REXSAN raumenims sąnariams kaulams

Rūkymas ir moteris

Rūkymas ir moteris

Iki Kolumbo tabakas buvo žinomas tik Amerikos indėnams. Nuo 16 a. tabako vartojimas paplito Europoje, o vėliau ir visame pasaulyje. Dabar Europos šalyse rūko apie trečdalis suaugusių gyventojų. Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse rūkymo paplitimas pastebimai mažėja, ypač vyrų tarpe ir labiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau besivystančiose šalyse rūkymas tebeplinta ir bendras tabako suvartojimas pasaulyje didėja.

Lietuvoje taipogi rūko trečdalis suaugusių gyventojų. CINDI duomenimis vyrų rūkymas beveik nepakito, moterų gi padidėjo net 9%.

Moterų rūkymo pasekmės jų sveikatai panašios kaip ir vyrų. Plintant moterų rūkymui, jų sergamumas ir mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų neišvengiamai didėja. Tačiau moterų rūkymas turi ir savo specifinių pasekmių – jis labai skatina moters senėjimo procesą ir priartina klimaksą maždaug dvejais metais. Rūkymas derinyje su peroralinių kontraceptikų vartojimu daugiariopai  padidina riziką susirgti išemine širdies liga ( IŠL ) ir mirti nuo jos. Rūkymas kenkia veido odai – ji įgauna gelsvai pilką atspalvį, antsti atsiranda raukšlių, balso tembrui – balsas prikimsta, pasidaro grubus, trikdo lytinių liaukų funkciją.

Rūkanti būsimoji mama maitinanti mama žaloja savo kūdikį. Kenksmingos tabako medžiagos sutrikdo vaisiaus širdies veiklą, sukelia kitų organų patologiją. Kai rūko nėščia moteris, būsimo kūdikio audiniams nuolat trūksta deguonies, 50% padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika. Kūdikiai gimsta mažesnio svorio, neretai turi įvairių sklaidos trūkumų ( kiškio lūpą, vilko gomurį, širdies defektų ir kt. ). Du kartus padidėja staigios kūdikių mirties tikimybė. Rūkančių mamų vaikai blogiau auga, gerokai dažniau serga, ypač pirmomis gyvenimo dienomis. Augdami jie būna mažiau atsparūs peršalimui, infekcijoms, todėl dažniau serga bronchitais, plaučių uždegimu ir kt. ligomis. Neretai jie fiziškai silpnesni, blogiau mokosi.

Kada moteris pradeda rūkyti? Nors yra atvejų, kai pirma cigaretė surūkoma jau vaikystėje, didžioji dalis rūkalių eksperimentuoja su rūkymu paauglystėje. Ir jeigu, pradėjus rūkyti, rūkoma karts nuo karto, vėliau, jau brandžiame amžiuje tai tampa reguliariu įpročiu. 

Kas paskatina pradėti rūkyti? Čia galima paminėti visą kompleksą tarpusavyje susijusių veiksnių:

¨     biologiniai veiksniai ( organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės, genetinės savybės );

¨     socialiniai veiksniai ( aplinka, kurioje gyvenama, artimų žmonių pažiūros ir įsitikinimai );

¨     asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai.

Jaunimo –  tiek merginų, tiek vaikinų – tarpe rūkymą dažnai sąlygoja tam tikri psichologiniai veiksniai:

–         noras neatsilikti nuo draugų;

–         noras greičiau tapti suaugusiu, perimti suaugusiojo elgesio normas;

–         smalsumas, noras paeksperimentuoti;

–         nuobodulys, neturėjimas kuo užsiimti;

–         noras atkreipti dėmesį;

–         protestas prieš visuomenę;

–         atsipalaidavimo siekimas;

–         problemų vengimas;

–         nepasitikėjimas savimi.

Dauguma merginų mano, kad rūkymas padės pritapti grupėje, susidraugauti su vaikinais, išlaikyti gerą figūrą.

Rūkymas paprastai vadinamas įpročiu, ir tai tiesa; tačiau jis ne vien įprotis, bet ir priklausomybė nuo nikotino. Nikotinas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemas, dažnina pulsą, aktyvuoja smegenų žievę ir vidurines smegenis, kiek atpalaiduoja skeleto raumenis ir mažina periferinę kraujotaką. Pradėjus rūkyti reguliariai, greitai nusistovi individuali nikotino dozė ( cigarečių skaičius ); poreikį rūkyti apsprendžia nikotino kiekis kraujyje; ilgiau nerūkius, stebimi abstinencijos reiškiniai, kuriuos sumažina ar pašalina kitu būdu patekęs į kraują nikotinas. Visa tai reiškia, kad nikotinas turi narkotiko savibių, o Tarptautinės ligų klasifikacijos 10-jame leidime ( ICD-10 ) jis įtrauktas į psichiką veikiančių medžiagų sąrašą ( greta alkoholio, opiatų ir kitų narkotikų ). Oficialus gi rūkimo pripažinimas patologine psichofizine būkle, iš kurios pats žmogus dažniausiai nepajėgia išeiti, įgalina pagrįstai kalbėti apie medicininės ir psichologinės pagalbos rūkantiesiems teikimo būtinybę.

Ir dar keletas patarimų rūkančioms moterims:

1.     Jeigu Jūs rūkote, siekdamos atsiriboti nuo priklausomų nuo Jūsų žmonių ( vaikų, pagyvenusių giminaičių, sutuoktinio, draugų ), susiraskite kitų būdų likti viena.

2.     Jeigu Jūs rūkote dėl to, kad lengviau susitvarkytumėte su savo emocijomis, išmėginkite kitus “sielos išvalymo” būdus – pvz., užsirašykite savo mintis, jausmus, aptarkite savo problemas su Jums artimais žmonėmis, medituokite ar užsiimkite fiziniais pratimais.

3.     Jeigu Jūs rūkote, nes nenorite priaugti svorio ar laikytis specialių dietų, pertvarkykite savo dienotvarkę, skirdama daugiau dėmesio fiziniam krūviui ir suplanuodama iš anksto savo dienos maisto racioną.

Gamta siekia tobulumo…Motinos piene ir ore, kuriuo kvėpuoja kūdikis, gamta nenumatė nikotino. Ir jeigu žmogus  eina prieš gamtą, jis baudžia pats save. Mūsų ir mūsų artimųjų  ligos – tai ir yra gamtos bausmė už mūsų silpnumą atsispirti pagundai rūkyti. Taigi, nebauskime savęs, neatimkime iš vaikų teisės gimti sveikais, kvėpuokime tyru oru ir mylėkime gamtą!

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE