąmoningumo. Šiuo metu situacija Lietuvoje ypač sudėtinga, o veiksmingų apsisaugojimo priemonių turime pakankamai, tad „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ragina dar atidžiau rūpintis savo ir kitų saugumu.

SAM: teismų darbas vyks ir karantino metu

Šalyje pratęsus ir sugriežtinus karantiną, teismo posėdžiai ir teismų darbas, siekiant užtikrinti teismų veiklos tęstinumą, nebus stabdomi, todėl gyventojai turės galimybę vykti į teismus ir teisėsaugos institucijas.

NVSC padedantys kariai savanoriai: susitelkę pandemiją įveiksime

NVSC padedantys kariai savanoriai: susitelkę pandemiją įveiksime

Per septynias savaites tūkstančiams koronavirusine infekcija (COVID-19) užsikrėtusių žmonių paskambinę, taip pat nustatę ir informavę dešimtis tūkstančių rizikingą sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėjusių, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai (KASP) sako, kad dabartinėje situacijoje, stabdant infekcijos plitimą, kiekvieno žmogaus asmeninis indėlis ir pavyzdys įgauna dar didesnę reikšmę.

Praėjusią parą patvirtinti 1432 koronavirusinės infekcijos atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1432 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 439 iš jų registruoti Vilniaus, 296 Kauno, 168 Klaipėdos, 154 Panevėžio, 150 Šiaulių, 85 Alytaus, 60 Marijampolės apskrityse. Dar infekcijos 26 atvejai patvirtinti Tauragės, 23 Utenos ir 21 Telšių apskrityse. 10 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Sugriežtinus karantiną, primenamos specialistų teikiamos psichologinės pagalbos galimybės

Šalyje įvedus griežtesnius karantino apribojimus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį į psichologinę bei emocinę žmonių sveikatą. Karantino metu pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui bei artėjant didžiausioms žiemos šventėms daugiau žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis. Ministerija skatina visuomenę nebijoti ieškoti pagalbos ir primena, kokios šiuo metu yra galimybės bei kur galima kreiptis į specialistus.

Mobilūs punktai veiks ir savaitgaliais

Mobilūs punktai veiks ir savaitgaliais

Atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mobilūs punktai dirbs savaitgaliais.

Lietuvoje – 1919 koronavirusinės infekcijos atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1919 koronaviruso (COVID-19) atvejai. 656 iš jų registruoti Kauno, 444 Vilniaus, 232 Panevėžio, 155 Alytaus, 106 Klaipėdos, 90 Marijampolės, 89 Šiaulių apskrityse. Dar 74 infekcijos atvejai patvirtinti Telšių, 46 Tauragės ir 9 Utenos apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Paveiktų šalių ir regionų sąraše liko tik keturios Lenkijos vaivadijos

Penktadienį atnaujinus paveiktų šalių ir regionų sąrašą, į jį įtraukta ne visa Lenkija, o tik keturios jos vaivadijos: Mažoji Lenkija, Liubušas, Opolė ir Pakarpatė. Tai reiškia, kad nuo pirmadienio atvykstantys iš šių regionų arba per juos keliaujantys asmenys privalo izoliuotis 10 dienų arba atlikti koronaviruso (COVID-19) infekcijos nustatymo tyrimą.