Urinal

Verta žinoti: dviračio pasirinkimas, sėdėsena ir pėdų padėtis

Verta žinoti: dviračio pasirinkimas, sėdėsena ir pėdų padėtis

Šiltuoju metų sezonu siekiame kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, vis dažniau atkreipiame dėmesį į savo kūno formas ir norime, kad jos būtų gražios. Aktyvesnis gyvenimo būdas užtikrins ne tik realius pokyčius veidrodyje, bet ir plačią šypseną, kuri vis rečiau matoma jūsų veide (sportas gryname ore padidina endorfinų, t.y. laimės hormonų, gamybą).

Iš daugybės sporto rūšių išsirinkote važiavimą dviračiu? Puiku! Tačiau turite pasirūpinti labai svarbiais dalykais, tokiais kaip: taisyklinga laikysena, sėdėsena ir teisinga pėdų padėtimi, kad vėliau netektų skųstis skaudančia nugara ar sąnariais.

Kaip netaisyklinga laikysena ant dviračio gali jums pakenkti?

Pirmiausia – patogumas. Minti pedalus turi būti ne vargas, o malonumas. Patogumą turite suprasti ne kaip abstrakčią „komforto“ sąvoką, o kaip biomechaniškai ir fiziologiškai normalų raumenų, sąnarių ir kitų sistemų darbą. Kiekvienas jūsų raumuo turi dirbti būtent jam pritaikytą darbą ir tiek laiko, kiek leidžia būtent to raumens galimybės. Persistengę sukelsite uždegimus, funkcijos pablogėjimus ar dar blogiau – sąnarių pažeidimus, kurie atsilieps senatvėje.

Dviračio pasirinkimas. Prieš išsirinkdami šią transporto, sporto ir laisvalaikio praleidimo priemonę, apsvarstykite, kaip dažnai ir kur juo važinėsite: ar savo laiką minant pedalus skirsite kelionėms į darbą, ruošitės į turistines išvykas, o gal kiekvieną dieną prakaituosite stadione ar siauruose miško takeliuose. Būtent tai turi didžiausią įtaką jums tinkančio dviračio pasirinkimui. Kiekviena atskira dviračių rūšis yra skirta važiavimui konkrečia danga, tam tikromis vietovėmis arba naudojama kitiems tikslams.

Dviratis, kaip ir žmogaus organizmas (nuo 400 iki 680 raumenų, apie 200 kaulų ir 187 sąnarių), sudarytas iš daugybės detalių, lemiančių taisyklingą arba netaisyklingą jūsų sėdėseną:

  • rėmo geometrija yra susieta su dviračio dydžiu ir negali būti reguliuojama, tad dviračio rėmą reikia pasirinkti pagal savo ūgį;
  • visuose dviračiuose įvairiai reguliuojama balnelio padėtis (aukštis ir padėtis padalų atžvilgiu);
  • reguliuojamas vairo aukštis, o keičiant detales, gali būti keičiamas vairo iškyšos ilgis;
  • pasirenkamas švaistiklių ilgis;
  • gali būti reguliuojama pedalų įsegimo jėga ir batelių judėjimo kampas.

Pasirinkę dviratį  tinkamai, jausite ne tik malonumą važiuojant, bet ir nesusigadinsite sveikatos perkraudami raumenis ar traumuodami sąnarius. Maža to, privalote avėti tinkamą avalynę, dėvėti tinkamus drabužius, tinkamai sureguliuoti sėdėseną ir parinkti tokius krūvius, kurie atitiks jūsų galimybes.

Sėdėsena. Jei susiruošėte ant dviračio praleisti daugiau nei keletą valandų per savaitę, pasirūpinkite, kad dviratis atitiktų individualius jūsų organizmo ypatumus. Prisitaikyti ir susireguliuoti tinkamo dydžio dviratį pagal savo ūgį, rankų ir kojų ilgį padės kvalifikuoti dviračių parduotuvių konsultantai, tačiau turite žinoti, kad jūsų laikysena turi būti taisyklinga.

Klausiame dviratininko Vitalio Vareikio, kaip skirstoma teisinga sėdėsena ant dviračio.

1. „Įprasta“ pozicija (sėdėsena palinkus ties pirma valanda): plaštakos remiasi į stabdžių rankenėles, sulenkiant rankas, pasiekiamas pageidaujamas aerodinaminis efektas. Tokia pozicija yra patogiausia, įprasta ir ja važiuojama daugiausia laiko – lengvai valdomos tiek pavaros, tiek stabdžiai. Angliškai ši pozicija vadinama „on the hoods“.

2. „Tempo“ pozicija (sėdėsena palinkus ties antra valanda): tvirtai laikomas vairas, vienu pirštu lengvai pasiekiamos pavarų svirtys ir stabdžiai. Rankos sulenktos, nugara kuo horizontalesnė. Ši pozicija naudojama važiuojant prieš stiprų vėją, vedant grupę, leidžiantis nuo kalno. Pozicija nėra patogi, tačiau joje generuojama didžiausia galia, tvirtai laikomas vairas, užtikrinamas efektyvus stabdymas ir dviračio valdymas. Angliškai ši pozicija vadinama „on the drops“.

3. Aerodinaminė pozicija (sėdėsena ties trečia valanda) ant asmeninių lenktynių ar triatlono dviračio. Rankos laikomos ant kuo arčiau viena kitos esančių, prie vairo pritvirtintų iškyšų su atramomis alkūnėms. Horizontali nugara, į priekį paslinktas kūnas, mažiausias galimas aerodinaminis pasipriešinimas. Ši pozicija naudojama tik lenktynėse laikui ir yra nepatogi, dviratis labai blogai valdomas, tačiau generuojama daug galios ir, dėka geros aerodinamikos, pasiekiamas didelis vidutinis greitis. Angliškai sakoma „on extentions“. Posūkiuose laikomasi ir dviratis valdomas vairu, kuris paprastai siauresnis nei plento dviračių.

4. Aukšta pozicija (sėdėsena ties dvylikta valanda), kai rankos laikomos ant vairo viršaus. Yra tipiška, kopiant į stačius (> 6 proc.) kalnus, maksimaliai įkvėpti, tačiau yra labai neaerodinamiška, generuojama mažiau galios, todėl naudojama, kai greitis mažas arba atsistatymui/ atsigavimui po krūvio. Naudojant plento dviratį, šioje pozicijoje sunku pasiekti stabdžius ir pavarų svirtis, todėl negali būti naudojama esant intensyviam eismui. Angliškai ši pozicija vadinama „on the tops” ir yra vienintelė įmanoma MTB ir rekreaciniuose dviračiuose.

Pėdos ir pedalų padėtis. Dažnai apžergus dviratį, didžiausias dėmesys sutelkiamas nugarai ir užmirštama apie pėdas. Kiekvienas dviratininko pagaminamas galingumo vatas perduodamas dviračiui per pėdą, tad šiai mūsų kojos daliai turi būti skirtas ne mažesnis dėmesys.

Paprastai manoma, kad pedalo ašis turi būti ant pėdos pirmojo pirštakaulio ir padikaulio sąnario centro. Tokia rekomendacija yra tik bendro pobūdžio.

Jei per didelė pėdos dalis bus ant pedalo (fiksatorius patrauktas link pėdos centro), tuomet bus generuojama didesnė galia (tai naudinga, pavyzdžiui, važiuojant į kalną, ilgose distancijose, asmeninėse lenktynėse, siekiant išgauti kuo geresnį rezultatą), tačiau sprinte sumažės galimybės staigiai atakuoti. Todėl sprinteriai stumteli kontakto su pedalu tašką šiek tiek į priekį. Jeigu pėda neturės tinkamo kontakto su bateliu, o pastarasis su pedalu (batelis per didelis, slidinėjanti koja, vidpadis neatitinka pėdos formos, atsiranda judėjimas batelio viduje, netinkamas kontakto su pedalu kampas), gali atsirasti tam tikros pėdos pusės skausmas.

Rekomenduojama rimtai susirūpinti, ar tinkamai sėdite ant dviračio ir ar didelis noras pasportuoti nepridarys daugiau bėdų nei naudos.

Įsiminkite, kad:

  • minant priekinis pėdos trečdalis turi spausti pedalo ašį, o visa pėda turi kontraktuoti su batelio padu;
  • liemuo kiek sulenktas ir pasviręs į priekį;
  • rankos nežymiai sulenktos per alkūnes;
  • vairą reikia laikyti pečių plotyje: laisvai ir be įtampos;
  • kojų judesiai turi būti plastiški ir tolygūs, be staigių postūmių;
  • kvėpavimas lygus, ramus (rekomenduojama kvėpuoti per nosį);
  • jei esate pilnapadis ar turite kitų pėdų problemų, jums turėtų būti pritaikomi vidpadžiai dviratininkams, turintys priekinės dalies paaukštinimą ir neleidžiantys pėdai pavargti.

Jei norite sportuoti ant dviračio ir iš šios dviratės priemonės „išsunkti“ daugiau nei tik savaitgaliniai, lėti pasivažinėjimai parke, tačiau turite sveikatos problemų, pasitarkite su savo gydytoju.

Tel. pasiteiravimui +370 685 6001

www.pesplanus.lt

TAIP PAT SKAITYKITE