Itin sparčiai plintantys socialiniai tinklai jų vartotojų gyvenime sukuria pridėtinę vertę, o ne daro žalą, tvirtina socialinės psichologijos ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Visvaldas Legkauskas.
„Socialinių tinklų atveju pridėtinė vertė – galimybė palaikyti, kad ir nelabai stiprų, bet visgi kontaktą su, pavyzdžiui, dvidešimčia draugų, kuriems paskambinti niekaip neturėčiau laiko. O dienos pradžioje aš atsisėdu, atsidarau „facebook’ą” ir pasižiūriu, ką veikia man keletas svarbių žmonių”, – pateikė pavyzdį V. Legkauskas.
Psichologas tikino, kad socialiniai tinklai neskurdina bendravimo, o atvirkščiai – jį skatina. Jie suteikia galimybę palaikyti kontaktus su žmonėmis, su kuriais neturime laiko ar galimybių dažnai paskambinti, jau nekalbant apie susitikimus. O nepalaikant kontakto per tam tikrą laiką jie gali visai išnykti iš asmens socialinės erdvės.
Vis dėlto ekspertas pažymėjo, jog žmogus psichologiškai bet kokiu atveju pirmenybę teiks gyvam kontaktui.
„Dėl to tas komiškas scenarijus, kuris vis kartkartėmis pasirodo filmuose, kai sėdi šalia du žmonės su nešiojamaisiais kompiuteriais ir susirašinėja per socialinį tinklą, užuot kalbėjęsi tiesiai, ir liks visada komišku scenarijumi”, – sakė V. Legkauskas.
Pasak psichologo, šie tinklai patenkina socialinius žmogaus poreikius – dėmesio, kuris pasireiškia siekimu pasirodyti kitiems žmonėms, taip pat smalsumo.
„Socialiniuose tinkluose mes galime įdėti savo nuotraukas, „blogus”, įvairius videoįrašus, ir pateikti save taip, kaip norime. Žmogus visiškai kontroliuoja socialiniam tinklui pateikiamą informaciją. Tai leidžia jam pasirinkti kokį nori vardą, įsidėti tą nuotrauką, kurioje atrodo taip, kaip nori, ir pan.”, – teigė V. Legkauskas.
Anot psichologo, būtent šiuose tinkluose pateikiamos vaizdinės medžiagos kiekis daro juos dar populiaresnius. „Dar prieš dešimtmetį, kai žmonės kurdavo asmeninius tinklalapius, norint padidinti jų populiarumą buvo rekomenduojama dėti kuo daugiau nuotraukų. Žmonėms jas patinka žiūrėti. O dabar didelę dalį socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos būtent ir sudaro vaizdas, o ne dienoraščiai, tinklaraščiai”, – sakė V. Legkauskas.
Socialinės psichologijos ekspertas teigė, jog šiuo metu nebeįmanoma apibūdinti tradicinio socialinio tinklo vartotojo. Ten lankosi visų tipų žmonės. „Tradicinį vartotoją, dalyvį ar kažkokį pomėgį turintį žmogų galime apibūdinti tada, kai tai yra maža žmonių grupė. Kai grupes sudaro dešimtys tūkstančių žmonių, kažkoks profilio apibūdinimas praranda prasmę”, – aiškino V. Legkauskas.
Psichologas teigė neįžvelgiantis kažkokių išskirtinių socialinių tinklų pavojų. „Kiekviena nauja patirtis yra pasaulis, kol sugebi iš jo išeiti, ir ji gali tapti narvu, jei užsitrenksi jo duris. Tas pats gali būti ir su knygų skaitymu”, – sakė V. Legkauskas.
Tarptautiniai socialiniai tinklai jungia šimtus milijonų vartotojų visame pasaulyje. Vienas populiariausių jų „Facebook” skelbia turintis daugiau nei 200 mln. aktyvių vartotojų, daugiau nei 100 mln. jų prisijungia prie tinklapio bent kartą per dieną. Sparčiausiai „Facebook’as” populiarėja tarp 35 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų.
Statistinis „Facebook” vartotojas turi 120 draugų svetainėje. Daugiau nei 30 mln. vartotojų bent kartą į dieną atnaujina savo informaciją. Į šį tinklapį kas mėnesį yra įkeliama 900 mln. nuotraukų ir daugiau nei 10 mln. vaizdo įrašų.
