Keičiama medicinos norma užtikrins teisę gydytojams rezidentams akušeriams ginekologams atsisakyti atlikti abortą. Viešojoje erdvėje tai sukėlė įvairių ginčų ir nuogąstavimų. Ar sugebės jaunieji gydytojai padėti moteriai nelaimės atveju? Ar išmoks visas reikiamas procedūras? Ar apskritai būtini tokie pakeitimai, o gal jie atneš tik daugiau netvarkos?
Patys gydytojai šių klausimų pagrįstumu abejoja bei primena, kad jie taip pat turi teises. Savo nuomones apie medicinos normą „Gydytojas akušeris ginekologas” išsakė Virgilijus Rudzinskas, Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas, bei pavardės minėti nenorėjusi gydytoja rezidentė.
Jaunųjų gydytojų situacija – dviprasmiška
LR sveikatos apsaugos ministras 2008 m. kovo 4 d. patvirtino medicinos normą „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė”.
Joje nustatomos šios specialybės gydytojo teisės, pareigos, kompetencija diagnozuojant ir gydant dokumente išvardintas ligas bei gebėjimai atlikti diagnostines, gydomąsias procedūras ir operacijas. Tarp kitų operacijų dokumentas įvardina nėštumo nutraukimą iki 22 nėštumo savaitės.
Tai apima ir nėštumo nutraukimą moters pageidavimu, t.y., abortą, kurio atlikimas techniškai nesiskiria nuo nėštumo nutraukimo dėl medicininių indikacijų, tačiau moraliniu požiūriu gydytojui yra skirtinga procedūra.
Iš tiesų toks reglamentavimas atrodo keistai. Yra ne vienas teisės aktas, kalbantis apie teisę gydytojui akušeriui ginekologui elgtis pagal moralines nuostatas ir sąžinės laisvę. Hipokrato priesaika, 1997 m. pasirašyta iškiliausių Lietuvos medikų, pabrėžia gydytojo laisvę nuo prievartos, jei jo įsitikinimu jo atliekami veiksmai būtų nukreipti prieš žmogiškumą. Medicinos praktikos įstatymas taip pat suteikia teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams. Galiausiai Lietuvos Konstitucija garantuoja sąžinės laisvę kiekvienam Lietuvos piliečiui.
„Tačiau rezidentas, kaip matote, privalo mokėti atlikti abortą. O išmokstama darant. Taigi išeina, kad rezidentas negali atsisakyti atlikti aborto, nes priešingu atveju jis neįvykdys programos ir negalės įgyti diplomo,” – teigė gydytoja rezidentė.
Priklausomi nuo vyresniųjų malonės
Pasak gyd. Virgilijaus Rudzinsko, nenuostabu, kad ši norma sukėlė kai kurių medikų nepasitenkinimo reakciją. Mat, akušerių ginekologų draugijos etikos kodeksas numato galimybę atsisakyti dalyvauti atliekant abortą tiems gydytojams, kurių įsitikinimai to neleidžia.
2009 metų pabaigoje Jaunųjų gydytojų asociacija kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus ir instancijas su prašymu, kad jau rezidentūros studijų metu būtų užtikrinta gydytojo rezidento teisė pasirinkti atlikti ar neatlikti nėštumo nutraukimą, kad gydytojų rezidentų vadovai sudarytų sąlygas išmokti kai kurias ginekologines operacijas kitais, o ne aborto atvejais.
„Tokie reikalavimai yra pagrįsti, nes šiuo metu daug dalykų rezidentų mokymo procese priklauso nuo vyresnių kolegų ar vadovų geranoriškumo. Pastarieji, vadovaudamiesi minėta medicinos norma, gali reikalauti iš besimokančio gydytojo atlikti abortus, nes taip formuojami jam privalomų mokėti operacijų įgūdžiai,” – teigia V.Rudzinskas. Nors alternatyvų tam yra: gerbiant gydytojo rezidento įsitikinimus, gimdos turinio išgramdymo operacijas (trumpiau jos vadinamos gimdos abrazijomis), galima išmokti ir tais atvejais, kai diagnozuojamas žuvęs vaisius ar gydant ginekologinius kraujavimus brandžiame moterų amžiuje.
Gydytojas sutinka, kad dabartinė medicinos norma jaunųjų medikų teisių neužtikrina: „Patirtis rodo, kad įvairiais laikotarpiais, skirtingose gydytojų mokymo bazėse (KMU ar VU Medicinos fakultete) šiai specialybei besirengiantys rezidentai susidūrė tiek su vyresnių kolegų geranoriškumu, tiek su primygtiniais reikalavimais dalyvauti nutraukiant žmogaus gyvybę aborto operacija. Jau praktikuojantys akušeriai ginekologai savo ruožtu yra priklausomi nuo ligoninių ar poliklinikų administracijos, kuri lygiai taip, vadovaudamasi patvirtinta norma, gali daryti žingsnius, verčiančius medikus dalyvauti aborto operacijose.”
Įpareigoti ligonines – neteisėta
Buvo pasigirdę siūlymų iš Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigoti ligonines, kad jose būtų teikiama „aborto paslauga”, net jei daugelis akušerių ginekologų atsisakytų dalyvauti aborto operacijose. Esą tai užtikrintų platesnį prieinamumą.
Tačiau pasak gydytojos rezidentės, tokie svarstymai nepagrįsti. „Gydytojas verčiasi medicinos praktika. Medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Tačiau aborto moters pageidavimu metu gydytojas nieko nediagnozuoja ir negydo. Juk normalus nėštumas – ne liga,” – teigė gydytoja.
Taip pat ir pats abortas nėra paprasta procedūra. Pagal Baudžiamąjį Kodeksą nėštumo nutraukimas – nusikaltimas žmogaus sveikatai. Šią procedūrą gali atlikti tik gydytojas, tik turintis tam leidimą, tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik esant moters sutikimui, ir nesant kontraindikacijų, iki 12 savaičių (išimtinais atvejais iki 22 savaitės).
Taigi gydytojas iš esmės turi daugiau teisę tam tikromis sąlygomis, o ne pareigą atlikti šią procedūrą. Net pati valstybė, neapmokėdama nėštumo nutraukimo pagal moters norą iš privalomo draudimo fondo apsidraudusiems asmenims, išreiškia atitinkamą pozicija šiuo klausimu, nelaikydama tai sveikatos priežiūros paslauga. O paslaugų, kurios nėra sveikatos priežiūros, bet gydytojai teikia yra ir kitokių. Tame tarpe grožio operacijos. Taigi ar būtų teisinga įpareigoti ligonines teikti tokią paslaugą? Tai kodėl neįpareigoti tada ligoninių didinti krūtis? Arba keisti lytį? Šių paslaugų ribotas prieinamumas irgi pažeidžia interesantų teises.
Gydytojai turi turėti teisę elgtis pagal sąžinę
Dažnai pamirštama, kad šioje procedūroje dalyvauja ne tik moteris, bet ir gydytojas. Jis irgi žmogus. Ne robotas ar aparatas. Ir jo apsisprendimas turėtų būti gerbiamas.
Kas keisčiausia net pati visuomenė pripažįsta neigiamą aborto aspektą, negatyviai žiūri į jį atliekantį asmenį, kaip į susitepusį. Moteris šioje istorijoje yra auka – aplinkybių, gyvenimo smūgių. Gydytojas – susitepęs asmuo. Moteris turi galimybę sulaukti psichologo – psichiatro pagalbos, net yra vadinamas poabortinis sindromas. Apie gydytojus Lietuvoje nepagalvota. Taigi verta pasvarstyti, ar visuomenei reikalinga tokia situacija. Lietuvoje akušeris ginekologas – žmogus, gydantis mūsų silpnąją lytį, prižiūrintis nėštumo metu ir priimantis naują gyvybę – irgi turi teisę būti gerbiamu ir garbingu žmogumi.
Parengė Iustitia et pax komitetas kartu su gyd.Virgilijumi Rudzinsku, gyd. Rezidente
***
Iustitia et pax komitetas yra įkurtas siekiant organizuoti bei koordinuoti Bažnyčios veiklą ir iniciatyvas nukreiptas į teisingumo ir taikos įgyvendinimą Lietuvoje ir visame pasaulyje Evangelijos ir Bažnyčios socialinio mokymo šviesoje.
Lietuvos Iustitia et pax komitetas priklauso 31 Europos šalies tinklui, kuriose komitetai veikia siekdami išryškinti aktualias problemas, tokias kaip skurdas, susiskaldymas, žmogaus teisių pažeidimai ir socialinis neteisingumas.
