REXSAN

Visiškai aklas vyras dabar jau mato

Birželio mėnes LSMU MA Akių ligų klinikoje prof. Vytautas Jašinskas atliko operaciją 24 metų pacientui.

Operacijos metu jam įdėtas Kerato (ragenos) protezas. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu visiškai regėjimo netekęs vaikinas – šiandien viena akimi mato apie 30-40 proc.

„Dėl trauminių akių ragenos pakitimų pacientas neturėjo galimybės matyti. Po tokių traumų, kokias patyrė šis pacientas, gražinti regėjimą vien transplantuojant rageną – beveik nėra vilties. Po kelių mėnesių pacientas galėtų vėl prarasti regėjimą, nes transplantuotą rageną perauga kraujagyslės, todėl ilgai laukta donoro ragena neduotų norimo rezultato”, – pristatydamas apie save pasakoti nenorintį pacientą sakė gydytojas oftalmonologas Paulius Rudalevičius.

Nuo 2009 m. Akių ligų klinikoje taikomas Kerato protezas – dirbtinė ragena. 24 m. vyro ligos istorija – ketvirtas toks atvejis Kauno klinikose ir Baltijos šalyse. Operacijų metu atstatytas optinių terpių skaidrumas – žmogui gražinamas regėjimas. Jau dveji metai, kai LSMU MA Akių ligų klinikos pacientai gyvena su Kerato protezais ir džiaugiasi dienos šviesa.

Pasak prof. V. Jašinsko, nors ir nedaug, bet klinika turi pacientų, kuriems šiuo metu tai būtų pagrindinis gelbėjimosi ratas atgaunant regėjimą.

„Net ir šiandien turime pacientų, kuriems tokia operacija ir transplantacija galėtų padėti. Pagrindinis trukdis – brangiai kainuojantis protezas, kurį ne kiekvienas gali įsigyti”, – pasakojo oftalmonologas P. Rudalevičius.

Šiam pacientui už protezą sumokėjo Teritorinė ligonių kasa – apie 5 tūkst. JAV dolerių, rašoma pranešime.

„Pats tokią sumą būčiau galėjęs sutaupyti nebent po 10 metų”, – sakė medikams ir ligonių kasoms dėkingas jaunas vyras, po operacijos pirmą kartą savomis akimis pamatęs savo 4 ir 1,5 metų vaikus.

„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad eilinė transplantacija šiam pacientui nebus efektyvi, – sakė prof. V. Jašinskas. – Todėl kreipėmės į Valstybinę ligonių kasą prašydami nupirkti protezą. Savo ir paciento vardu esame dėkingi Valstybinei ligonių kasai, kuri suprato jauno žmogaus padėti ir taip greitai sureagavo į prašymą nupirkti protezą. Sunkiau buvo gauti tinkamą donoro rageną.”

Prof. V. Jašinskas tikisi, kad pacientui chirurginės intervencijos nebeprireiks – užteks pastovaus medicininio sekimo ir koncervatyvaus gydymo (vaistų bei kontaktinio lęšio, saugančio nuo galimo infekcijos patekimo). Prof. V. Jašinskas turi viltį, kad jaunas vyras nesusirgs kokia nors gretutine liga (pvz., glaukoma).

Pasaulyje šią operaciją įdiegė JAV gyvenantis švedų kilmės gydytojas, buvęs ilgametis Bostono akių ligų klinikos vadovas prof. Klaes Dohlman. Išėjęs į pensiją, jis visą savo veiklą paskyrė Kerato protezo tobulinimui.

Ragena yra skaidri, išorinis permatomas akies sluoksnis. Kai ji susidrumsčia, žmogus nebemato. Ragenos susidrumstimo priežastys gali būti įvairios, dažnai tai – įvairios traumos. Pasak prof. V. Jašinsko, Kerato protezas reikalingas tuomet, kai negalima įprastinė donoro ragenos transplantacija. Tokių pacientų skaičius nedidelis, bet Kerato protezavimo operacija jiems yra paskutinė galimybė atgauti regėjimą.

Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE