Biorythm

Pasidėkite į banką…ląstelių

Ataugintos kepenys, kraujagyslės ir net širdies raumuo – tai ne fantastinio filmo epizodai, o realybė. Tai gali kamieninės ląstelės. Ką jau kalbėti apie grožio ir amžinos jaunystės išsaugojimą. Ląstelių terapija šiandien yra viena moderniausių biomedicinos krypčių. Ir Lietuvoje galime kaupti savo kamienines ląsteles specialiame banke.

Iš krepšio – į specialią spintą

Smalsu: kaipgi atrodo tas kamieninių ląstelių bankas? Kaip ląstelės surenkamos, išskiriamos, tiriamos, kur saugomos? Galbūt mėgintuvėliai su jomis laikomi neįveikiamame seife? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus praveriame Vilniuje įsikūrusio Kamieninių ląstelių banko duris.

Tai mokslo įstaiga, kurios darbuotojai – biologai, imunologai, biofizikai ir genetikai – vilki baltais (arba žalsvais) chalatais. Laboratorijose jie atlieka tyrimus su virkštelės kamieninėmis ląstelėmis, įgyvendina ląstelių terapijos srities projektus. Ir, žinoma, tas ląsteles saugo.

Pasisekė, kad vos mums atvykus įžengia ir banko darbuotojas, nešinas didžiuliu raudonos spalvos krepšiu. Jame iš vienos Lietuvos gydymo įstaigos, kurioje į pasaulį atkeliavo nauja gyvybė, atgabenamas
tuoj po gimdymo surinktas kūdikio virkštelės kraujas. Ši procedūra nesudėtinga ir saugi. Gimus kūdikiui, perkirpus virkštelę, kol placenta dar neatsidalijusi, kraujas surenkamas į specialų maišelį. Tai padaro akušerė, priėmusi gimdymą. Tada maišelis atsiduria krepšyje ir vežamas į Kamieninių ląstelių banką.

Nemažą dalį žmonių saugoti kamienines ląsteles paskatino šeimoje pasitaikiusios sunkios ligos, kurioms gydyti gali būti naudojama ląstelių terapija. Kartais tokią galimybę ką tik gimusiam vaikaičiui dovanoja seneliai.

Pasirašomi dokumentai ir krepšį su mėginiu perima kita banko darbuotoja. Paskui jis nešamas į laboratoriją, kur iš kraujo bus išskiriamos ir tiriamos kamieninės ląstelės. Koridoriuje šalia laboratorijos matome didžiulę talpyklą – joje laikomos skysto azoto atsargos, reikalingos ląstelėms atšaldyti.

Krepšys padedamas į specialią spintą, iš kurios jį pasiims laboratorijos darbuotojai. Laboratorija, svarbiausia banko patalpa, – už trejų durų. Prieš įžengiant į ją tenka pasirūpinti sterilumu: apsivelkame chalatus, apsiauname apsaugas ant batų, dezinfekuojame fotoaparatą, stovą.

Kamieninių ląstelių banko kokybės vadovė Agnė Vaitkevičienė atidaro raudoną jį krepšį ir ištraukia maišelį su krauju. „Šįkart nelabai daug. Ne visuomet surenkamas vienodas kraujo kiekis. Tai lemia virkštelės ilgis, storis, ląstelių koncentracija. Bet svarbiausia ne kiekis, o kokybė, kuri paaiškės tik atlikus išsamius tyrimus“, – paaiškina specialistė.

Saugo šaltyje ir tamsoje

Pirmiausia kraujas dedamas į automatinį kraujo komponentų atskyrimo aparatą, veikiantį centrifugos principu. Jame iš kraujo išskiriamos kamieninės ląstelės, o kiti komponentai pašalinami.

Tuomet koncentruotas kamieninių ląstelių mėginys metalinėje kasetėje dedamas į kitą aparatą, kuriame palaipsniui atšaldomas iki minusinės 80 °C temperatūros. Iš jo ląstelės keliauja į diuarą (indą) su skystu azotu, kuriame mėnesį bus laikomos minusinėje 150 °C temperatūroje. Šis laikotarpis, kada jos bus tiriamos, vadinamas karantinu.

Laboratorijos darbuotoja, užsimovusi apsaugines pirštines, kad azoto garai nenudegintų, atveria indą ir iškelia mėginių laikiklį. Jame greta kitų tuoj pat bus padėtas dar vienas mėginys. Kiekvienas jų turi savo identifikavimo numerius, tad tikrai nesusimaišys, kieno ląstelės kur yra.

Per mėnesį bus ištirta, ar mėginyje esančios kamieninės ląstelės pakankamai gyvybingos, koks jų kiekis, ar atitinka kitus nustatytus kokybės parametrus. Tik patvirtinus jų kokybę bus imamas mokestis, išduodamas sertifikatas. Nekokybiškos ląstelės saugoti nepriimamos.

Pagaliau tiesiai iš laboratorijos patenkame į ilgalaikio saugojimo patalpą. Čia – trys didžiuliai metaliniai indai, kurių dangčiai užrakinti spynomis. Jas gali atrakinti tik specialų leidimą turintis darbuotojas. Tai ir yra bankas, kuriame saugomos neįkainojamos vertės kamieninės ląstelės.

Jos laikomos metalinėse kasetėse skystame azote, užšaldytos iki minusinės 196 °C temperatūros. Kadangi joje nevyksta jokie biocheminiai procesai, ląstelės išliks gyvybingos daug dešimtmečių ir čia, šaltyje ir tamsoje, lauks, kol jų prireiks šeimininkams.

O kas, jei nutrūktų elektros ar azoto tiekimas? Pasak A. Vaitkevičienės, su elektra saugojimas nesusijęs. Nepapildant azoto inde ląstelės lieka saugios dar visą pusmetį. Bendrovei, kuriai priklauso bankas, nutraukus veiklą, saugoti ląsteles perimtų kiti mūsų šalies audinių bankai.

Vienintelis Baltijos šalyse

Lietuvoje Kamieninių ląstelių bankas – licencijuota kamieninių ląstelių saugykla – veikia nuo 2006-ųjų. Jame virkštelės kraujo kamieninės ląstelės saugomos tol, kol jų prireiks jų savininkui ar artimiems giminaičiams.

Šiuo metu čia saugoma 1000 žmonių virkštelių kraujo kamieninės ląstelės. Kol kas tai vienintelis toks bankas Baltijos šalyse, tad dalis jo klientų iš kaimyninių šalių. Virkštelės kamieninių ląstelių surinkimas, išskyrimas ir saugojimas du dešimtmečius kainuoja apie 12 tūkst. litų.

Pradinė įmoka siekia 3,1 tūkst. litų, o vėliau kas mėnesį, nelygu pasirinktas mokėjimo planas, per 20 metų teks pakloti po 40–54 litus, aiškina Kamieninių ląstelių banko rinkodaros vadovė Rasa Kulvietienė.

Suma nemaža, bet ši investicija gali padėti išsaugoti sveikatą ir gyvybę. O jei sunkios ligos aplenks, bus galima panaudoti ląsteles jaunystę grąžinančioms grožio procedūroms: atjauninti odą, sugrąžinti plaukų spalvą. Įsivaizduojate, kaip tai bus aktualu pražilus ir atsiradus raukšlių?

„Kartais tokią galimybę ką tik gimusiam vaikaičiui dovanoja seneliai“, – pasakoja R. Kulvietienė. Nemažą dalį žmonių saugoti kamienines ląsteles paskatino šeimoje pasitaikiusios sunkios ligos, kurioms gydyti gali būti naudojama ląstelių terapija.

Kol kas tai vienintelis toks bankas Baltijos šalyse, tad dalis jo klientų iš kaimyninių šalių. Virkštelės kamieninių ląstelių surinkimas, išskyrimas ir saugojimas du dešimtmečius kainuoja apie 12 tūkst. litų.

Iki šiol nė vienas savininkas ląstelėmis dar nesinaudojo. Tiesa, buvo situacija, kai vaikučio tėvai ketino jomis gydyti broliuką, susirgusį kraujo liga, bet ją pavyko įveikti kitais būdais. Bankui dar tik penkeri metai, o daugelis sunkių ligų paprastai užklumpa vyresniame amžiuje.

Taikoma vis plačiau

Kamieninių ląstelių terapija šiandien padeda įveikti įgimtus imuninius sutrikimus, anemiją, lėtinę ir ūmią leukemiją, onkologines kraujo ligas. Ji svarbi gydant išsėtinę sklerozę, artritą, diabetą, hepatitą, stuburo smegenų pažeidimus, cerebrinį paralyžių, Alzheimerio, Parkinsono ligas. Šiose srityse atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentai teikia daug vilčių.

„Ypač daug pažengta ląstelių terapiją taikant regeneracinėje medicinoje. Naudojant kamienines ląsteles pavyko pacientams atauginti dantį, trachėją, kepenis, šlapimo pūslę. Aišku, kol kas tokių atvejų nėra daug, bet tai tik laiko klausimas“, – įsitikinusi R. Kulvietienė.

Nuo praėjusių metų vasaros Lietuvoje taip pat įteisinta galimybė plėsti ląstelių terapijos taikymą. Iki šiol ji taikyta tik gydant įvairias kraujo ligas, bet dažniausiai naudojant ne virkštelės kraujo, o kaulų čiulpų kamienines ląsteles.

Šiuo metu rengiami keturi projektai, kurie leis šį gydymo metodą naudoti gerokai plačiau: gydant išsėtinę sklerozę, kaulų ir kremzlių defektus, kietuosius navikus bei atkuriant širdies raumenį po infarkto, aiškina A. Vaitkevičienė. Kol jie nepriimti, prireikus Lietuvoje netaikomo gydymo kamieninėmis ląstelėmis teks keliauti į kitas šalis. Kamieninių ląstelių bankui reikia pateikti gydymo įstaigos išduotą dokumentą, kuriame turi būti nurodyta, koks gydymas bus taikomas. Ląstelės lengva ranka net savininkams nedalijamos.

Jeigu galvojate apie būsimojo kūdikio kamieninių ląstelių išsaugojimą, geriausia kreiptis į Kamieninių ląstelių banką iki gimdymo likus porai mėnesių. Mat paskutinis mėnuo rizikingas: gimdymas gali prasidėti ir gerokai anksčiau. Jeigu iki tol nesuspėsite pasirašyti formos, jog sutinkate, kad būtų surinktos ląstelės, nesuspės pasiruošti banko darbuotojai ir to padaryti nebebus galimybių.

Įdomu

  • Ląstelių terapija – naujas gydymo būdas, leidžiantis atkurti pažeistas ir sergančias kūno dalis persodinant sveikas naujas kamienines ląsteles. Tai alternatyva kaulų čiulpų transplantacijai.
  • Donoro kaulų čiulpų persodinimas – vienas iš plačiausiai naudojamų ląstelių terapijos pavyzdžių. Jis jau ne vienus metus taikomas ir Lietuvoje gydant onkologines kraujo ligas.
  • Žmogaus odą sudaro tūkstančiai nuolatos atsinaujinančių ląstelių. Už tai atsakingos odoje esančios kamieninės ląstelės, kurios dauginasi ir taip atnaujina odą. Deja, jų atsargos odoje, kaip ir visame organizme, bėgant metams senka. Veikiant odą naujomis kamieninėmis ląstelėmis stimuliuojamas jos ląstelių augimas ir veikla. Rezultatas – atjaunėjusi oda, sumažėjusios raukšlės. Kosmetologijoje šiuo metu plačiai naudojamos augalų ir gyvūnų kamieninės ląstelės, bet ir Lietuvoje jau siūlomos dar efektyvesnės grožio procedūros su preparatais, pagamintais naudojant kamienines virkštelės ląsteles.
  • Kinijoje jau kelerius metus odai atjauninti siūlomos procedūros su paties žmogaus kamieninėmis ląstelėmis, paimtomis iš riebalinio audinio. Teigiama, kad savos kamieninės ląstelės kur kas veiksmingesnės.
  • Pirmą kartą pasaulyje virkštelės kraujo kamieninės ląstelės gydymui panaudotos 1988 m., kada Prancūzijoje vienam berniukui buvo diagnozuota piktybinė kraujo liga. Nepavykus surasti tinkamo donoro, transplantologams kilo mintis panaudoti greitai gimsiančio brolio virkštelės kraujo kamienines ląsteles. Gydymas buvo sėkmingas.
  • 2013 m. atlikta 30 tūkst. virkštelių kraujo kamieninių ląstelių transplantacijų.
  • Šiuo metu pasaulyje veikia per 200 virkštelių kamieninių ląstelių bankų. Jie yra privatūs arba valstybiniai, kuriuose sukauptos ląstelės gali būti naudojamos visiems ligoniams gydyti, moksliniams tyrimams.

Autorius: Giedrė Budvytienė

Kamieninių ląstelių bankas UAB "Imunolita"

TAIP PAT SKAITYKITE