Krepšininkas Linas Kleiza – vienas iš nedaugelio lietuvių, kuriam jau nebaisus vadinamojo kiaulių gripo virusas. Jis paskiepytas vakcina, kurios Lietuvoje dar nėra.
Pirėjo „Olympiakos” klubo naujokas L. Kleiza pandeminio gripo, dar vadinamo kiaulių gripu, pavojų pajuto, kai po komandos viešnagės JAV šia infekcine liga užsikrėtė du komandos nariai.
„Visi kiti jaučiamės gerai. Iš pradžių gavome antivirusinių vaistų, o vėliau buvome paskiepyti nuo kiaulių gripo”, – „Lietuvos rytui” vakar kalbėjo 24 metų L. Kleiza.
Nebus net už pinigus
Vakarų Europoje ir JAV jau pradėtas masinis gyventojų skiepijimas nuo naujojo tipo gripo viruso A (H1N1). Skiepijami lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, nėščios moterys, medikai.
Lietuvoje naujoji vakcina pasirodys tik kitų metų gegužės mėnesį, kai pandeminio gripo banga gali būti jau pasiautėjusi – mūsų šalis pavėlavo pateikti užsakymą vakcinų gamintojams.
Lietuva vakcinos užsisakė tik tiek, kad jos pakaks maždaug 12-14 tūkst. šalies gyventojų. Siekiant, kad pavojingas gripo virusas neplistų, tai – lašas jūroje.
Paskiepijus tik nedidelę dalį gyventojų, pinigai bus išmesti į balą. Pavojingo viruso tai nesustabdys, o visuomenė greičiausiai bus sukiršinta.
„Vakcinos tikrai nepakaks. Mus guodžia tik tai, kad kol kas vyrauja lengvos pandeminio gripo formos”, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Ašoklienė.
Nenumatyta, kad pandeminio gripo vakcinų būtų galima įsigyti ir komerciniam naudojimui. Todėl šalies gyventojams nepavyks pasiskiepyti net už savo pinigus.
Vakcinų gamintojai pirmiausia stengiasi patenkinti užsakymus tų valstybių vyriausybių, kurios sutartis sudarė gerokai anksčiau. Lietuva su tokiu prašymu uždelsė.
Pakaks vien medikams
Medikai ir tarptautinės organizacijos pataria nuo pandeminio gripo pirmiausia skiepyti asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchine astma, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat nėščiąsias.
Pagal prioritetą sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai – trečioje vietoje.
Lietuvoje visos trys rizikos grupės sudaro maždaug trečdalį gyventojų: 31 proc. serga lėtinėmis ligomis, nėščiosios sudaro 0,9 proc., o sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai – 1,5 procento.
Tačiau dėl ribotų galimybių numatyta pirmiausia paskiepyti medicinos personalą: šeimos gydytojus, pediatrus, terapeutus, slaugytojus, dirbančius su šeimos gydytoju ir jo komanda, greitosios medicinos pagalbos medikus, ligoninių priėmimo skyriuose dirbančius gydytojus, slaugytojus, visuomenės sveikatos specialistus.
Taupumas gali atsirūgti
Vakcinos negausiantys onkologiniai ligoniai pasijuto apskritai nereikalingi valstybei. Jie iš viso nėra įtraukti į žmonių, kuriems bus skirta vakcina nuo pandeminio gripo, sąrašą.
„Skiepai – mokslininkų įrodyta apsaugos nuo pandeminio gripo priemonė. O kas daroma Lietuvoje? Taupoma. Žmonėms nesuteikiama galimybės pasiskiepyti, todėl jie pasmerkiami mirčiai. Tai žiauru”, – teigė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys.
Toks taupymas, pasak jo, gali dar labiau paralyžiuoti valstybę nei ekonominė krizė. Kiek kainuos sergančiųjų gydymas galo su galu nesuduriančiai valstybei?
Diskriminuojami pasijuto ir sergantieji astma.
„Mes nepriklausome žmonių grupei, kuri bus skiepijama valstybės lėšomis”, – guodėsi Lietuvos sergančiųjų astma klubų asociacijos pirmininkė Eglė Kvedaraitė.
Gripas žiauriausiai smogia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Sergantieji astma – tarp jų. Susirgus gripu astma paūmėja, ištinka priepuoliai, o plaučių uždegimas kelia mirtiną pavojų.
Apsauga – kaukė ir pirštinės
Nerimas dėl pandeminio gripo kirba ir medikų širdyse. Kol nebus vakcinos, prieš klastingą virusą jie turės tik menkas apsisaugojimo priemones – kaukę ir latekso pirštines.
Jau dabar aišku, kad jei prasidės naujo tipo gripo protrūkis, šių priemonių nepakaks, nes jos yra vienkartinės.
„Žinoma, kad bijome susirgti. Lietuvoje nėra žmonių, atsparių pandeminiam gripui”, – prasitarė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
Teks mokytis higienos įgūdžių
Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis net abejoja, ar apskritai verta pirkti pandeminio gripo vakciną, jeigu ji Lietuvą pasieks ne anksčiau kaip kitų metų gegužę: „Tuomet šaukštai gali būti po pietų. Tik pinigus išmesime”.
Profesoriaus manymu, lietuviai prieš pandeminį gripą liko beginkliai.
Tačiau, A. Laiškonio nuomone, verta skiepytis nuo sezoninio gripo, taip pat nuo pneumokokinės infekcijos, kuri sukelia ūminį plaučių uždegimą. Ypač tiems asmenims, kurie kenčia nuo lėtinių ligų.
Pasidomėjęs, kaip rengiasi pandeminiam gripui Kauno apskrities gydymo įstaigos, A. Laiškonis liko priblokštas: „Liūdnas vaizdas. Ligoninės neturi pinigų net kaukėms ar pirštinėms”.
Mediko nuomone, visuomenės sveikatos centrams reikėtų nedelsiant imtis švietėjiškos veiklos – mokyti, kaip užsidėti kaukę, aiškinti, kodėl sušlapusios kaukės negalima naudoti antrą kartą, priminti, kad būtina kuo dažniau plautis rankas.
Menkos vaistų atsargos
* Vyriausybė skyrė 1 mln. litų įsigyti antivirusinių vaistų, kurie bus kaupiami rezerve, ir 700 tūkst. litų – vakcinai nuo pandeminio gripo.
* Manoma, kad vakcina Lietuvą turėtų pasiekti 2010 metų antrąjį ketvirtį.
* Vaistų, kurie gali padėti įveikti pandeminį gripą, atsargos Lietuvoje nedidelės, jų pakaktų vos 3,29 proc. šalies gyventojų. „Tamiflu” sukaupta 63 tūkst. gydymo kursų, „Relenza” – 48,3 tūkst.
* Turima ir seniau sukurto medikamento „Remantadin”, kurio pakaktų 73 tūkst. gydymo kursų. Šie vaistai efektyvūs gydant pandeminį gripą.
* Nupirkus papildomai vaistų nuo pandeminio gripo už milijoną litų, jų pakaktų daugiau nei 4 proc. šalies gyventojų.
