Ditel

SAM į kritiką dėl reformos atsako priekaištais ligoninių vadovams

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė teigia, kad ligoninių tinklo pertvarka yra naudinga ligoniams, ir į kritiką, neva kai kurios ligoninės neišsilaiko, atsako priekaištais ligoninių vadovams – esą šie nemoka vadovauti.

Jos teigimu, dar iki balandžio, kai dešimtyje rajoninių ligoninių nustojo veikti chirurgijos stacionaro skyriai, buvo atlikti darbai, suteikiantys galimybę mažoms rajonų ligoninėms toliau efektyviai dirbti teikiant joms būdingas paslaugas.

Pasak N.Ribokienės, uždaryti skyriai buvo nuostolingi gydymo įstaigoms ir dirbdavo kitų skyrių sąskaita.

„Mes turėjome tą faktą, kad rajono ligoninėse reanimatologai atvažiuodavo iš kitur, pamiegodavo, gaudavo labai iškilų atlyginimą, ir tuo viskas baigdavosi. Arba dar kita analogija būdavo, kad visi pacientai ligoninėje pereidavo per reanimacijos skyrių. Iš tiesų negali šitaip būti tam, kad pasiimtum didesnį finansavimą. Šitie žaidimai tikrai baigėsi. (…) Vadybos principas rajono ligoninėje – tik gauti daugiau pinigų ir etatų – tai iš tiesų nepasitvirtino”, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė N.Ribokienė.

Pasak viceministrės, mažosioms ligoninėms suteikiama galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) paramą ir plėsti slaugos paslaugas, įsisteigti naujas paliatyvios pagalbos paslaugas, išplėsti ambulatorinę reabilitaciją, antrinio lygio ambulatorines paslaugas, atnaujinti diagnostinę įrangą. Paslaugų kokybei kelti ir naujoms paslaugoms įsteigti mažose ligoninėse esą jau skirta apie 30 mln. litų ES paramos.

„Ten, kur vadyba yra gera, yra galimybė persiorientuoti (…). Mes finansuojame renovaciją, rekonstrukciją, įrangą”, – dėstė N.Ribokienė.

„Šiandien aš turiu pasakyti, kad dalis gydymo įstaigų tuo pasinaudoja, ir tikrai labai teisingai, racionaliai pasinaudoja tų patalpų pertvarka. Kita gi neturi tų gebėjimų, tai čia prašymas būtų ir gydymo įstaigų steigėjams pasižiūrėti, kad gydymo įstaigai vadovautų tikras vadybininkas, žmogus, išmanantis sistemą, žinantis, kaip daryti, ir gal mažiau politika užsiimantis”, – dėstė viceministrė.

Jos teigimu, pertvarką būtų buvę naudinga padaryti jau seniai – esą vėluojama jau 20 metų.

Viceministrė samprotavo, kad pertvarka gali nepatikti didelį atlygį už ne itin didelį darbo krūvį gaudavusiems specialistams – esą rajoninėse chirurgijos stacionaro skyriuose pasitaikydavo atvejų, kad operuojama būdavo tik kas trečią dieną.

„Kalbėkime apie savo žmones, apie savo sveikatos sistemos tvarumą – nedarant šitų žingsnių tiesiog nėra galimybės apskritai išgyventi ir turėti savo sveikatos sistemą”, – pertvarkų būtinybe įsitikinusi ji.

Trečiadienį socialdemokratas Juozas Olekas ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas dėl vykdomų pertvarkų pažėrė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai.

J.Oleko teigimu, dėl sveikatos apsaugos reformos rajonų ligoninėms išsilaikyti ypač sudėtinga.

„Dabartinė ministerijos vadovybė turėtų kuo skubiausiai imtis iniciatyvos, surinkti faktinę medžiagą, pasiųsti savo specialistus į šias ligonines (…), pasiūlyti bent rekomendacinį planą, kaip daryti, pasiūlyti papildomus finansus, kaip toje situacijoje išgyventi”, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė J.Olekas.

Anot parlamentaro, jo aplankytose rajonų ligoninėse po reformos sumenkę medikų, slaugytojų atlyginimai, dėl sumažinto ligoninių biudžeto atleista dalis darbuotojų, esą tarp likusių vyrauja įtampa dėl galimų atleidimų: „Dėl psichinės įtampos kai kur suserga, meta darbą ir panašiai”. Tai, anot jo, kenkia medicinos paslaugų kokybei.

Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad finansavimo reikės ir šildant dėl uždarytų skyrių ištuštėjusias patalpas. Jis taip pat minėjo, kad reikėtų atnaujinti greitosios pagalbos automobilių parką, kadangi pertvarkius gydymo įstaigų tinklą, dažniau tenka gabenti sergančiuosius į didesnes ligonines.

TAIP PAT SKAITYKITE