Politikas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, šoko savo dukros vestuvėse. Tarnautojas, pakilęs iš ligos patalo, išsiruošė miškan grybauti. Ar tai nusikaltimas? Ką gali ir ko negali ligonis?
Sumažėjo sergančiųjų
Turi neatidėliotinų reikalų, bet trūksta laiko? Nori vykti į kelionę, bet atostogos jau išnaudotos? Kilo skandalas darbe? Pasiimk nedarbingumo pažymėjimą. Tokia galimybė – vieša paslaptis.
Net anekdotai sklando apie komiškas situacijas, kai darbdaviai tampa detektyvais, gaudančiais sergančius darbuotojus.
Gydymo įstaigų vadovai tikina, kad piktnaudžiavimų liga atvejų mažėja. Dabar pastebima atvirkštinė situacija – saugodami darbo vietas, net sirgdami žmonės eina į darbą. Sergančiųjų gretas praretino ir naujoji ligos pašalpų apmokėjimo tvarka.
Medikai tikina, kad, išduodami nedarbingumo pažymėjimą, paaiškina ligoniui apie skirtą režimą. Tai patvirtina ir įrašas ligonio ambulatorinėje kortelėje. Todėl esą ne pasiteisinimas, kad žmogus tvirtina nežinanatis, ką gali ir ko negali daryti sirgdamas. Tačiau kartais pacientai nepaiso paskirto režimo ir peveda savo gydytojus. Pacientai netenka ligos pašalpų, o medikai privalo grąžinti „Sodrai” ligos pašalpas.
Nuobaudos skiriasi
Kaip paaiškino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė, laikinojo nedarbingumo pažeidimais laikomi atvejai, kai ligonis neatvyksta gydytojo nurodytu laiku, pasirodo neblaivus, nesilaiko nustatyto gydymo ar slaugos režimo, neatlieka paskirtų procedūrų, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą dirba, mokosi, keliauja ir pan.
Prie pažeidimų taip pat priskiriami atvejai, kai žmogus tyčia kenkia savo sveikatai arba neslaugo sergančio šeimos nario, nors toks pažymėjimas jam išduotas.
Nustačius pažeidimus, paciento laukia nuobauda priklausomai nuo pažeidimo. Jei ligonis neklauso gydytojo nurodymų arba neatvyksta nurodytu laiku be pateisinamos priežasties, „Sodros” sprendimu jam kuriam laikui gali būti nutrauktas ligos pašalpos mokėjimas. Bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Griežtesnė nuobauda laukia ligonių, neatvykusių pasitikrinti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą arba gydymo įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją. Tokiais atvejais pašalpos mokėjimas nutraukiamas visam laikui.
Baudžiamos ir gydyklos
Pašalpa taip pat nemokama, jei gavęs nedarbingumo pažymėjimą ar slaugantis šeimos narį žmogus toliau dirba bei nepraranda darbo pajamų. Tokia bausmė laukia ir dėl pasveikimo vilkinimo.
Šiuos pažeidimus nustato gydymo įstaigos gydytojai, „Sodros” specialistai arba darbdavio sudaryta komisija.
Kilus įtarimų, darbdavys turėtų nedelsiant kreiptis į „Sodros” skyrių. Pasitvirtinus piktnaudžiavimo atvejui, išmokėta ligos pašalpa išieškoma iš gydymo įstaigos, išdavusios arba tęsusios nedarbingumo pažymėjimą.
Pernai buvo surašytas 31 patikrinimo aktas, iš gydymo įstaigų išieškota apie 9400 litų už neteisėtai išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Šiemet per devynis mėnesius surašyta 11 patikrinimo aktų, o išieškota suma siekia apie 4000 litų.
Dažniausiai pasitaikantys „Sodros” nustatyti elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimai: ligonis neatvyksta gydytojo paskirtu laiku, dirba, mokosi arba keliauja.
Pasikeitė apmokėjimo tvarka
Nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigaliojo nauja nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimo tvarka. Ligos pašalpą pirmąsias porą kalendorinių nedarbingumo dienų moka darbdavys. Ši pašalpa gali būti ne mažesnė kaip 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Jos dydis – nuo trečios iki septintos dienos – 40 proc., o nuo aštuntosios – 80 proc. pašalpos gavėjo uždarbio dydžio.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo žmogaus draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
Slaugant sergančius šeimos narius ar prižiūrint vaiką, ligos pašalpa nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos mokama iš „Sodros” lėšų. Jos dydis – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Audinių ląstelių ar organų donorams nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos iš „Sodros” lėšų mokama 100 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
Nuo gegužės 1 d. ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas. Ligos pašalpos dydis mokamas, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas dirba visu ar tik puse etato.
Savarankiškai dirbantys žmonės, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (išskyrus ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpas).
Dirbantys pagal verslo liudijimus privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Jie nedraudžiami ligos pašalpoms ir kitoms ligos išmokoms gauti. Šios rūšies draudimu jie turi teisę draustis savanoriškai.
Loreta Jankauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja
Nesutinku su valdžios viešai išsakomais teiginiais, kad naujoji nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimo tvarka praretino ligonių skaičių. Šią statistiką pakoregavo pirmosios darbuotojų atleidimo bangos. Juk pirma atsisako tų, kurie prieš tai dažniau sirgdavo. Atsiradus bendrai „Sodros” ir muitinės duomenų bazei, ligoniai rečiau sirgdami išvyksta į užsienį. Tada ir mes turėjome ligonių, kurie išvažiuodavo į Kaliningradą gydytis pas ekstrasensus.
Daug kas suabejoja, kai iškilus skandalui žmogus pateikia nedarbingumo pažymėjimą. Bet stresas gali išprovokuoti sveikatos pablogėjimą ar lėtinių ligų paūmėjimą. Tad nereikėtų skubėti kaltinti gydytojų.
Viktoras Grigalauskas, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas
Nedarbingumo pažymėjimų išduodame rečiau. Dabar dėl naujos pašalpų apmokėjimo tvarkos sirgti nelabai išeina, o tuo labiau – piktnaudžiauti. Pas mus visos naujovės nukreiptos prieš pacientą, kad jam būtų blogiau.
„Sodros” Klaipėdos skyriuje
2008 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais
27613642,45 Lt išmokėta ligos pašalpų
Išduoti 49367 nedarbingumo pažymėjimai ir jų tęsiniai
2009 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais
išmokėta 30251584,05 Lt ligos pašalpų
Išduoti 41050 nedarbingumo pažymėjimai ir jų tęsiniai
Dažniausios ligos
Daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių bronchitų, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligų, radikulopatijos, dorsalgijos, nervų šaknelių ir rezginių ligų, ūminių tonzilitų ir nazofaringitų
