Vienas skaudžiausių dalykų Lietuvoje psichologinis ir fizinis smurtas šeimose bei tarp kartu gyvenančių ir nesusituokusių porų. Paprastai toks smurtas, kasdienybėje vadinamas „buitiniu”, laikomas vidiniu šeimos reikalu, todėl į jį vengiama kištis. Nesikiša ne tik kaimynai; valstybė šioje srityje taip pat turi ribotas galimybes. Kai galų gale įsikišama, dažnai jau būna per vėlu. Šis straipsnis apie tai, kaip psichologinio ir fizinio smurto problemą nutarė spręsti prancūzai.
Jeigu pakartotinai užgauliosite savo žmoną ar vyrą, ir esate Prancūzijos pilietis, greit atsidursite teisme. Kuo būsite apkaltintas? Psichologiniu smurtu. Taip bus įvardijamas šis Prancūzijos vyriausybės pasiūlytas teisės pažeidimas, jei jį patvirtins parlamentas.
Kadaise kivirčai šeimoje arba tarp koohabitantų (tų, kurie gyvena kartu nesusituokę) buvo laikomi privačiu reikalu, į kurį valstybė nesikišo. Dabar Prancūzijos vyriausybė siekia pakeisti situacija. Tik kaip? Mat iškilo problemų, kaip taikyti šį įstatymą.
Nematomos žaizdos
Daugelis žmonių galvoja, kad teismams bus keblu įvertinti konfliktuojančių pusių pareiškimus. Tačiau vyriausybė tvirtina, kad tai leis valdžiai kovoti su psichiniais ir verbaliniais užgauliojimais, kurie nors ir nepalieka žmoguje fiziškai matomų žaizdų, – žaloja psichologiškai.
Gabrielė (vardas pakeistas), dar keturiasdešimties neturinti moteris, yra medijų srities profesionalė. Ji turi gerą darbą Paryžiuje, jai sekasi, tačiau visai neseniai ją psichologiškai terorizavęs buvęs partneris, buvo privedęs moterį iki ribos.
„Viskas prasidėjo, kai tapau nėščia,” pasakojo Gabrielė. „Jis ėmė sakyti, kad esu labai stora, kad esu šlykšti, ir, žinoma, – niekam tikusi, kad nieko nesugebu.”
„Viskas prasidėjo, kai tapau nėščia,” pasakojo Gabrielė. „Jis ėmė sakyti, kad esu labai stora, kad esu šlykšti, ir, žinoma, – niekam tikusi, kad nieko nesugebu.” Kai moteris bandė prieštarauti, vyras atšovė, kad visa tai buvo pasakyta juoko dėlei.
Tačiau įžeidinėjimai nesiliovė. Kartą, konflikto automobilyje metu, jis išdaužė priekinį stiklą. „Maniau, kad išprotėsiu,” pasakojo Gabrielė. Tada jis pasakė: „Eini iš proto? Gerai. Tai gera proga uždaryti tave į psichiatrinę. Beje, jis tai ir padarė.” Jis nuvežė Gabrielę prie ligoninės, liepė jai išlipti, o pats nuvažiavo. „Kai jis ėmė važiuoti, manyje kažkas nutrūko; mano duktė, sėdėjusi ant galinės mašinos, puolė į ašaras.”
Kaip įrodyti jį smurtavus
Jeigu būtų buvęs įstatymas dėl psichologinio smurto, sakė Gabrielė, seniai būtų padavusį savo buvusį partnerį į teismą. Tačiau kaip įrodyti vyrą smurtavus? „Tik labai retais atvejais, jis pasakydavo man ką nors viešumoje,” sako ji.
Netgi tie, kurie palaiko draudimą, yra susirūpinę, kaip teismai priims nuosprendžius , kai nėra jokių fizinių įrodymų. Psichiatrė Marie-France Hirigoyen – dirbanti kovos su psichologiniu smurtu srityje – sako, kad naujojo įstatymo atžvilgiu ji esanti „atsargi”. Ji bijo, kad įstatymas gali būti taikomas neteisingai.
„Manau, kad svarbu turėti įstatymą, tačiau jis turi būti suformuluotas taip, kad būtų palikta kuo mažiau erdvės manipuliacijoms ar klaidoms,” argumentuoja M. F. Hirigoyen. Jos nuomone, įrodymams gali būti pasitelkti telefono įrašai, taip pat medicininiai ir psichiatriniai įvertinimai.
Teisininkas Laurentas Hinckeris, karštas šio įstatymo šalininkas, sako, kad yra ir daugiau nusikaltimų, kuriuos sunku įrodyti, pavyzdžiui, sistemingos patyčios darbovietėje ar mokykloje, priekabiavimas. Daugelį metų buvo manoma, kad tokius atvejus įrodyti sunku, dėl to įstatymai neveiksią. Tačiau įstatymai dėl šių veikų galų gale buvo priimti ir yra taikomi.
„Psichologinis smurtas, tai ryšys, pagrįstas kontrole ir dominavimu – jeigu mes norime užkirsti kelią fiziniam smurtui, turime užbėgti jam už akių,” sako Marie F. Hirigoyen. Ji yra įsitikinusi, kad psichologinis smurtas yra pirmasis žingsnis fizinio smurto link.
Vienintelė problema, kad išties sunku apibrėžti, kas tai yra psichologinis smurtas. Nors profesionalui puikiai matyti, kada buvo smurtauta ir kada tai – manipuliacija.
„Tai ryšys, pagrįstas kontrole ir dominavimu – ir jeigu mes norime užkirsti kelią fiziniam smurtui, turime užbėgti jam už akių,” sakė ji. Marie F. Hirigoyen yra įsitikinusi, kad psichologinis smurtas yra pirmasis žingsnelis link fizinio. „Netgi jei nėra naudojama fizinė jėga, vis tiek toks elgesys yra sukrečiantis,” pridėjo ji.
Visuomenės būgštavimai
Praėjusiais metais Prancūzijos vyriausybė pradėjo TV kampaniją, kuria buvo siekiama informuoti apie psichologinį smurtą, keltų žmonių sąmoningumą šioje srityje. Kampanijos metu buvo rodomas režsieriaus Jacques Audiardo 30-ies sekundžių filmas. Jame rodomas vyras, bjauriai besielgiantis su savo žmona. Jame taip pat parodomas ryšys tarp psichologinio ir fizinio smurto.
Šiuo metu, Prancūzijoje, vidutiniškai trys moterys kiekvieną savaitę miršta sumuštos savo partnerių ar buvusių partnerių. Vyriausybė sako, kad jeigu pavyktų susidoroti su psichologiniu smurtu, savaime sumažėtų ir fizinio smurto atvejų. Tačiau visuomenėje šiuo klausimu daug būgštavimų. Daugelis žmonių abejoja, kaip šis įstatymas veiks tikrovėje.
Nepaisant to, parlamentas, su Ministru Pirmininku Francois Fillonu priešakyje, jau pasiruošęs tokio įstatymo priėmimui. Šį parlamento sprendimą sveikina įvairios moterų organizacijos ir pavienės moterys, tokios, kaip mūsų pašnekovė Gabrielė. Jos tiki, kad įstatymas padės apsaugoti moteris nuo psichologinio smurto ir sumažins fizinio smurto tikimybę.
