Prislėgus gyvenimo negandoms kraštutinė išeitis – savižudybė yra silpnų žmonių pasirinkimas. Psichologiškai palūžusiesiems gyvenimo džiaugsmą gali sugrąžinti ir artimieji, ir specialistai – psichologai, psichoterapeutai.
Aukų vis daugėja
Praėjusį savaitgalį iš gyvenimo savo noru pasitraukė Kėdainių mero Alvydo Kleivos sūnus Dainius. Jam buvo tik 26-eri. Vaikinas buvo labai gabus, sėkmingai baigęs magistrantūros studijas, gavęs geras pareigas viename bankų. Palūžo dėl menkos klaidos darbe.
Dieną prieš tai Kaune po šilumvežio ratais žuvo 33-ejų metų vyras. Jo mylimoji smarkiai sužalota.
Prieš savaitę pasikorė devyniolikmetis kaunietis Aidas. Jis prieš pusmetį buvo atleistas iš stogdengių bendrovės ir niekaip nerado naujo darbo.
Nedarbas, materialiniai nepritekliai, žlugęs verslas, nelaiminga meilė, vieniša ligota senatvė – tai problemos, kurios varo į neviltį ir jaunus, ir pagyvenusius žmones. Jie suserga depresija. Blogiausia, kai ši iš šalies atrodanti nepavojinga liga yra negydoma.
Grotų seniai nebėra
Išprotėję? „Mes niekada nevartojome tokio termino”, – pasipiktino Kauno psichiatrijos ligoninės direktorė Zita Liubertienė. Psichologų, psichorerapeutų, psichiatrų pacientai – tokie patys ligoniai kaip ir visi kiti, sergantys širdies ar sąnarių ligomis. Ir jokių grotų ant psichiatrijos ligoninės S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje nėra. Jos buvo tik tuomet, kai ligoninė buvo Senamiestyje, Muitinės gatvėje.
„Jokių grotų palatose nei koridoriuose seniai nebėra. Ligonius prižiūri medikai, tik nuo vagių apsaugos nėra, todėl procedūrų kabinete, kur sudėti vaistai ir kitos vertybės, grotas palikome”, – paaiškino Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius mokslų daktaras Valentinas Mačiulis.
Psichikos ligų paūmėjimo dėl ekonominės krizės ligoninės vadovas nejaučia. „Reikia gyventi savo gyvenimą, būti atsakingiems ir savarankiškiems. Mūsų kolektyvas taip tvarkosi ir jokios ekonominės krizės nejaučiame”, – vaistų nuo baimės dėl ateities receptą pasakė gydytojas V.Mačiulis.
Ligoninė pasikeitė neatpažįstamai
Kauno psichiatrijos ligoninėje šviesu ir jauku. Palatos mažos, lovos patogios. „Kai kurie ligoniai nenori būti vieni, prašosi į didesnes palatas”, – pacientų pageidavimus komentavo 3-iojo psichiatrijos skyriaus vedėja Gražina Genienė.
Duryse – stiklai, jos visos su rankenomis. Mažos „akutės” langų rankenose išduoda, kad be rakto lango neatidarysi, o to, kad jo stiklas nedūžtantis, net neįtartum. „Mūsų ligoninė kardinaliai pasikeitė po didžiosios reorganizacijos, kai išsikėlėme iš Muitinės gatvės”, – džiaugėsi jos vadovė Z.Liubertienė. Dabar čia gydosi apie pusantro šimto ligonių. Dar apie 60–70 ateina į dienos stacionarą: susirenka dešimtą ryto, popiet eina namo.
Ligonių, sergančių lėtinėmis psichikos ligomis, nedaugėja. Išgyvenančiųjų ūmią dvasinę krizę, kamuojamųjų depresijos – taip. Pas psichologus ir psichiatrus žmones gena ekonominės problemos, kurių neįveikdami pasiligoja.
Psichiatrais pasitikima vis labiau
„Paskolos ir nedarbas – pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės patenka pas mus”, – apibendrino ligoninės Krizių skyriaus vedėja Kristina Lebedžinskienė. Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė gaili savo pacientų. Ji sako, kad darbo praradimas sukelia didelį stresą. Tai veikia moraliai, jei darbas buvo mylimas, juolab jei prarandamas pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O jei dar turi skolų bankui?
Emocinė įtampa, nerimas, baimė, nemiga, pyktis, neviltis – tai depresijos požymiai. Neretai jie ima kankinti susidūrus su neįveikiamomis problemomis. Jas savarankiškai geba išspręsti tik stiprios asmenybės. „Tie, kurie turi vidinių dvasinių išteklių, tvarkosi patys ir tie ištekliai atstoja vaistus. Kai jie išsenka – žmonės ateina pas mus”, – konstatavo Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Vida Matulionienė.
Šio centro pacientų skaičius per dešimt metų išaugo nuo 300 iki 11 tūkst. Tai liudija ne tiek ligonių skaičiaus didėjimą, kiek didėjantį pasitikėjimą specialistais – psichologais, psichiatrais, psichoterapeutais. Jų parama kartais būna aukso vertės ir be vaistų. Jokių siuntimų pas psichikos sveikatos centruose dirbančius specialistus nereikia.
Bėgo nuo nevilties
Ligoninės poilsio kambaryje arbatą gėrė jauna graži moteris. Didelėse akyse netilpo liūdesys. Ši moteris ką tik grįžo iš Didžiosios Britanijos. Ten ją ištiko tragedija: nusižudė draugas, ant jos vienos pečių krito didelė banko paskola. To neištverdama moteris paprasčiausiai pabėgo iš svetimos šalies, taip tikėjusis pabėgti nuo ją užgriuvusių negandų, net skolos naštos.
„Į ligoninę pateko psichikos sveikatos centro siuntimu dėl sutrikusio maitinimosi. Moteris visiškai nebevalgė, nebegalėjo praryti nė kąsnio. Nuo ko susirgo, sužinojome per grupinės terapijos seansą, kai visi pasakojo apie savo pojūčius ir problemas. Kai sužinojome tiesą, socialinė darbuotoja susisiekė su paskolą suteikusiu banku. Bandysime padėti”, – pasakojo K.Lebedžinskienė.
Kita Krizių skyriaus pacientė – buvusi turtinga verslininkė, kurios vyras mirė staiga. Moteris liko su dviem mažais vaikais. Konkurentai pasistengė, kad moters įmonė bankrutuotų. Jiems tai pavyko. Moteris tarsi užstrigo ir gedėjimo būsenoje. Savo noru kartoja gydymo kursą.
Pasveiko be vaistų
Pirmą kartą susirgusieji depresija turi gydytis mažiausiai pusę metų, ligai pasikartojus – metus ir dar ilgiau. Stacionarinis gydymas ne visada būtinas, pakanka Dienos stacionaro arba poliklinikose dirbančių gydytojų konsultacijų.
Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė V.Matulionienė pastebėjo, kad daugėja pacienčių moterų, kurios praranda kvalifikaciją ir netgi savarankiškumą, augindamos vaikus. Jos atpranta būti viešumoje, nuvertina save. Tragedija tokią moterį ištinka, kai vyras, išlaikęs šeimą, ją palieka arba netenka darbo. Tačiau tokioms moterims padėti visai nesunku: po kelių psichoterapijos seansų sustiprėja savivertės jausmas, sveikos ambicijos.
„Iš tokių mūsų pacienčių neliko nė vienos, kuri nebūtų susiradusi darbo”, – džiaugėsi gydytoja V.Matulionienė. Vaistų šioms pacientėms nereikėjo, nebent toms, kurias kankino nemiga.
Meilės ir ambicijų aukos
Į stacionarą patenka tie ligoniai, kuriems reikia aktyvesnio gydymo. Jų metodų yra daug: vaistai, pokalbiai, muzikos klausymas, meno terapijos užsiėmimai.
Krizių skyriuje – daug jaunų žmonių. „Tai nelaimingos meilės arba tėvų ambicijų aukos”, – apibūdino gydytoja K.Lebedžinskienė. Ji pasakojo, kad tėvai daro didžiulę žalą savo vaikų sveikatai, reikalaudami įgyti prestižinę specialybę ar net mokslinį laipsnį. Tokie vaikai, bijodami apvilti savo tėvus ir nesugebėdami ar nenorėdami studijuoti, atsiduria psichiatrijos ligoninėje.
„Turiu ne vieną pacientę, kurios vienišos augina vaikus. Sudūžus lūkesčiams sukurti idealią šeimą, pašlyja psichikos sveikata. Dažniausiai tai būna moterys, vaikystėje nepatyrusios tėvų meilės, užaugusios nepilnose šeimose. Sunkiomis socialinėmis salygomis išsilaiko tik brandžios sasmenybės”, – apbendrino K.Lebedžinskienė.
Ligoniai siunčia ženklus
Sunkiausia krizės pasireiškimo forma – psichozė. Tačiau net ir tokiam ligoniui, kuris nebevaldo savęs, tramdomųjų marškinėlių niekas nebevelka. „Mes gydome taip, kaip gydoma visame civilizuotame pasaulyje”, – pabrėžė gydytojas V.Mačiulis. Naujausios kartos vaistai ne slopina, o stiprina protinį aktyvumą, gerina atmintį. Vienas Kauno psichiatrijos ligoninės pacientas, palatos stalelį apsikrovęs žodynais, verčia knygas.
Susirgusieji į ligoninę patenka savo noru arba artimųjų, šeimos gydytojų patarimu. Prievartinis gydymas taikomas tik tada, kai ligonis kelia grėsmę savo arba aplinkinių gyvybei. Liga iki tokios būsenos vystosi palaipsniui, todėl medikai prašo mūsų visų nebūti abejingiems savo artimųjų, bendradarbių, pažįstamų žmonių sveikatai, atkreipti dėmesį į ligonių siunčiamus ženklus. Tai gali būti kalbėjimas apie gyvenimo beprasmiškumą, netikėtas dokumentų tvarkymas, liūdesys, užsisklendimas savyje. „Jei žmogus prasitarė apie savižudybę, yra didelė tikimybė, kad taip ir padarys”, – perspėjo gydytoja K.Lebedžinskienė.
Vienatvė baisiau nei krizė
Vienatvė – dar viena priežasčių susirgti psichikos liga. Ji yra pavojingesnė nei ekonominė krizė. Vieniši vyrai dažniau nei moterys renkasi savanorišką mirtį susirgę, nebegalintys apsitarnauti savęs. Jiems tikrai reikia kitų žmonių pagalbos.
Ekonominė krizė – tai daugiau baimė nei neviltis. Žmonės bijo gyventi blogiau. Pastaruoju metu mūsų visuomenė vaikėsi iškreiptų vertybių, kurių didžiausios – turtas, materialinė gerovė. Iškilus pavojui, kad turtas sumažės, nebegalėsime gyventi kaip gyvenę, imame panikuoti.
„Stresą patiriame visą gyvenimą. Jį sukelia pozityvūs dalykai, pavyzdžiui, vestuvių organizavimas, netikėta kelionė ar laimėjimas loterijoje. Siekdami jį įveikti mobilizuojame savo jėgas”, – aiškina gydytoja psichoterapeutė V.Matulionienė ir pataria tai daryti, praradus darbą, ieškant išeities iš susidariusios nepalankios situacijos.
Vida Matulionienė, Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė
Darbo netekimas sukelia stresą. Siekdami jį įveikti pradėkite nuo analizės: ką turiu, ko noriu, į ką galiu atsiremti? Ką galiu padaryti, turėdamas tiek daug laisvo laiko? Galbūt reikia aplankyti seniai matytą draugą ar giminaitį, nes to vis nesuspėdavome padaryti? Žmonės į stresą reaguoja skirtingai. Vieni, neturėdami ko valgyti, eina į socialinės rūpybos skyrių, o kiti sėdi susigūžę ir žiūri į vieną tašką. Pastariesiems patariu ateiti pas mus.
Raimundas Alekna, gydytojas psichiatras, ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimais
Nerimą, susirūpinimą, stresą padeda išsklaidyti judėjimas, fizinė kultūra, sportas. Darbo ir lėšų pragyvenimui stoką patarčiau kompensuoti bendražmogiškais santykiais. Iškilus problemoms reikia ne užsidaryti savyje, o kuo daugiau bendrauti, ypač su tais žmonėmis, kurie jums svarbūs. Tai visų pirma artimieji, šeimos nariai. Būtina vieniems kitus palaikyti. Patariu sukoncentruoti dėmesį į dvasinius, kultūrinius faktorius, investuoti tai į save kaip į asmenybę. Toks nusiteikimas veikia raminamai, padeda pasijausti kompetentingesniam, stiprina pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas suteikia jėgų, gimdo idėjas. Juk pozityviai mąstant kyla minčių, kaip spręsti kankinančias problemas, iš jų ir ekonomines.
Živilė Paulauskienė, Psichoterapijos konsultacijų centro psichiatrė-psichoterapeutė
Tai, kad ekonominė krizė mus veikia – faktas tikras. Labiau veikia ne pati krizė, kiek jos eskalavimas. Mums nepasisekė, kad per pasaulinę ekonominę krizę Lietuvoje vyko ir vyksta treji rinkimai: į Seimą, Prezidento ir Europarlamento. Labiausiai veikia gąsdinimas. O juk esame išgyvenę ne tokius laikus, kai keitėsi santvarka, pinigai, nebuvo šilto vandens, kuro automobiliams ir panašiai. Dabartinis sunkmetis – tarsi grįžimas į praeitį, praradimai. Visuomenę apima masinis nerimas. Jo fone paskęsta asmeninės problemos ir žmonės neskuba gydytis. Labiau užsiima savigyda, bendras vaistų suvartojimas didėja. Mes teikiame mokamas paslaugas, o darbo netekę žmonės yra nemokūs.
Valentinas Mačiulis, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius
Mūsų ligoninėje ligonių nedaugėja. Anaiptol, jų netgi mažiau, nei būdavo ankstesniais metais. Krizinėje situacijoje žmonės mobilizuojasi ir susitvarko savarankiškai. Įveikti dvasinę krizę padeda tikslų turėjimas ir jų siekimas. Tegul tai būna visai nedidelis siekis, pavyzdžiui, susikasti žemės gabalėlį ir užsiauginti kopūstų, pomidorų. Galima užsibrėžti išmokti užsienio kalbą, kurios dar nemokame. Užimtumas, susikoncentravimas į veiklą išvaiko slogias mintis, o rezultatai teikia džiaugsmą.
Psichiatrai pataria
Nepalikite artimo žmogaus vieno su jo skausmu.
Būkite šalia, kalbėkite, bet venkite skaudžių, kankinamų temų.
Jei problemų turintis žmogus nenori bendrauti, būkite šalia, glostykite, patarnaukite.
Vis dažniau vartojančiajam alkoholinius gėrimus patarkite to nedaryti, pasiūlykite psichologo konsultaciją.
Jei žmogus nekontroliuoja savo elgesio – palydėkite pas medikus.
Ligoniai į psichiatrijos ligoninę priimami gydytis
savo noru, bet kuriuo paros metu, be siuntimo, nukreipus psichikos sveikatos centro, bendrosios praktikos gydytojo, greitosios medicinos pagalbos ar kitiems medicinos specialistams.
Į psichiatrijos ligoninės krizių centrą galima kreiptis, jei iškils sunkumų dėl
sutrikusių tarpasmeninių santykių, vidinių asmenybės konfliktų, šeimos problemų, psichologinės krizės, streso, pablogėjusios nuotaikos (depresijos), sutrikus prisitaikymui prie aplinkos po įvykio, paveikusio psichiką.
