Prancūzijos kompanija žada netrukus pradėti gaminti standartinius prietaisus, kuriais nesunkiai būtų galima pakeisti pažeistas širdis.
Kaip skelbia „New York Times”, kompanija „Carmat” yra baigiamojoje dirbtinės širdies pagaminimo fazėje: atliekami paskutiniai ikiklinikiniai tyrimai.
Kompanija, kurią 2008 metais įkūrė Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanija (angl. European Aeronautic Defense and Space Company, EADS), kartu su „Truffle Capital”, Alaino Carpentierio fondu ir su Valstybine Prancūzijos inovacijų agentūra, tikisi kitais metais atlikti pirmuosius bandymus su pacientais, kuriems išsivysčiusi paskutinė širdies nepakankamumo stadija.
Dirbtinė širdis yra kuriama ir iš sintetinio, ir iš gyvūnų audinio, o ją varo du miniatiūriniai elektriniai varikliai.
Mechanizmas, kuris į paciento krūtinę implantuojamas jau pašalinus nesveiką širdį, sugeba tiksliai atkurti natūralaus organo aktyvumą (jį prieš tai užfiksavus jautriais seismografiniais prietaisais).
„Carmat” prognozuoja, kad dirbtinė širdis kainuos nuo 176 tūkst. iki 226 tūkst. dolerių (483–621 tūkst. litų), tačiau įskaičiavus visus mokesčius – ligoninės ir operacijos kaštus – dirbtine širdimi bus galima džiaugtis už 315 tūkst. dolerių (865 tūkst. litų).
Dirbtinę širdį mokslininkų komanda, kurios narys yra ir Alainas F. Carpentieris (jis kartu su Albertu Starru 2007 metais yra gavę Alberto Laskerio apdovanojimą už Klinikinės medicinos tyrimus), kūrė 15 metų.
Niujorke įsikūręs Laskerio fondas jau dabar negaili pagyrų šiai dirbtinei širdžiai teigdamas, kad tai „prailgins ir praturtins milijonų žmonių su širdies nepakankamumu gyvenimus”.
Kaip 2009 metais Prancūzijos nacionalinės medicinos akademijos (pranc. Académie Nationale de Médecin) biuletenyje dr. A. Carpentieris teigė, kad kuriant šį prietaisą atsisakyta sekti dabartiniais dirbtinių širdžių modeliais (jų pagrindas – gyvūnų audinys) – nutarta naudotis technologinės revoliucijos, hemodinaminio modeliavimo, algoritmų reguliavimo bei simuliavimo vaisiais.
Kaip pastebi „New York Times”, ši Prancūzijos kompanija nėra pirmoji, kurianti visiškai dirbtines širdis – JAV įmonės „SynCardia” kol kas tik laikinai naudojama širdis „Jarvik–7” (pirmą kartą implantuota 1982 metais) jau išgelbėjo 800 gyvybių. Pranešama, kad šis dr. Williamo C. DeVrieso kūrinys varomas mažo oro kompresoriaus (jis gali būti nešiojamas ant nugaros) ir toliau tobulinamas.
JAV kompanija „Abiomed” taip pat gamina visiškai dirbtines širdis, kurios varomos elektriniu varikliu. JAV Maisto ir vaistų administracija šį prietaisą įvardijo kaip „humanišką prietaisą” – jis gali būti naudojamas tik tuo atveju, jei pacientai nesulaukia tinkamo donaro, ir jiems gresia neišvengiama mirtis.
