Kaip rodo Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atliekamas nuolatinis žiniasklaidos stebėjimas, pastaraisiais metais didėja Lietuvos žiniasklaidos susidomėjimas narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos temomis. Didžiausias dėmesys skiriamas kriminalinėms temoms (populiariausios temos – išradingai siuntiniuose kalinamiesiems paslėpti narkotikai, narkotikų platintojų sulaikymas bei teismai). Vis dėlto daugiausia problemų kyla pateikiant ne kriminalines naujienas apie narkotikus, o aprašant problemines sritis, pateikiant šviečiamąją informaciją. Ypač svarbu, kad tokia informacija apie narkotikus žiniasklaidoje neskatintų smalsumo ar netaptų paslėpta narkotikų reklama.
Populiariausi mitai apie narkomanijos problemą Lietuvos žiniasklaidoje
Mitas. „Narkomanas” yra tik apkvaitęs, netvarkingas, vagiliaujantis, niekur nedirbantis ir asocialus asmuo.
Mitas. Kuo daugiau gąsdinimų, „baisių” iliustracijų, tuo labiau jauni žmonės bus atgrasomi nuo narkotikų.
Mitas. Narkotikai yra skirstomi į „sunkius” ir „lengvus”.
Mitas. Žalos mažinimo programos skatina narkotikų politikos liberalizavimą; pasaulis atsisako žalos mažinimo programų.
1 Mitas. „Narkomanas” yra tik apkvaitęs, netvarkingas, vagiliaujantis, niekur nedirbantis ir asocialus asmuo.
Faktas. Kai kurie šiuolaikiniai narkotikų vartotojai yra puikiai socialiai prisitaikę, dirbantys ir net kopiantys karjeros laiptais; jų požiūris į narkotikus – grynai vartotojiškas. Tam tikrą laiką jie gali nejausti jokių rimtesnių narkotikų vartojimo padarinių savo darbui, mokslui, karjerai ir asmeniniam gyvenimui, tačiau vėliau juos neišvengiamai užklups nekontroliuojama nuotaikų kaita, baimės ir paranojos priepuoliai, pastebimai blogėjanti atmintis ar nesugebėjimas daryti sprendimus, svarbius tiek asmeniniam, tiek profesiniam gyvenimui, atslinks depresija, iš kurios kiekvieną kartą bus vis sunkiau išsivaduoti. Lieka tik tikėtis, kad tokie ryškūs pokyčiai narkotikų vartotojus paskatins ne didinti narkotikų dozes ar išbandyti naujas rūšis, o keisti savo gyvenimo stilių ir išmokti gyvenime pramogauti be narkotikų.
Jau pripažįstama, kad narkotikų vartojimas pramogų metu sparčiausiai narkotikų vartotojų skaičių Europoje auginantis reiškinys. Narkotikų kontrolės departamentas 2005 metais pradėjo įgyvendinti prevencinį projektą „Pramogos be narkotikų”, kuriuo siekiama, kad narkotikų vartojimas pramogų metu netaptų norma ir jauni Lietuvos žmonės mokėtų linksmintis „nepagardindami” savo emocijų cheminėmis medžiagomis. Daugiau informacijos: www.benarkotiku.lt
2 Mitas. Kuo daugiau gąsdinimų, „baisių” iliustracijų, tuo labiau jauni žmonės bus atgrasomi nuo narkotikų.
Faktas. Vien gąsdinamai neefektyvūs, nes:
A. Gąsdinama pasekmėmis, kurios atsiranda nuo ilgo narkotikų vartojimo, o tai neveikia eksperimentuojančių narkotikų vartotojų, nes jie nelaiko savęs narkomanais.
B. Jauni žmonės, skaitydami tokius „perdėtai baisius” pranešimus, galvoja, kad narkotikų vartojimas yra labiau paplitęs nei yra iš tikrųjų, todėl jiems narkotikų vartojimas pradeda atrodyti normalus reiškinys, pripažinta visuomenės norma.
Žiniasklaidoje galėtų pasirodyti ir tokių pranešimų, kad nors nuo narkotikų ir kenčia tam tikrą dalis gyventojų, didžioji dauguma nevartoja narkotikų ir neturi su jais jokio ryšio (Pavyzdžiui, Lietuvoje 92 proc. gyventojų niekada nėra bandę jokių narkotikų per visą savo gyvenimą) Narkotikų vartojimas nėra norma šiuolaikinėje visuomenėje – tai svarbiausia žinia jaunimui.)
3 Mitas. Narkotikai yra skirstomi į „sunkius” ir „lengvus”.
Faktas.
A. Nuo visų narkotikų vystosi priklausomybė.
Nei kanapės, nei ekstazi ar amfetaminas, nei kokainas nėra „lengvi narkotikai”, nesvarbu, kad kol kas daugiausiai mūsų visuomenėje kalbama tik apie opioidų, t.y. heroino, aguonų sukeliamą žalą.
B. Tai, kad daugiausiai gydytis kreipiasi opioidų vartotojai nereiškia, kad kanapių, sintetinių narkotikų ir kokaino vartotojai neturi psichikos ir fizinės sveikatos problemų ir nesikreipia dėl jų į specialistus.
4 Mitas. Žalos mažinimo programos skatina narkotikų politikos liberalizavimą; pasaulis atsisako žalos mažinimo programų.
Faktas. Žalos mažinimo programos:
A. žalos mažinimo programos yra taikomas visose ES šalyse, JAV ir kitose pasaulio šalyse
B. atlikta daug mokslinių tyrimų įrodančių žalos mažinimo programų efektyvumą
C. sumažina nusikalstamumą ir tokiu būdu mažina žalą šeimos nariams ir visuomenei apskritai
D. sumažina galimybę užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C
E. pakaitinis gydymas yra taikomas tik tuo atveju, jei narkotikus vartojančiam asmeniui netinka visi kiti gydymo būdai nuo priklausomybės.
