Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų – kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1300 naujų krūties vėžio atvejų.
Laiku pastebėjus ligą, galima užkirsti jai kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Įdiegus prevencinę programą, mirtingumas nuo krūties vėžio per penkerius metus sumažėja apie 30 proc. Lietuvoje tokia prevencinė programa taip pat vykdoma, ir ji jau padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių.
Norint užkirsi kelią krūties vėžiui, būtina moterims, sulaukusioms atitinkamo amžiaus (nuo 50 iki 69 metų) arba aptikus tam tikrų pokyčių krūtyse, vieną kartą per dvejus metus atlikti mamogramą (specialus tyrimas, kurio metu rentgeno spinduliu peršviečiamos moters krūtys).
Gydymo įstaigos, kurios vykdo programą privalo moteris informuoti dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos. Jos taip pat turi atlikti ir vertinti mamogramas, o jei tokių galimybių neturi – tuomet siųsti į kitas gydymo įstaigas, kurios turi mamografus ir gali atlikti šiuos tyrimus.
Dažniausiai pasitaikančios krūtų ligos skirstomos į penkias grupes: krūtų skausmas (mastalgija), nepiktybiniai navikai ir atskiri guzeliai, fibrocistiniai pakitimai, spenelių problemos ir išskyros, infekcijos ir uždegimai. Viena sunkiausių ligų yra krūties vėžys. Tikimybė susirgti šia liga labai padidėja, jeigu nustatomi tokie pagrindiniai veiksniai:
• krūties vėžys diagnozuotas giminės moterims (seseriai, mamai, močiutei, tetai).
• Ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė.
• Vėlyvas gimdymas.
• Kitos onkologinės ligos (storosios žarnos, kiaušidžių, gimdos).
• Kenksminga aplinka.
• Riebus maistas, žalingi įpročiai.
• Su krūties vėžiu susiję genai. Moterys, kurios yra šių genų mutacijų nešiotojos, gali greičiau nei kitos susirgti krūties vėžiu (joms iki 60 metų rizika susirgti šia liga siekia apie 70–80 proc.). Tikimybę, kad moteris turi pakitusią tam tikrų genų mutaciją, rodo tai, jog kelių kartų giminaitės (močiutė, mama, teta ir t. t.) sirgo arba serga krūties vėžiu.
Norint, kad krūties vėžys būtų laiku pastebėtas, nepakanka, kad moteris sunerimtų, pastebėjusi priklausanti didesnės rizikos grupei. Ji turi suvokti ankstyvosios diagnostikos svarbą.
Norint užsiregistruoti mamografiniam tyrimui, pirmiausia reikia gauti siuntimą iš šeimos gydytojo, ateiti paskirtu laiku. Ši procedūra yra neskausminga: tyrimo metu reikia iki pusės nusirengti, tuomet modernus aparatas atlieka kelias nuotraukų projekcijas. Visa procedūra užtrunka apie 5 min., o atsakymai pateikiami per kelias savaites, nes nuotraukas vertina du onkologai. Vėliau nuotraukos persiunčiamos šeimos gydytojui, o šis pakomentavęs jas atiduoda pacientei, nes tyrimą pakartojus po dvejų metų, moteris jas vėl turi atsinešti palyginimui.
Inga Lebrikaitė
Mokslinis žurnalas „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas”